respublika.lt
 
VZ LOGO 3

Ar mums dar reikia Lietuvos istorijos?nuotraukos (13)

2019 rugsėjo mėn. 16 d. 07:00:03
Irena BABKAUSKIENĖ

Šiandien, kai nerimsta batalijos dėl atminimo ženklų kovotojams už Lietuvos laisvę Kaziui Škirpai ir Jonui Noreikai-Generolui Vėtrai, dažnas jaunuolis net nesupranta, apie ką kalbama. Tad pokalbio apie tai, kaip Lietuvos istorija dėstoma mokyklose ir kodėl mes jau 30 metų neturime savo valstybės istorijos, „Vakaro žinios“ pakvietė Lietuvos istorijos mokytojų asociacijos tarybos pirmininkę Žanetą VAŠKEVIČIENĘ.

×
nuotr. 4 nuotr.
Irmanto Sidarevičiaus nuotr.

 

- Jau 30 metų neturime valstybinės istorijos, tai yra savo valstybės XX a. istorijos. Ką apie tai manote jūs?

- Tiesa. Neturime valstybės istorijos politikos ir informacinio karo fone tai mums skaudžiai atsiliepia. Turime daug šaunių istorikų, atlikta daug tyrinėjimų, paskelbta daug istorinių publikacijų, daug diskutuojame kontraversiškais istorijos klausimais, kuriame įdomias televizijos laidas istorine tematika. Bet neturime vieno ryškaus, visiems priimtino naratyvo, kuris tinkamai reprezentuotų Lietuvos valstybę. Sprendimus priimti turėtų Lietuvos politikai bei iškiliausi istorikai.

- Aršios diskusijos dėl atminimo ženklų K.Škirpai ir J.Noreikai parodė, kad tuos pačius jų gyvenimo faktus istorikai interpretuoja skirtingai. Kyla klausimas, kaip visa tai dėstoma mokyklose? Ar viskas priklauso tik nuo mokytojo - vienoje mokykloje mokiniai išgirs vienokią istoriją, kitoje - kitokią?

- Čia ir yra istorijos esmė - joje dominuoja skirtingi požiūriai, nuomonės į tuos pačius istorijos įvykius, lemia ir asmeninės patirtys. Tad normalu, kad atskirų asmenybių gyvenimus, priklausomai nuo tam tikrų jų gyvenimo ir biografijos vingių, istorikai vertina skirtingai. Susiklosčius tam tikroms politinio gyvenimo aplinkybėms, iš tos pačios istorinės asmenybės gyvenimo bei veiklos, būtų galima ištraukti tam tikrus patogius ar nepatogius faktus bei vertybines nuostatas. Kita vertus, istorikų funkcija yra padėti visuomenei daugiau sužinoti, gebėti gerbti ir vertinti istorijos faktus. Klausimas, kiek pačiai visuomenei rūpi istorinė praeitis ir atmintis, kiek giliai ji gali ir nori suprasti dabartį sąlygojančią praeitį.

Neretai tikima ne istoriniu faktu, o autoritetu, kuris išsako savo poziciją sudėtingais ir opiais istorijos klausimais. Suvokiant, kad mokykla yra visuomenės dalis, suprantame, kad joje pasitaiko nuomonių pliuralizmo. Nors rezistencinio judėjimo programa yra privaloma ir mokytojai tikrai daug šia tema kalba, vykdo pažintinę projektinę veiklą, vedžioja mokinius partizanų keliais, tačiau mokiniai į mokyklą neateina iš niekur.

Didelę įtaką mokinių žinioms ir supratimui turi jų gyvenamoji aplinka ir šeima. O tame pačiame daugiabutyje gali gyventi ir patriotai, ir buvę komunistai, ir religiniai fanatikai... Priklausomai nuo to, ką mokiniai girdi kalbant namie, kiek tie pasakojimai ir asmeninės šeimos narių patirtys veikia juos emociškai, formuojasi asmenybės branda. Ne paslaptis, kad mokiniai kartais sąmoningai bando provokuoti istorijos mokytoją per pamoką ir pasakyti „o mano senelis sakė...“, norėdami pasiginčyti su mokytoju, taip siekdami parodyti savo pranašumą. Ir mokytojui tenka pačiam suktis.

- Kodėl nėra vieningo Lietuvos istorijos vadovėlio, pagal kurį būtų dėstoma visose mokyklose?

- Istorijos programa yra nacionalinė ir vienodai privaloma dirbti pagal ją kiekvienam istorijos mokytojui. Egzistuoja pagrindinio, vidurinio ugdymo ir istorijos brandos egzamino programos, kuriose pateiktos istorinės temos, žinotinos datos, sąvokos ir istorinės asmenybės. Klausimas - kiek jos yra geros ir kiek patys mokytojai jas skaito ar dirba pagal jas.

Dažnai mokytojai dirba ir „eina temas“ pagal pasirinktą istorijos ar pilietiškumo pagrindų vadovėlį. Šiuo metu visų mokomųjų dalykų programos yra pasenusios. O kalbant apie vieningo vadovėlio nebuvimą, tai turbūt jo ir neturėtų būti. Svarbiausia turėti gerą orientyrą, gerą istorijos programą.

- Kiek valandų skiriama istorijos pamokoms? Kiek iš jų - konkrečiai Lietuvos istorijai? Ar santykis yra normalus, jūsų nuomone?

- Istorijos dalykui Pagrindinio ugdymo pakopoje pagal ugdymo planą yra skiriamos dvi savaitinės pamokos, Viduriniame ugdyme mokinys gali pasirinkti mokytis istoriją bendruoju (dvi savaitinės pamokos) ar išplėstiniu (trys pamokos) kursu. Iš jų 50 procentų pamokų skiriama Lietuvos istorijai. Mano nuomone, toks santykis yra normalus, nes, ugdydami jauną ir brandžią asmenybę, turime suteikti istorinį išprusimą ir apie mus supantį pasaulį, padėti suvokti savo istorinį tapatumą.

Kitas klausimas, kiek mokiniams patraukli Lietuvos istorija ir jos mokymasis, kiek jiems patiems tai aktualu šiandien. Tenka ne kartą išgirsti iš mokinio lūpų: „o kam man reikalinga ta istorija...“. Skaudu, bet šioje srityje ugdant vertybines nuostatas, atsakomybė tenka ne tik mokyklai.

- Ar todėl šiandien, kai visuomenė diskutuoja apie istorinės atminties politiką, partizanų įamžinimą, mūsų jaunimas dažnai net nesupranta apie ką kalbama?


- Manau, kad ne tik mokiniai, bet ir dalis visuomenės nesuprato, apie ką kalbama. Bet ir nenuostabu. Juk tiek laiko menkinama Lietuvos istorija ir jos mokymas. Istorijos studijos nėra populiariausios. Istoriko, kaip ir istorijos mokytojo, profesija nėra labiausiai prestižinė. Ir šį istorijos, kaip mokomosios disciplinos, menkinimo darbą atliko ne istorijos mokytojai... Mes, istorijos mokytojai, jau seniai pastebėjome ir esame viešai išsakę, kad net ir valstybinį istorijos brandos egzaminą renkasi vis mažiau ir vis prasčiau besimokančių mokinių. Ir tame įžvelgčiau pavojų Lietuvos valstybingumui.

- Kokia Lietuvos istorijos mokytojų asociacijos pozicija dėl Lietuvos istorijos dėstymo mokyklose? Ką siūlote?


- Kalbame ne tik apie Lietuvos istorijos dėstymą mokyklose, bet ir apie visapusišką Ugdymo turinio pertvarkymą. Šiandien kiekvienas mąstantis žmogus neišvengiamai pripažins, jog būtina Ugdymo turinio pertvarka. Tą būtinybę akivaizdžiai rodo ir netenkinantys tarptautiniai mokinių pasiekimų tyrimų rezultatai. Kitokių ugdymo pertvarkos krypčių verčia ieškoti ir vykstantis informacinis karas, globalizacija, ateinanti ketvirtoji pramonės revoliucija ir numatoma penktoji... Reikalinga istorijos didaktika. Turėtų keistis istorijos, kaip mokomosios disciplinos, suvokimas, kas ji - socialinis ar humanitarinis mokslas.

Per visą atkurtos Nepriklausomybės laikotarpį nėra išleista nė vienos Mokytojo knygos. Viešojoje erdvėje nuolatinis kalbėjimas apie atsilikusius mokymo metodus ir būdus byloja, kad ugdymo turiniui ir jo įgyvendinimui nėra skirta tinkamo dėmesio, o vis labiau įsitvirtinanti nuostata, kad žinių nereikia, kad viską galima „pasigooglinti“, rodo nesupratimą, kad net ir „googlinant“ būtina turėti žinių ir gebėjimų atsirinkti - jokio mąstymo, kritinio ir kūrybiško, be žinių niekada neišugdysime.

Problemų yra nemažai, tačiau... Pernai per mokytojų streikus startavo Ugdymo turinio atnaujinimo gairių projektas, kuris sukėlė mokytojų bendruomenių pasipiktinimą. Pagal šį projektą istorijos mokymo kursas trumpinamas, integruojamas ir, kaip supratome, gal ir iš viso nelabai svarbus. Gerai, kad laiku susiorientavome ir inicijavome šių gairių įgyvendinimo pristabdymą. Po ilgo maratono susitikimų, pokalbių Švietimo, mokslo ir sporto ministerijoje ir jai pavaldžiose įstaigose, apčiuopiamų ir konstruktyvių ugdymo pokyčių nejaučiame. Štai nauji mokslo metai ir mokytojas vėl liko pats sau režisierius ir dirigentas...

Pasidalink: Pasidalink: Facebook
Parašykite savo komentarą:
  Skaityti komentarus (13)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)
VZ LOGO 2

Dienos klausimas

Kaip manote, ar bus pritarta automobilių taršos mokesčio įvedimui?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Ar jau keitėte padangas savo automobiliui?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

+10 +11 C

 +9 +10 C

 

+4 +6 C

+15 +18 C

+11 +12 C

 

 +12 +14 C

3 m/s

3 m/s

 

2-3 m/s