Painiavą lydi augančios kainos

Dviratis pavojingiau už motociklą?

Su redakcija susisiekęs skaitytojas Kęstutis priminė, kad nuo 2024 m. sausio 1 d. Lietuvoje įsigaliojo Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės (TPVCA) privalomojo draudimo įstatymo pakeitimai.

„Jie įpareigoja civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, kaip ir automobilius bei motociklus, drausti mažesnes transporto priemones, kurių didžiausias projektinis greitis yra didesnis nei 25 km/val. Taip pat drausti reikės tas transporto priemones, kurios sveria daugiau nei 25 kg ir gali išvystyti didesnį nei 14 km/val. greitį. Kadangi garaže yra visokiausių transporto priemonių - ir „mikrojudumo", ir „maksijudumo" (terminą sugalvojau pats) paėmiau dvi tokias transporto priemones ir apdraudžiau tą pačią dieną abi", - pasakojo vyras.

Elektrinė mikrojudumo priemonė - vienam asmeniui važiuoti skirta elektra varoma transporto priemonė (elektrinis paspirtukas, elektrinė riedlentė, elektrinis balansinis vienratis, riedis ir pan.), kurios didžiausioji naudingoji galia ne didesnė kaip 1 kW, didžiausiasis projektinis greitis ne didesnis kaip 25 km/h, o sėdimosios vietos, jeigu ji įrengta, atskaitos taško aukštis ne didesnis kaip 540 mm.

Kęstutis pateikė savo transporto priemonių technines charakteristikas. Pirmoji - motociklas „Honda GL 1800 Goldwing", 2008 m. gamybos, variklis - 1800 cc kubatūros, galingumas 80 kW, svoris 428 kg - pilnai sukomplektuoto, su skysčiais. Maksimalus greitis - 224 km/val. Draudimo kaina metams - 40,14 euro.

Antroji - į draudžiamų transporto priemonių kategoriją patenkantis elektrinis dviratis „Engwe X26", 2023 m. gamybos, elektrinis variklis 1000 W galios, maksimalus greitis 50 km/val., svoris 41 kg. Draudimo suma metams - 58,47 euro.

„Su motociklų ir automobilių draudimo kainomis viskas paprasta - eini į internetą, suvedi duomenis, gauni kelis pasiūlymus ir pasirenki pigiausią. Su dviračio draudimu kiek kitaip - nėra tokios duomenų bazės, kad suvedus duomenis gautum kelis pasiūlymus pasirinkimui. Tu draudimo bendrovei siunti duomenis, nuotraukas, rėmo numerius, charakteristikas ir t.t., o tada tau atsiunčia pasiūlymą. Tikrai neapklausiau visų draudimo bendrovių. Kokias tris. Pagailėjau laiko, nes su kiekviena bendrove reikia pasirašinėti, užpildyti anketas, atsakyti į papildomus klausimus ir t.t. Tikiuosi, sistema įsivažiuos ir vėliau konkurencija sutvarkys įkainius bei palengvins procesą, bet kol kas tai trunka ilgai ir galiausiai dviračio draudimas kainavo brangiau negu motociklo", - įdomų dalyką atskleidė Kęstutis.

Galėtume pasimokyti iš latvių

Tomas Rudzkis, LR transporto priemonių draudikų biuro direktoriaus pavaduotojas, patikslino, kad draudimo įmonių siūlomų kainų komentuoti negali, nes jas draudikai nusistato patys. Jis sutiko, kad pokyčiai įnešė tam tikros sumaišties, bet akcentavo, jog nėra taip, kad valdžia nusprendė, jog nuo šių metų privalomuoju draudimu turi būti draudžiami ne tik automobiliai ar motociklai, bet ir elektrinės mikrojudumo priemonės.

„Valdžia tik perkėlė atitinkamos ES direktyvos nuostatas į nacionalinę teisę, o visoms naujovėms reikia laiko apsišlifuoti. Ši iš viso įsigaliojo žiemą, kai greitaeigiai elektriniai dviračiai ramiai stovėjo garažuose, tad, manau, kiek užtruks, kol sistema pradės veikti optimaliai, - svarstė T.Rudzkis. - Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme elektrinėms mikrojudumo priemonėms priskirti riedžiai, elektrinės riedlentės ar elektra varomi paspirtukai. Nors jos ir įvardintos, tačiau jų drausti nereikia, kadangi, dažniausiai, jų greitis neviršija įstatyme numatytos 25 km/val. ribos.

Prie draudžiamų transporto priemonių priskirtini elektriniai dviračiai ir greitaeigės elektrinės susisiekimo priemonės. Jos gali išvystyti nemažą greitį, dalyvauja viešajame eisme ir kelia potencialų pavojų, turėtų būti registruojamos, tačiau „Regitra" to nedaro. Kiek teko domėtis, įmonės atstovai nurodo, kad tokios transporto priemonės neturi atitikties sertifikatų ir jos nėra aprobuotos ES. Išeina taip, kad kol transporto priemonė nėra registruota, ji negali dalyvauti viešajame eisme. Bet jos dalyvauja, nes... nėra aiškios registracijos tvarkos."

Pasak T.Rudzkio, registracijos klausimas išryškino problemą, dėl kurios kreipėsi skaitytojas, nes visą informaciją apie turimą transporto priemonę turi tik pats asmuo.

„Matyt dėl to dalis ES šalių eina dar toliau ir nebeskirsto paspirtukų į lėtus ar greitus, o reikalauja drausti visus, kurie dalyvauja viešajame eisme. Taip daroma siekiant užtikrinti nukentėjusių asmenų interesus - automobiliai ir motociklai draudimus turi, tačiau eismo įvykį gali sukelti ir lėtesnis paspirtukas. Jų nedraudžiant, nebus valstybės garantuojamos apsaugos, - patikslino jis. - Draudimu turi būti suinteresuoti ir patys paspirtukininkai, nes, tarkim, atsitikus rimtai nelaimei, po kurios žmogaus sveikata būtų rimtai sutrikdyta, kompensacijoms reikėtų didelių sumų, todėl draudimas amortizuoja šias potencialias kaltininko išlaidas."

Jis atkreipė dėmesį į tai, kad latviai tai suprato gerokai anksčiau, todėl formuoja specialų transporto priemonių registrą.

„Automobilio pirkimo-pardavimo atveju viskas aišku, nes nurodoma, kas ir kam jį parduoda. Tą patį galima būtų padaryti su paspirtukais ar elektriniais dviračiais. Žmonės patys sukeltų savo turimos transporto priemonės aprašymą ir sistema veiktų analogiškai esančiai šiuo metu, - patikslino T.Rudzkis. - Visą reikiamą informaciją apie transporto priemonę ar įvykusius incidentus iš karto gautų ir draudikai bei pareigūnai. Dviratį ar paspirtuką perkantys asmenys irgi galėtų pasitikrinti jo istoriją. Kadangi šioje srityje Lietuva žengia tik pirmuosius žingsnius, mes kiek atsiliekame nuo kaimynų, bet, manau, perėmus jų patirtį viskas stotų į savo vietas."

P.S. Baigiant rengti straipsnį su redakcija vėl pabendravęs Kęstutis pasidžiaugė, kad jo istorija sukėlė ažiotažą ir kita draudimo bendrovė dviračiui pasiūlė palankesnes draudimo sąlygas - 26,25 euro metams.