Ar kas nors paskolą gali duoti neturėdamas savanaudiškų interesų? Įvairių profesijų žmonės, gyvenantys ir kaime, ir mieste, į šį klausimą atsakydavo vienareikšmiškai: tėvai gali paskolinti vaikams, kartais brolis seseriai, labai geram draugui labai geras draugas, kuris neužsimena apie paskolos procentus, bet kad nesavanaudiškai suteiktų kreditą svetimas, o tuo labiau kredito įstaiga, neįtikėtina. Įsidėmėkite tai, mieli Lietuvos žmonės, ir nebūkite lengvatikiai, jei jums peršami lengvi pinigai...
Gobsekų laikas
Koks likimas ištiko pelę, kuri nežinojo, kad nemokamas sūris būna tik spąstuose, žino kiekvienas. Bet, matyt, naivuolių nestinga, jei kaip grybai po lietaus dygsta įstaigos, į kairę ir į dešinę dalijančios momentinius kreditus. Šalies piliečiai, nesusimąstydami nė akimirkai, per kelias minutes suteikia toms įstaigoms teisę disponuoti savo asmens duomenimis, niekais paversdami visus asmens duomenų apsaugos įstatymo paragrafus. Nuo tos akimirkos, kai patenkate į momentinių kreditų įskaitą, galite neabejoti, kad net miegamajame jus stebės budri kreditorių akis.
Lietuvos bankų asociacijoje man paaiškino, kad kredito įstaigos veikia legaliai, o skolininkai savo asmens duomenis joms patiki savanoriškai, tačiau pinigų skolintojai - ne labdaros organizacijos, o verslo įmonės, kurių veiklos tikslas - gauti pelną.
Kodėl greitųjų kreditų įmonių laikas atėjo dabar? Kai paskambinau į vieną kredito įstaigą, SMS greitumu, jei tikėsime reklama, suteikiančią paskolas, man pabrėžtinai mandagiai paaiškino, kad pasiūla atsiranda tada, kai yra paklausa, o tai reiškia, kad daugelis šalies šeimų ir piliečių susiduria su laikinais finansiniais sunkumais.
Skolinimosi motyvas
Kai iki atlyginimo lieka kelios dienos, o piniginė visiškai tuščia, galimybė trumpam pasiskolinti nedidelę sumą atrodo labai viliojanti. Gerai, jei po kelių dienų kredituką grąžinsite, o jei negalėsite, pavyzdžiui, todėl, kad jums neišmokėjo atlyginimo, kad jus atleido iš darbo ar dėl pačios banaliausios priežasties - atšventėte algos dieną ir išleidote šiek tiek daugiau, nei leido galimybės... Tada skolos grąžinimas bus atidėtas ir pradės suktis negailestingas skaitiklis.
Būtent to ir tikisi monentinius kreditus teikiančių įmonių įkūrėjai. Nebūkite naivūs ir negalvokite, kad kredito įstaigas steigia tie, kurie jose dirba, ar tie, kuriems pavesta jas valdyti. Šis verslas slepia stambius finansinius ryklius, turinčius didelę patirtį pasinaudoti nepalankioje ekonominėje situacijoje atsirandančiais piliečių gyvenimo nesklandumais. Kas jie? Nesunku numanyti, ką tai slepia, tačiau mūsų tikslas šiandien kitas - atverti akis tiems, kurie dar nepajuto momentinių kreditų grėsmės.
Niekas nepaneigs, kad momentinius kreditus teikiančių įmonių paskirtis - paskolinti lengvatikiams arba neapskaičiuojantiems savo finansinių galimybių piliečiams pinigų, kurių jie negalės grąžinti. Vadinasi, reikės atsiskaityti kitaip - turtu, užstatu... Kadangi šie dalykai sunkmečiu greitai nuvertėja, galimybė prarasti sunkiai užgyventą turtą reali ir greita. Ypač kai sukasi skaitiklis...
Slapti kėslai
Momentinius kreditus teikiančių įmonių įvaizdžio formavimu besirūpinantys propagandininkai teigia, kad paskolų teikimas - kilni misija padėti gyventojams sunkmečiu išgyventi. Jie tai monotoniškai gali kartoti, kol ant lūpų atsiras putos. Tačiau man šie argumentai primena seną sovietinių laikų anekdotą. Mokytoja klausia Petriuko, kieno gyvenimas ir darbai yra jam pavyzdys. Petriukas patetiškai pareiškia, kad tokia asmenybe jam yra... Leninas. Mokytoja tokį idėjinį atsakymą įvertina aukščiausiu balu, o berniukas, atsisėdęs į savo suolą, prasega gerokai aptrintą mokyklinės uniformos švarkelį, iš vidinės kišenės išsiima nučiupinėtą Vinetu nuotrauką ir sako: “Atleisk, Vinetu, biznis yra biznis...”
Kodėl sunku patikėti kredito įstaigų veiklos kilnumu? Jau vien todėl, kad jos už savo paslaugas ima nemažą mokestį. Dar labiau tuo verčia suabejoti neseniai plačiai išreklamuotas momentinius kreditus teikiančių įmonių susijungimas į asociaciją. Jai atstovaujantys asmenys ramia veido išraiška prieš kameras aiškino, kad tokį žingsnį lėmė... skolininkų interesai. Esą dabar momentinius kreditus teikiančios įmonės ir įstaigos keisis informacija, ar paskolos prašantis asmuo nėra pasiskolinęs iš kitų palūkininkų. Jei toks faktas išaiškės, naujos paskolos prašytojas negaus...
Asociacijos atstovai teigia, kad taip šalies gyventojai bus saugomi nuo persiskolinimo. Terminas sugalvotas moksliškas ir skamba kaip “persivalgymas”. Tad žmonių kalba tai turėtų reikšti, kad bus bandoma riboti pinigus skolinančių gyventojų apetitą. Finansų analitikai paaiškino, kad toks žingsnis žengtas visai dėl kitos, tiksliau, kilniais žodžiais dangstomos, priežasties. Tie, kurie įsteigė momentinių kreditų įmones, pajuto, kad jų modelis neveikia. Kitaip tariant, skolininkai neprasiskolina tokiais tempais, kokie reikalingi gobsekams, o skolininkų turtas lėtai pereina kreditorių nuosavybėn, nors, laisvai valdant asmens duomenis, gaunama informacija apie finansinę kiekvieno skolininko padėtį rodo, kad daugelis turėtų nebeištrūkti iš kreditų voratinklio.
Kreditorių kartelis
Pinigų skolintojai pabandė aiškintis, kodėl nepavyksta lietuviams mikliai numauti paskutinių kelnių. Pasirodė, kad mūsiškiai gudročiai: paima paskolą kitoje kredito įstaigoje ir grąžina tai, iš kurios pasiskolino anksčiau. Paskui tą operaciją kartoja kitoje paskolų bendrovėje. Kaip tuos gudručius atskirti? Geresnio būdo už asociaciją, kurios nariai keičiasi klientų asmens duomenimis ir informacija apie jų paimtas paskolas bei finansinę padėtį, nesugalvosi. Na, o visuomeninės organizacijos iškaba - puikiausia maskuotė.
Dabar skolininkai nebegalės išsisukti gudriais manevrais, nes neteko galimybės pasiskolinti antrą kartą. Dabar patiklios “pelės” bus gaudomos mažiausiomis sąnaudomis, tačiau finansų analitikai tokį greitųjų paskolų įmonių susivienijimą vadina įžūliu karteliniu susitarimu. Antra, tai rodo, kad visas šis verslas yra valdomas tos pačios rankos, siekiančios sukurti gobsekų įstaigoms palankiausias sąlygas. Dar įdomiau, kad per visus televizijos kanalus transliuoti ką tik iškeptos kredito įstaigų asociacijos atstovų atviri pareiškimai, kad skolintojai sudarė kartelinį susitarimą, niekam nekrito į akis, o juk ne tik Konkurencijos tarnyba, bet ir Teisingumo ministerija, FNTT, STT bei kitos valstybės piliečių saugumą garantuojančios institucijos turėjo žaibiškai sureaguoti. Tačiau tyla tokia, kad ausyse spengia... Kodėl? Na, o kol atsakymo neišgirdome, venkite skolintis ten, kur pinigai dalijami lengva ranka.
