Kas daroma, kad keliuose būtų saugiau

„Lietuva, įgyvendindama valstybės strateginius tikslus, šiais metais numatė diegti ne mažiau kaip 33 eismo saugumo priemones pavojingiausiose vietose. Tarp jų tokie sprendimai, kaip papildomas kelio ženklinimas, apšvietimas, greičio mažinimo kalneliai ar atitvarų įrengimas, taip pat kompleksiniai inžineriniai sprendimai, tokie kaip sankryžų pertvarkymas, papildomų eismo juostų ar saugumo salelių įrengimas. Tikimasi, kad šios priemonės padės sumažinti eismo įvykių skaičių, pavojingiausių vietų, vadinamųjų juodųjų dėmių, skaičius mažės, - teigė AB „Via Lietuva" l.e.p. Infrastruktūros palaikymo ir vystymo grupės vadovas Justas NORBUTAS. - Bendras eismo dalyvių saugumo lygis taip pat padidės. Šįmet jau esame atlikę keletą eismo organizavimo pakeitimų, įdiegėme greičio kontrolės priemones avaringose sankryžose, taip pat jau esame užsakę didžiąją dalį darbų, suplanuotų 2025 metais."

- Kokios priežastys lemia juodąsias dėmes?

- Įvairios. Išaugusį avaringumą lemia augantis transporto srautas, anksčiau parinktas sankryžos tipas ar eismo organizavimas nebeatitinka naujų poreikių. Kiti rizikos veiksniai - ribotas matomumas, painus eismo organizavimas ar per didelis leistinas greitis. Pavyzdžiui, yra trišalė sankryža, pasistato naujas gyvenamasis rajonas ar logistikos centras ir toje sankryžoje išauga sunkiojo transporto. Vadinasi, infrastruktūra jau nebepakankama ir reikia rekonstrukcijos, tarkime, iš trišalės sankryžos daroma žiedinė sankryža arba įrengiamas šviesoforas.

Kai įgyvendiname projektą, užsakome auditą, kad auditoriai įvertintų, ar įgyvendinama infrastruktūra atitinka visus reikalavimus ir nekyla papildomų kliūčių eismo saugai. Rekonstravus kelią, pertvarkius sankryžą vykdome nuolatinę stebėseną, kaip sprendimai veikia realybėje.

Būna, kad dar nenustatyta juodoji dėmė, bet jau eismo įvykiai kartojasi. Ką tai reiškia? Kad ši vieta gali tapti juodąja dėme. Tokiose vietose pradedamos taikyti prevencinės priemonės.

Mūsų šalis yra labai pažengusi, nes nuo 2020 metų net 80 proc. sumažėjo žuvusiųjų juodosiose dėmėse. Tai reiškia, kad turime ilgametę patirtį šioje srityje.

- Kaip identifikuojamos pavojingos vietos?

- Juodąsias dėmes valstybinės reikšmės keliuose nustato ir tiria Transporto kompetencijų agentūra, ji, remdamasi eismo įvykių statistika, analizuoja įvykius. Juodąja dėme laikoma vieta, kur per pastaruosius 4 metus įvyko 4 ar daugiau įskaitinių eismo įvykių. Agentūra atlieka ne tik statistinę analizę, bet ir apžiūri vietą, kad galėtų vertinti realias rizikas bei kelių infrastruktūros trūkumus.

- Ką rodo praktika, kokie sprendimai pasiteisina?

- Pasiteisina net nedideli sprendimai, kad ir ženklinimo atnaujinimas, papildomo ženklo, apšvietimo įrengimas, greičio mažinimo priemonių įrengimas. Iš sudėtingesnių priemonių - žiedinės sankryžos ar šviesoforo įrengimas. Stengiamės minimaliomis priemonėmis reaguoti kuo greičiau. Ir smulkūs darbai užkerta kelią eismo įvykiams.

Ne vienoje tarptautinėje konferencijoje Lietuva minima kaip didžiausią pažangą ES eismo saugos srityje padariusi valstybė. Turime toliau stengtis, kad juodųjų dėmių mažėtų.

2025 m. Nacionalinis juodųjų dėmių žemėlapis

Šaltinis - Transporto kompetencijų agentūra