„Suk, suk ratelį, suk į vieną pusę!“,- visa gerkle traukia būrelis vyrų, susėdusių prie ruletės stalo kazino. Krupjė suka. O vyrai deda savo turtą ant lošimo stalo ir laukia nirvanos.
Tokį vaizdelį išvydau priėmęs draugo pasiūlymą apsilankyti kazino. Pinigai čia praranda tikrąją savo vertę. Kai akyse šėlsta azartas ir adrenalinas, pinigai tampa tik įvairiaspalviais žetonais, galinčiais tapti raktu į sėkmę. Arba į prapultį. Pinigų vertės supratimas grįžta tik pakilus nuo ruletės stalo.
Iš pirmo žvilgsnio lošėjų veiduose sunkmečio nė su žiburiu neįžvelgsi. Nes ant stalo pūpso tūkstantinės sumos. Tačiau dažnas lošėjas prisipažins, kad prie ruletės stalo nepraturtėjo. Priešingai – nuo pirmojo apsilankymo vieni čia jau „investavo“ po keletą tūkstančių, kiti – ir po kelias dešimtis.
Žinoma, yra ir išimčių. Pasakojimai apie jas keliauja iš lūpų į lūpas ir virsta legendomis. Kad ir apie tai, kaip viena dama per valandą sugebėjo išlošti keliasdešimt tūkstančių. Apie tai, kaip ji oriai pakilo, pervėrė krupjė nugalėtojos žvilgsniu ir išėjo. Nes išeiti iš kazino laiku – bene pagrindinė sėkmės taisyklė.
Na, bet nusileiskime ant žemės. Ir grįžkime prie ruletės stalo. Čia vyrai tyliai prarija karčią eilinės nesėkmės piliulę. Užtat per kelioliką sukimų praūžę keletą tūkstančių ir pagaliau išlošę kelis šimtus džiaugiasi tarsi būtų laimėję milijoną. Gal pagaliau pradės sektis? Jie supranta - susimokėti čia reikia ir už tai, kad Fortūna atsuka tau riestą seksualų užpakaliuką. O gal kitąsyk ji susimylės ir atsigręš prisirpusiomis krūtimis?
Išeitys tėra dvi. Galbūt iš kazino išeisi traukdamas „Šitaip pareina vyrai namo, eina iš baro su dainom, grįžta iš kazino“. O galbūt tegalėsi patyliukais sau po nosimi niūniuoti „Kažkam žirgas, kažkam tik kamanos“. Trumpai tariant – abiem atvejais yra galimybė iš kazino išeiti su daina. Klausimas tik, ar antruoju atveju norėsis šia galimybe pasinaudoti.
Geriau ten išvis neiti – pasakys kazino priešininkai. Tokie kaip Rusijos prezidentas Medvedevas, ištrėmęs lošimo namus iš Maskvos ir kitų didžiųjų šalies miestų pas baltas meškas į tolimiausius plačiosios Rusijos kampučius. Kazino Maskvoje nebeliko. Kone visi jie staiga persikvalifikavo į sporto klubus, siūlančius pasportuoti pliekiant pokerį. Sėkmės paukštę už uodegos nutverti bandantys lošėjai staiga tapo sportininkais, pinigus renkantys krupjė – treneriais. Tačiau neilgam.
Pokeris Rusijoje žaibiškai buvo išbrauktas iš sporto šakų sąrašo. Ko griebsis išradingieji rusai dabar? Gal perkrikštys kazino į laidojimo namus, kur prasilošusieji laidos savo svajones, o laimėjusieji galės palaidoti savo rūpesčius?
