respublika.lt

Ar pagalba senjorams išties buvo pagalba?nuotraukos (31)

2020 birželio mėn. 04 d. 15:40:34
Irena BABKAUSKIENĖ

Jau aprimusiose diskusijose apie tai, ar vyresnių žmonių išskyrimas ir eliminavimas iš visuomenės per karantiną juos saugojo, ar atvirkščiai - diskriminavo, Kauno trečiojo amžiaus universiteto rektorė prof. Nijolė Petronėlė Večkienė norėtų dėti tašką. Ir priminti, jog senjorai nėra bejėgės būtybės, kurios pačios negalėtų įvertinti rizikos laipsnio ir priimti sprendimo. Pasak rektorės, pagrindinis rūpestis dabar, kaip pasiekti gilioje atskirtyje atsidūrusius Trečiojo amžiaus universiteto klausytojus, kai universiteto durys uždarytos.

×
nuotr. 7 nuotr.
Kauno trečiojo amžiaus universiteto rektorė Nijolė Petronėlė Večkienė primena, kad senjorai nėra bejėgės būtybės. Asmeninio Nijolės Petronėlės Večkienės albumo nuotr.



- Kauno trečiojo amžiaus universiteto klausytojai - rizikos grupės žmonės. Universitete paskaitos nevyksta. Ką ketinate daryti? - „Vakaro žinios“ paklausė Kauno trečiojo amžiaus universiteto (Kauno TAU) rektorės prof. Nijolės Petronėlės Večkienės.

- Prasidėjus karantinui, pirmiausia galvojome, kaip užbaigti mokslo metus. Tai buvo stimulas susirūpinti informacinėmis technologijomis, todėl Kauno TAU feisbuko profilis buvo vienintelė galimybė, virtuali vieta, kur galima toliau „susitikti“ ir dirbti. Tačiau šio puslapio galimybės nėra didelės, o sukurti didelį tinlalapį neturime finansų. Tad džiaugiamės tuo, ką turime. Nes aiškiai pamatėme - jei nebūtų Kauno TAU feisbuko, mūsų ryšiai būtų visai nutrūkę. Per interneto teikiamas galimybes mes tęsiame savo veiklą. Tai vienas kelias. Kitas kelias - galvoti apie galimybę realiai susitikti paskaitose. Kiek žmonių galėtų rinktis, kur ir kaip galėtume tai daryti pagal tuos Vyriausybės reikalavimus, kurie keliami, - bus matyti. Derinsime virtualias ir realias galimybes, kad nenutrūktų veikla.

- Ne visi vyresnio amžiaus žmonės turi feisbuką, moka juo naudotis...

- Taip, todėl dalis mūsų senjorų atsidūrė gilioje atskirtyje. Tai mums didelė ir skaudi problema - nepaskambinsi visiems ir nepakalbėsi. Trečiojo amžiaus universitetas atlieka ne tik mokymo, žinių suteikimo funkciją, tokia pat svarbi yra ir kita veikla - senjorų įtraukimas į visuomeninį gyvenimą, tam tikra socialinė pagalba. Nes kai išeini į pensiją, labai lengvai gali iškristi iš aktyvaus visuomeninio gyvenimo. Tai ypač svarbu dabar, kai mes kalbame apie senėjantį Vakarų pasaulį. Lietuva taip pat pastebimai senėja. Todėl klausimas, kaip valstybė turi organizuoti savo gyvenimą, kad dalis visuomenės netaptų kokia nors krizės ar naštos dalimi, šiandien itin aktualus. Štai ir dabar mes kalbame apie situaciją, kai išskiriama vadinamoji rizikos grupė, kai vyresnio amžiaus žmogus, kur nors atėjęs, matydavo užrašą ant durų, jog senjorai nepageidaujami, jiems užeiti nerekomenduojama.

- Ar tokie užrašai, beje, jau atšaukti, ant parduotuvių, kavinių durų senjorus žeidė?

- Pakalbame su Kauno TAU fakultetų dekanais, seniūnais apie tai. Yra žmonių, kurie tikrai yra atsidūrę gilioje izoliacijoje ir skaudžiai išgyvena. Yra žmonių, kurie bando nepaisyti jokių reikalavimų. Nors tarp mūsų universiteto klausytojų nėra daug tokių, kurie eina, rizikuoja, kelia riziką kitiems. Ir feisbuko pokalbiuose vyrauja pagrindinė tema: jei yra reikalavimai, yra pavojus, tai reikia turėti išminties ir atitinkamai elgtis bei pagalvoti, kaip tu turi apsisaugoti ir apsaugoti kitus.

Aš taip pat esu rizikos grupėje, o ši amžiaus grupė mūsų kultūroje visada buvo lyg ir savotiškas trukdis: užimi vietą, neužleidi jos jauniems, tave reikia išlaikyti, tau reikia mokėti pensiją. Bandau pasakyti, kad požiūris į senatvę yra labai pragmatiškas. Tokį požiūrį tiesiog jauti. Bet gali reaguoti vienaip ar kitaip, gali labai pergyventi, arba gali daryti kažką, kas parodytų, jog nesi vien tik našta visuomenei. Universitete mes daug kalbame apie tai, kad mūsų užduotis - nebūti našta. O jei įmanoma, sugebėti dar ir kažkaip padėti kitiems. Man buvo labai reikšminga, kai kažkas iš mano kolegų, ne Trečiojo amžiaus universiteto žmonių, paskaitė Kauno TAU feisbuke esančius tekstus, ir pasakė: „Įvairiuose portaluose skaitant tekstus apie karantiną matai daug pykčio, baimės, o pas jus viskas kažkaip optimistiška.“ Manau, tai ir iššūkis, ir užduotis mums - išlaikyti išmintingą požiūrį, kiek tai apskritai įmanoma, tokioje sunkioje situacijoje.

- Ar įrėminti rizikos grupėje senjorai nori būti taip saugomi? Ar dėl to jie nepatiria didesnio nerimo?

- Nežinau, ar žodis „saugoti“ yra tinkamas. Socialiniame darbe yra toks terminas „įgalinanti pagalba“, ir gali būti tik pagalba. Kai tu saugai arba gelbsti, vadinasi, tą gelbstimąjį padarai visiškai pasyvų, tarsi tai būtų bejėgė būtybė, kurią reikia gelbėti. Manau, daugelį senjorų tai žeidžia. Jie nėra bejėgiai, negalintys įvertinti rizikos laipsnio ir priimti sprendimo.

Todėl pandemijos metu senjorams skirtoje žinutėje intonacija turėtų nešti įgalinančios pagalbos žinią. Kai pagalvojama, kaip užtikrinti sąlygas, kad tas žmogus galėtų savarankiškai gyventi, pats priimti sprendimą, veikti. Tai nėra lengva. Manau, tai iššūkis mums visiems, mūsų kultūrai, parodantis, kaip mes žiūrime į žmogų bendrai, į senėjantį žmogų, ir, svarbiausia, kaip žmogus pats save vertina.

- Buvo kilę daug diskusijų, ar žmogaus išskyrimas pagal amžių pandemijos metu, jo eliminavimas iš visuomeninio gyvenimo nėra diskriminacinis. Ką manote jūs?

- Vakaruose įgalinančios pagalbos svarba jau seniai suprasta. Pas mus tas supratimas apie įgalinimą dar tik ateina. Net socialiniai darbuotojai, dirbdami su šeima, kuri yra socialinės rizikos šeima, linkę ją kontroliuoti. Tad karantino sąlygomis mes, senjorai, jaučiame tą norą mus kontroliuoti: mus stebės ir baus, jei mes eisime be kaukių, jei mes darysime tą ar aną ir pan. O juk intonacija turi būti visiškai kita: taip, kaukės būtinos, taip, jūs turite galvoti, kada galima būti be jų. Šitas įgalinimo terminas yra būtinas šiuo laikotarpiu, jis leidžia ir palaikyti žmogų, ir padėti jam susivokti, ir jį pasaugoti. Bet svarbiausia - paliekant jo valią ir galimybę prisiimti atsakomybę pačiam. Nes žmogus pats atsako už savo gyvenimą, niekas kitas už jį neturi nieko spręsti.

Šiandien išryškėja pavojinga tendencija - tam tikras diskriminavimo aspektas atsiranda politikos lygmeniu, visuomenės gyvenimo lygmeniu. Trečiojo amžiaus universitetai ilgai buvo nematomi, lyg ir nereikalingi. Jeigu nereikalinga mokykla, kurioje gali susivokti, kas vyksta šiais laikais pasaulyje, gauti žinių, tai ir tu nereikalingas. Tie du lygmenys eina greta. Ir labai pavojinga, kad tuose valstybinės, savivaldybių sprendimuose atsiranda toks noras sukontroliuoti ne tiek situaciją, procesą, bet žmogų.

Faktai

Trečiojo amžiaus universitetas (TAU) yra tarptautinė iniciatyva, pradėta 1973 m. Tulūzoje, Prancūzija.
   
Lietuvos trečiojo amžiaus universitetą 1995 m. įsteigė medicinos mokslų daktaras, Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataras Medardas Čobotas, jo vardu universitetas vėliau ir pavadintas.
   
Šiuo metu Lietuvoje yra 67 Trečiojo amžiaus universitetai. 49 iš jų priklauso Nacionalinei trečiojo amžiaus universitetų asociacijai.

 TAU finansuoja patys klausytojai, mokėdami simbolinį metinį 10 arba 15 eurų mokestį. Užsiėmimai vyksta įvairių aukštųjų mokyklų, bibliotekų, muziejų patalpose. Tiek univeriteto rektoratas, tiek dekanai, dėstytojai dirba savanorystės principu, be atlyginimo.
   
Jau 20 metų veikiančiame Kauno TAU yra 13 fakultetų, tarp jų - unikalus Baltosios lazdelės fakultetas, kuris atveria duris žmonėms su negalia.

Parašykite savo komentarą:
  Skaityti komentarus (31)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • SUMAŽĖJO: birželį „Klaipėdos naftos“ naftos terminalų preliminarios pardavimo pajamos siekė 2,1 mln. eurų, ir, lyginant su praėjusių metų birželiu, yra 0,6 mln. eurų, arba 22,2 proc., mažesnės.
  • KORONAVIRUSAS: Rumunija skelbia apie naujų koronaviruso infekcijų paros skaičiaus rekordą; per 24 valandas šalyje patvirtinti 555 nauji atvejai; iki tol daugiausia infekcijų per parą registruota balandžio 11-ąją – 523.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)

Dienos klausimas

Ar prezidentas turėjo pasidalinti skėčiu su šalia šlampančiu berniuku?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Ar vis dar mintyse eurus verčiate į litus?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

+9 +11 C

+7 +9 C

 

+10 +12 C

 +18 +20 C

+17 +19 C

 

+19 +21 C

3-4 m/s

2-3 m/s

 

3 m/s

Nuorodos