Neramios dienos transporto sektoriuje

Taip, kol kas Lietuvoje lengvojo komercinio transporto pardavimai auga, tačiau tai, greičiausiai, susiję, su vienkartiniais valstybiniais užsakymais, kas kiek iškreipia bendrą vaizdą.

Juolab kad tuo pat metu kaimyninėse regiono valstybėse minėto transporto paklausa akivaizdžiai mažėja. Nors, nepaisant smunkančių pardavimų, gamintojai linkę žiūrėti į ateitį optimistiškai, transporto sektoriaus atstovai situaciją vertina gerokai skeptiškiau ir prognozuoja, jog be radikalių politinių pokyčių ji tikrai ims blogėti.

Iškalbingos tendencijos

Neseniai „Volkswagen" atstovai Rygoje pristatė radikaliai atsinaujinusį lengvojo komercinio transporto segmento atstovą - „Transporter" modelį, pasidalino ateities planais ir savo pastebėjimais apie situaciją komercinio transporto rinkoje.

Jie neslėpė, kad padėtis tiek bendrai Baltijos šalyse (išskyrus Lietuvą), tiek Europoje nėra gera. Smunkančius pardavimus „Volkswagen" atstovai buvo linkę sieti su stagnuojančia Senojo Pasaulio ekonomika, kuriai įtaką turi vis dar didelės energetinių išteklių kainos bei nestabili geopolitinė situacija.

Šie veiksniai daro tiesioginį poveikį ir gyventojų, ir įmonių perkamajai galiai bei verčia peržiūrėti su transporto parku susijusius planus, todėl net naujų, atnaujintų ar visiškai elektrinių modelių pasirodymas šiai dienai negali garantuoti jų paklausos augimo.

Lietuva tapo savotiška išimtimi, bet tam, tikėtina, įtakos turėjo koks nors didelis valstybinis užsakymas, kadangi dažniausiai privačių asmenų perkamų pikapų „Amarok" pardavimai smuko ir mūsų šalyje. Tai reiškia, kad be naujos valdiškos injekcijos, greičiausiai, netrukus ir mūsų šalyje bus fiksuojami mažėjantys komercinio transporto pardavimai.

Daug neigiamų veiksnių

Su tokia prielaida sutiko ir Lietuvos vežėjų sąjungos (LVS) generalinis sekretorius Sigitas Žilius, pasak kurio, komercinio transporto paklausos svyravimams įtakos turi daugybė išorinių ir vidinių veiksnių.

„Energetinių išteklių, įskaitant degalus, kainų augimas ir pasaulinė geopolitinė situacija yra išoriniai veiksniai, kuriems tiesiogiai įtakos Lietuva nelabai gali daryti, nes yra per daug smulki žaidėja pasaulinėje „šachmatų lentoje".

Deja, tenka konstatuoti, jog ir šalies viduje, kur mūsų valdantieji gali tvarkytis laisviau, jie daro viską, kad tik žmonių perkamoji galia ir noras pirkti naują transportą mažėtų, - įdomų dalyką įvardino LVS atstovas. - Vienas momentų yra planai didinti akcizus, dėl ko dyzelino, pagrindinių komercinio transporto degalų, kaina iki 2030 m gali pasiekti net 2,5 eur./l.

Galima daug ir nuobodžiai kalbėti apie mistinį žaliąjį kursą, kuris, mano nuomone, tapo žaliuoju akligatviu, tačiau realybė yra tokia, kad komercinių pervežimų sektoriuje galioja savo taisyklės. Išvežiojimams po miestą elektromobiliai tinka, bet jeigu nori važiuoti toli ir vežti krovinį, šiandien tau reikia dyzelinu varomo transporto ir lygiavertės alternatyvos jam dar nėra sukurta."

Padėtį, pasak S.Žiliaus, blogina ir kiti valdančiųjų priimami sprendimai: „Neseniai skubos tvarka buvo praplėstas kelių, kuriuose komerciniam transportui reikia pirkti vinjetes, tinklas, įtraukiant į jį šimtus kilometrų regioninių kelių, todėl kelionės jais tokio transporto savininkams pabrango.

Aišku, jie gali išaugusias sąnaudas permesti ant galutinio vartotojo pečių, tačiau viskam yra ribos ir per daug užkėlus kainas žmonės tiesiog nustos pirkti kažkokius produktus ar naudotis kokiomis nors paslaugomis.

Finalas aiškus - paslaugų tiekėjui teks arba mažinti kainas, arba, jeigu tai taps ekonomiškai nenaudinga, užsidaryti. Tad apie jokį transporto parko atnaujinimą čia niekas negalvos."

S.Žiliaus teigimu, ydingas yra ir Lietuvoje galiojantis transporto sektoriaus reguliavimas.

„Tarkim, neblaivus samdytas vairuotojas sukelia eismo įvykį. Atsakomybė pagal Lietuvos įstatymus tenka ne jam, o įmonei, kas pastarajai gali baigtis ne tik finansiniais, bet ir reputaciniais nuostoliais, - toliau problemas vardino LVS atstovas. - Arba nusprendžia žmogus išsiimti patentą ir užsiimti pervežimais.

Atrodytų, viskas paprasčiau ir aiškiau, tačiau krovinio sugadinimo ar nepristatymo atveju draudimas gali nesuveikti ir tuomet žmogui teks atsakyti savo turtu. Mūsų žmonės - gabūs, ir suranda įvairių landų, tačiau jų paieška rodo, kad galiojanti sistema yra ydinga ir visiškai neskatinta verslumo.

Pridėjus anksčiau minėtus veiksnius, galima daryti prielaidą, jog lengvojo komercinio transporto pardavimų augimas buvo momentinis, o ilgalaikėje perspektyvoje mes susidursime su jų mažėjimu.

Visų, tiek lengvojo, tiek sunkiojo komercinio transporto pardavimams trukdančių veiksnių, Lietuva pati eliminuoti negali, bet jeigu mūsų politikai bent jau atliktų „namų darbus" ir netrukdytų verslui, su kitomis problemomis jis, manau, susitvarkytų. Deja, turime ką turime - specialistų neklausančią bei paskubomis sprendimus priimančią valdžią ir miglotas ateities perspektyvas."