Senesniems automobiliams - apžiūra kasmet: ekspertai sako, kad tai tik pasipinigavimas

„Greitų priemonių didinti eismo saugumui ir nebėra. Ilgalaikės priemonės yra auklėjimas, ugdymas, požiūrio formavimas. Greita yra tik bausmės ir kontrolė. Dabar visuomenėje kažkodėl norsi daugiau veiklos nei rezultato, kad kažką padariau ir jau varnelė. Jei padarei, ir tas nedavė rezultato, tai jau ne taip svarbu, - ironizuoja A.Pakėnas. - Juk žinome, kad gerais norais kelias į pragarą grįstas."

- Yra realus pagrindas, kad dažniau tikrinant automobilių techninę būklę sumažės eismo įvykių ir aukų?

- Niekas nemato to realaus pagrindo, kad avaringumas būtų susietas su senesniu automobiliu. Techniškai tvarkingas senas automobilis nebūtinai yra prastas.

- Automobilio būklę apibūdina ne tik metai, bet ir eksploatacija, rida ir panašiai.

- Reikia šaršalo. Ir dėl taršos dabar patikros, tie skrajojantys aplinkosaugos būriai, Aplinkos ministerija vėl grasina, kad kelyje tikrins taršą. Pamenate tą pusiau skandalą dėl turniketų? Mes esame antri pasaulyje po kariaujančio Izraelio ir turime turniketus vaistinėlėse. Kažkas iš to užsidirbo milijonus.

Dėl techninės apžiūros - kiek reikės infrastruktūros, dvigubai. Automobilių, kuriems daugiau nei 10 metų, Lietuvoje yra apie 80 proc. Ir vėl bus: trūksta darbuotojų, specialistų... O naudos iš to?

- Senus automobilius perka žmonės, turintys mažesnes pajamas, tai vėl našta būtų ant jų pečių, mokėti už patikras, mokėti už apžiūras servisuose...

- Grįšiu prie taršos klausimo. Žmonės gi nori vis naujesnių automobilių. Įsivaizduokime, pagaminami 4 automobiliai, tai kiek jie užterš gamtos? Pagalvokite. Ir yra vienas automobilis, su kuriuo žmogus važiuoja 20 metų. Tai kas užterš daugiau? 4 naujos mašinos, kurios važinės po 5 metus, ar tas vienas automobilis, kuris važiuos 20 metų? Toliau gaminamas šlamštas, pirk naują, pirk naują... Bet paskui sako „neteršk". Palauk, tai tu terši gamindamas tą naują ir liepdamas man jį pirkti. Čia gi vartojimo ekonomika.

Sakyti, kad 10 metų mašina yra blogai? Aš manau priešingai, žmogų reikia paskatinti, kad jis ir toliau su ta mašina važiuotų ir taip saugotų gamtą. Čia daug didesnė diskusija yra...

- O vairavimo mokykloms kokie reikalavimai?

- Likę sovietiniai reliktai, kad mokomoji mašina arba taksi turi kasmet pereiti techninę apžiūrą, net nauja mašina. O kuo ji blogesnė už kitą, kur koks vadybininkas duodasi po visą Lietuvą? Jis irgi per trejus metus nuvažiuoja 100 tūkst. km. Bet jam nereikia. O man reikia. Kodėl? Nežinau. O kodėl man po 10 metų su mokomąja mašina techninė apžiūra jau dabar yra kas 6 mėnesius? Aš nespėju išvažinėti iš techninių apžiūrų. Fizinė kaina už patikrą dar nieko, juk mašiną reikia nuvaryti į servisą, ten palieki kelis šimtus eurų. Plius man laikas, juk tą dieną mašina nedirba, prastova. Man jau ir nuostoliai. Mano mašinos techniškai tvarkingesnės, nei kiti automobiliai, bet va prisigalvojama ribojimų ir pirmyn.

Tai irgi niekuo nepagrįstas reikalavimas.

Kiek prigaminta automobilių, kiek jų stovi neparduotų. Tai ar reikia tiek gaminti?

- Senais laikais geras automobilis parodydavo, kiek uždirbi, dabar - kiek skolingas.

- Jauni žmonės, ypač Vilniuje, neperka automobilio, jiems užtenka panaudos automobilio. Požiūris į automobilį keičiasi.

Žinoma, galima statistikos parinkti, kad senesni automobiliai daugiau genda, na ir kas? Pataisykime.

Dėl aptariamos temos - niekas nieko neskaičiuoja, kiek aš kalbėjau, realios avaringumo statistikos nėra. Kiekviena šalis ją veda kitu kampu. Bendros europinės avaringumo statistikos techniniu pagrindu nėra. Lietuva išvis tokios statistikos neturi. Tai apie ką mes kalbame? Čia tik smegenų pudravimas...

Komentuoja Policijos departamento Komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Jorūnė LIUTKIENĖ:

Nėra duomenų, rodančių, kad senesni nei 10 metų automobiliai dažniau patenka į avarijas, tačiau statistika rodo, kad senesni automobiliai dažniau turi techninių trūkumų, kurie gali prisidėti prie eismo įvykių. Pavyzdžiui, „Transeksta" duomenimis, tik pusė visų šalyje registruotų automobilių techninės apžiūros barjerą įveikia iš pirmo karto. Tai rodo, kad dauguma transporto priemonių turi techninių trūkumų, kurie gali turėti įtakos eismo saugumui.

Turinčiomis gedimų transporto priemonėmis Kelių eismo taisyklės draudžia važiuoti. Toks vairavimas 2024 m. lėmė vieną įskaitinį eismo įvykį. Taigi techninė transporto priemonės būklė nėra nurodoma tarp pagrindinių avarijų priežasčių, tačiau ji vis tiek turi įtakos eismo saugumui. Pavyzdžiui, netvarkinga važiuoklė, stabdžių sistemos gedimai, netinkamos padangos ar netinkamai sureguliuoti žibintai gali prisidėti prie eismo įvykių.

Įskaitinių eismo įvykių 2024 metais skaičius augo nežymiai, užregistruoti 2862 įskaitiniai eismo įvykiai. 54 įvykiais arba 2 proc. daugiau nei 2023 m. Įskaitinių eismo įvykių metu žuvusių žmonių sumažėjo, žuvo 36 žmonėmis arba 23 proc. mažiau. 2025 m. per pirmuosius 3 mėnesius Lietuvoje užfiksuoti 525 įskaitiniai eismo įvykiai, kuriuose žuvo 24 žmonės - tai 11 proc. mažiau nei per tą patį laikotarpį 2024 m. (27 žuvusieji). Tačiau sužeistųjų skaičius šiek tiek padidėjo - 610 asmenys, palyginti su 495 pernai per tą patį laikotarpį.

Bendros tendencijos rodo, kad žuvusiųjų skaičius mažėja, tačiau eismo įvykių ir sužeistųjų skaičius išlieka stabilus arba šiek tiek didėja. Tai rodo, kad nors eismo saugumo priemonės duoda rezultatų, vis dar yra sričių, kuriose reikia tobulėti, ypač kalbant apie vairuotojų elgesį kelyje ir transporto priemonių techninę priežiūrą.

Statistika

Lietuvos policijos duomenimis, pagrindinės įskaitinių eismo įvykių priežastys 2024 m.:

saugaus važiavimo greičio nepasirinkimas (20 proc.); saugaus atstumo nesilaikymas (16 proc.); reikalavimo duoti kelią nevykdymas sankryžose (17 proc.); saugaus atstumo nesilaikymas (16 proc.); įvažiavimas į priešpriešinio eismo juostą (13 proc.); vairuotojų pareigų pėstiesiems nevykdymas (16 proc.).