respublika.lt

Bažnyčios ištuštėjimo meto nebus

(0)
Publikuota: 2021 balandžio 05 09:20:00, Dalia Byčienė
×
nuotr. 1 nuotr.
Šiaulių vyskupijos generalvikaras, Šv.Jurgio parapijos klebonas dr. Saulius Matulis matė, kad pastaruoju metu į bažnyčią žmonės ateidavo liūdnesni. Jono Tamulio nuotr.

Antras Velykas pasitinkame su uždarytomis bažnyčiomis. Bažnyčia ir vėl bus tuščia, namai be artimųjų bus tušti. Ir žmonių širdyse bus daugiau tuštumos. Kaip sustingęs laikas paveiks žmones ir valstybę - atsiras daugiau pasitikėjimo ir vienybės, ar atvirkščiai - išeisime iš jo visiškai susvetimėję? Velykų išvakarėse apie tai diskutavome su Šiaulių vyskupijos generalvikaru, Šv.Jurgio parapijos klebonu dr. Sauliumi Matuliu.

 

- Pernai prieš pirmąjį karantiną kalbėjome, kad susitelkę kartu iškęsime. Ar iškentėme? Kiek liko bendrystės? Klausėme klebono Sauliaus MATULIO.

- Sakyčiau, žmonių bendrystė pamažu sugrįžta. Pirmasis karantinas buvo sunkesnis, nes viskas buvo nauja, griežčiau. Žmonės buvo labiau įsibaiminę, o dabar jau su ta mintimi apsiprato ir palengva pareina.

Bendravimo poreikis įrašytas mūsų širdyse. Vaikiukai, net tie, kurie į pamokas nelabai norėjo eiti, dabar sugrąžinti džiaugiasi. Pasikalbame, sako labai pasiilgę draugų, mokytojų, pamokų. Taip pat ir mes. Net Jėzaus pasakyta: „kur du ar trys, ten ir aš kartu".

Mes galime diskutuoti, bet labai sunku apibendrinai vertinti. Vienos valstybės taip sprendžia, kitos - kitaip. Bet kartais tai atrodo tarsi bandymas žmones nutolinti net nuo Dievo. Bet jei Dievas nepadės, kas mums padės? Per televiziją rodė reportažą iš Kalnų Karabacho. Sugriauta bažnyčia, bet eina žmonės, dega žvakutes, meldžiasi. Ir mums šiuo metu reikėtų didesnio pasitikėjimo vieniems kitais, Dievu. Taip, žmonės gali ateiti susitikti su kunigu, bet jiems to maža. Jiems reikia bendravimo.

- Ar karantininiai ribojimai žmones pakeitė? Gal jie tapo piktesni, labiau susierzinę?

- Pikti žmonės į bažnyčią neina. Žmonės tik tapo liūdnesni. Iš vyresnių žmonių tenka išgirsti graudulį. Jie jaučiasi lyg nusikaltėliai, uždaryti tarp keturių sienų. Negali susitikti su vaikais, anūkais, į bažnyčią ateiti. Tradiciniams tikintiesiems, kuriems sekmadieninis šventimas yra svarbus ir dvasinis gyvenimas yra labai svarbus, tokie varžymai išties skaudūs.

Yra psichologinės linijos, galima skambinti. Bet vyresnis žmogus neskambins. Jis viską išgyvena savy.

- Turbūt pastebite socialiniuose tinkluose, kokie galime būti nedraugiški, kandūs, net beširdžiai . Kaip kandžios replikos veikia tuos, kam jos taikomos?

- Socialiniai tinklai man ne visada patinka. Aišku, žmogus yra laisvas pasakyti, bet užgauliojimai, gal net neįsigilinimas, kartais kai kurių dalykų nežinojimas - neretai prasiveržia. Gal žmogus tuo metu, kai rašė komentarą, buvo blogos nuotaikos, gal užgautas. O iš tiesų jis taip ir negalvoja. Nepulkime griežtai teisti nepažindami. Provokuojančių straipsnių, melagysčių pilna. O per informacijos gausą sunku atsirinkti.

Klausėte, ar veikia replikos tuos, kam jos skiriamos? Nemanyčiau, kad didžiulę įtaką darytų. Gal jaunimui daugiau, nes jaunimas iš interneto beveik neišlenda. Reikia išmokti atsirinkti.

Mums sakydavo: neskaitykite gerų knygų, skaitykite labai geras knygas. Nes neužteks gyvenimo viskam perskaityti. Lygiai taip pat ir čia reikėtų sugebėti atsirinkti, ką skaityti ir kaip reaguoti. Daug ir politikų feisbuke savo problemas viešina, aiškina, ką ir kaip jie padarė, ko nepadarė, kas kaltas. Ne visi tos pačios nuomonės. Vieni už tą partiją, kiti už aną, tas - patinka, anas - ne. Natūralu, kad kitaip mąstantiems tai sukelia negerų emocijų. Bet nemanau, kad jie nuo to blogesni tampa...

- Per praėjusias Velykas valdžia žmones guodė. Ištverkite, kad galėtume Kalėdas švęsti kartu. Metai apsisuko, Velykos vėl atėjo, tebesam uždaryti. Kiek dar likę vilties pas žmones?

- Žmonės viltį turi, bet jie nebetiki valdžios ir politikų pažadais. Labai mūsų vyriausybei trūksta komunikacijos ir didesnio visuomenės švietimo bei aiškinimo. Dabar nuo žmonių jie užsidarė, apsiribojo vien tik draudimais ir gąsdinimais. Draudimais nedaug laimėsime.

Kai kurie žmonės eina ir apeina draudimus. Ir apeis. O sąmoningumas atsiras tada, kai sąmoningos bus priemonės. Žiūrėkim, kokie absurdai vyksta: pasiturintis gali keliauti atostogauti į užsienį, bet negalima aplankyti savo tėvų ir senelių Lietuvoje. Praėjusi valdžia sakė, reikia palūkėti, saugoti vyresnius, per kitas Velykas susitiksime. Taip neįvyko. O juk niekas nežino, kiek kuriam duota šioje žemėje laiko. Gal saugodamiesi vieni kitų ir nebesusitiksime...

Lietuvos žmonės nėra tokie kvaileliai, supranta, kad tėvus reikia saugoti, ir patys priims sprendimus - yra pavojus ar ne. Kodėl per šventes neaplankius savo artimiausių žmonių? Keistai tokie sprendimai atrodo.

Kartais atrodo, kad mums labai trūksta sveiko mąstymo, kurį turėjo mūsų seneliai. Gal jie buvo mažiau raštingi, bet labai sveikai gyvenimą suprato. Paprastas pavyzdys, ką tik nuskambėjęs viešojoje erdvėje. Važiavo šeima į motinos laidotuves. Policija juos sustabdė prie savivaldybės sienos ir pasakė, kad marčiai per karantiną neleidžiama nuvažiuoti atsisveikinti su anyta. Nes ji nėra šeimos narys. O kas ji yra? Sveiku protu bet kam aišku, kad vyras ir žmona yra šeima. Diskutuojame Stambulo konvenciją, o paprasčiausių dalykų nesuprantame! Arba „iš didelio rašto išeiname į kraštą". Gal ir atšaukė tą nesąmoningą draudimą, bet žinutė visuomenei paskleista. Šiuo metu, kai visuomenė, nuvarginta draudimų, aštriau reaguoja, priimant tokius sprendimus reikėtų labiau pagalvoti.

- Ar tie metai atitolins nuo bažnyčios tuos, kurie su ja ir taip nebuvo labai artimi?

- Po pirmo karantino, kai atėjo laisvesnė vasara, o po jos nauji suvaržymai vėl grįžo, mes, dvasininkai, taip ir kalbėdavome. Ko gero, išvarėme žmones ir kažin ar jie besugrįš. Bet žmonės sugrįžo. Nebus Bažnyčios ištuštėjimo meto, net jei ir pandemija tęsis ilgai. Priprasime prie saugojimosi. Vis viena sakramentai bus teikiami, žmonės tuoksis, krikštys vaikus. Ir dabar ruošiamės Pirmajai Komunijai, Sutvirtinimo sakramentui. Tas pasiruošimas nuotolinis, gal mažiau bus žinių, bet jei žmonės praktikuos, jei tėveliai rodys pavyzdį, viskas pareis.

Jei žmogus yra tikintis, tikėjimas niekur nedings. Gilesniems žmonėms išbandymas išėjo į naudą. Jiems atsirado laiko ir su Dievu pabūti, ir save suprasti, labiau įvertinti artimiausius žmones.

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
0
F
Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.

Dienos klausimas

Ar pritariate sprendimui įteisinti naktinius taikiklius medžioklėje?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Ar galvojate emigruoti iš Lietuvos?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti

Orų prognozė

Šiandien Rytoj Poryt

-2 +2 C

-1 +4 C

-2 +4 C

+3 +8 C

+5 +10 C

+5 +9 C

0-3 m/s

0-3 m/s

0-5 m/s