Važiuojate autobusu - būtinai prisisekite

Daugybė klausimų

„Kiek matosi iš nuotraukų, salelė yra įrengta laukuose ir prieš ją nėra ženklų, informuojančių, kad reikėtų sumažinti greitį, - pastebėjimais dalinosi automobilių sporto veteranas S.Brundza. - Taip pat nesimato, kad ji būtų tinkamai apšviesta, todėl bijau, kad panašių incidentų gali būti ir daugiau. Važiuojant didesniu greičiu ar esant slidžiai kelio dangai tokioje vietoje sudėtinga suvaldyti net ir lengvąjį automobilį, nekalbant jau apie autobusą ar sunkvežimį. Jeigu ji čia, laukuose, tikrai yra reikalinga, tai ją įrengusi institucija privalėjo pasirūpinti ir atitinkamu ženklinimu arba, kas tikrai būtų efektyviau, įrengti momentinį greičio radarą. Tada jau tikrai absoliuti dauguma vairuotojų sulėtintų greitį."

S.Brundza atkreipė dėmesį ir į autobuso keleivius:„Dar būdamas Seime ar dirbdamas visuomeniniu patarėju akcentavau, kad saugos diržai turi būti privalomi ne tik lengvuosiuose automobiliuose, bet ir autobusuose. Tiek turistiniuose, tiek keleiviniuose, tiek mokykliniuose.

Automobiliuose yra sistemos, kurios „pyksta", jeigu kažkas iš keleivių sėdi neprisisegęs diržo. Atitinkama sistema turėtų būti įmontuota ir visuose autobusuose."

Jis taip pat prisiminė, kad savo laiku prie Valstybinės eismo saugumo komisijos aktyviai veikė Eismo saugumo taryba.

„Ji buvo sudaroma iš visuomenininkų, pareigūnų, eismo srities specialistų. Jie susitikdavo ir vykdavo į eismo įvykių vietas, analizavo situaciją. Įstatymai numato, kad ir dabar tokia taryba turėtų veikti bei konsultuoti komisiją, tik man nepavyko atsekti jos veiklos rezultatų.

Gaila, nes jeigu visi analogiški incidentai būtų nuodugniai išnagrinėti, incidentų keliuose, ypač - tragiškų, būtų mažiau. Aišku, galima ir toliau leisti pinigus kelių siaurinimui ar panašiems projektams, tačiau be gilios analizės, be aplinkybių vertinimo, abejoju, ar tai duos kokios nors naudos", - apibendrino S.Brundza.

Komisija yra, bet...

Susisiekimo ministerijos Komunikacijos skyrius nurodė, kad šiandien Valstybinė eismo saugumo komisija veikia, tačiau incidentų analizė į jos veiklos sritį nepatenka.

„Komisija eismo įvykių nenagrinėja. Eismo įvykių tyrimas yra atitinkamų institucijų (policijos, Lietuvos transporto saugos administracijos, Transporto kompetencijų agentūros) funkcija, - rašoma gautame atsakyme. - Komisija kontroliuoja valstybinės eismo saugumo užtikrinimo politikos įgyvendinimą."

Kaltas tik vairuotojas?

„Via Lietuva" atstovė Eglė Nemanytė patikslino, kad salelė, ties kuria įvyko avarija, yra „miesto vartai".

„Ši inžinierinė eismo saugos priemonė įrengiama ties gyvenamosios teritorijos pradžia, jos tikslas - sumažinti galimą per didelį transporto priemonių greitį ir informuoti, jog keičiasi važiavimo režimas. „Miesto vartai" paprastai įrengiami dviejų eismo juostų keliuose, kai kelio tęsinys eina per gyvenvietę. Prieš šiuos „miesto vartus", apie 73 m atstumu, yra įrengti kelio ženklai „Gyvenvietės pradžia". Jie nurodo, kad įvažiuojama į gyvenvietę, kurioje galioja eismo tvarką gyvenvietėse nustatantys Kelių eismo taisyklių reikalavimai, - situaciją pakomentavo E.Nemanytė. - Gyvenvietėse visoms transporto priemonėms leidžiama važiuoti ne didesniu kaip 50 km/h greičiu. Taip pat prieš „miesto vartus", apie 200 m atstumu, yra įrengti kelio ženklai „Iškili saugumo salelė", kurie nurodo, kad kelyje bus tokia salelė. Salelėje yra įrengti automobilių šviesą atspindintys oranžiniai signaliniai stulpeliai, kelio ženklai „Apvažiuoti iš dešinės", salelės bortai paženklinti horizontaliomis brūkšninėmis baltomis ir juodomis linijomis, todėl ji išsiskiria iš aplinkos ir tamsiu paros metu."

Ji pabrėžė, jog incidento vietoje nustatytas gyvenvietės režimas, nes iš vienos ruožo pusės yra Žygėnų gyvenvietė, vyksta pažeidžiamų eismo dalyvių (pėsčiųjų) eismas į autobusų stoteles ir iš jų, taip pat yra didelis nuovažų tankis.