Jei jau tikrinamas dūmingumas, kodėl nepatikrinus padangų, vairo?

Eismo įvykių statistikos duomenys rodo, kad, nors žūčių keliuose skaičius pernai augo, bet ikipandeminio laikotarpio nepasiekė. 2023 m. įvyko keliais eismo įvykiais daugiau, sužeistųjų skaičius šiek tiek mažesnis, tačiau, palyginti su 2022 m., žuvo apie 30 proc. daugiau asmenų.

Rezultatai atspindi valdžios darbą

Automobilių sporto veterano ir eismo saugumo srities specialisto Stasio Brundzos tokia niūri statistika nenustebino.

„Kai valdantieji, nepaisant to, kokia partija būtų valdžioje, veiklą tik imituoja, žmonėms tenka skinti jų „darbo" vaisius.

Tarkim, kadaise prie Susisiekimo ministerijos veikė Saugaus eismo departamentas, bet ministru tapus Eligijui Masiuliui jo nebeliko - departamentas buvo performuotas į skyrių, o šiuo metu nebėra net tokio skyriaus. Tai parodo realų valdančiųjų požiūrį į eismo saugumo problemą, - konstatavo specialistas. - Kitas momentas - ne vietoje pastatyti greitį ribojantys ženklai provokuoja vairuotojus nepaisyti jų.

Tarkim, Vakarinis Vilniaus aplinkkelis apšviestas, jokių pėsčiųjų, jokių gulinčių policininkų. Aš siūliau leisti juo važiuoti 110 km/val. Valdžiai tai netiko, todėl čia greitis yra 90 km/val. Tai irgi neblogai, bet kam ties nuvažiavimais jį riboti iki 70 km/val.? Juk žmonės patys išsukdami ar įsukdami jį sumažintų, o dabar, nepaisydami ribojimų čia, jie psichologiškai nusiteikia nepaisyti jų ir kitose vietose. Perteklinių priemonių taikymas duoda priešingą rezultatą."

S.Brundza prisiminė ir siūlymą dėl privalomų vaizdo registratorių transporto priemonėse.

„Dar prieš penkiolika metų siūliau, kad jie būtų įdiegti privaloma tvarka. Tas kainuotų gerokai pigiau negu visur kaišomi, tačiau realaus poveikio nedarantys greičio fiksavimo radarai, o naudos būtų daugiau. Viena vertus, tai drausmintų pačius vairuotojus, kita - žymiai paprasčiau būtų nustatyti, kas yra eismo įvykio kaltinimas. Dar tokia tvarka palengvintų ne tik policijos, bet ir draudikų darbą.

Pareigūnai dabar vykdo reidus, stato vadinamuosius trikojus, o juk jeigu visose transporto priemonėse būtų vaizdo registratoriai, užtektų sustabdžius automobilį pažiūrėti, kokiu greičiu jis kirto vieną ar kitą ruožą ir būtų aišku. Manau, ir patys vairuotojai atsakingiau žiūrėtų į savo elgesį, - svarstė automobilių sporto veteranas. - Taip pat man keista, kodėl šia iniciatyva nesidomi draudimo agentūros, nes juk jos dėl eismo įvykių taip pat patiria išlaidų. Ypač tais atvejais, kai susiduriama su sukčiavimu ar eismo įvykio imitacija. Eismo registratoriams tapus visuotinais, daug tokio pobūdžio klausimų tiesiog atkristų."

Problemos sprendimų yra, bet...

Pasiūlymų policijai S.Brundza turi ir daugiau:

„Vis kalbama, kad reikia didinti baudas, nes esą jų mažai surenkama, tačiau vis dar galioja pusės baudos taisyklė, kai pirmą kartą nusižengęs asmuo baudžiamas švelniau. Panaikinkite ją ir tiek pinigų bus surenkama daugiau, tiek žmonės geriau pagalvos prieš nusižengdami.

Keistai atrodo ir valdžios sprendimas leisti automobilių dūmingumą tikrinti... aplinkosaugininkams. Jie nėra policijos pareigūnai, todėl manau, kad aš ir pats, jeigu mane tamsiu paros metu stabdytų neaiškūs tipai, nestočiau. O juk buvo galima įpareigoti pareigūnus ne tik rengti vienkartinius reidus, bet ir, tarkim, įpratinti apžiūrėti aikštelėse stovinčias transporto priemones. Juk nudėvėtos padangos matomos iš karto ir tam nereikia jokios papildomos įrangos.

Kita vertus, jeigu jau į kelius tempiama įranga dūmingumo patikrai, tai kodėl kartu nepatikrinus automobilio šviesų, stabdžių ar vairo sistemos? Juk būtent šios sistemos, o ne dūmingumas, atsakingos už transporto priemonės saugumą kelyje, todėl orientuotis reikėtų į tai. Komercinis transportas taip tikrinamas, bet kodėl daroma išimtis lengvajam?"

S.Brundzos vertinimu, tokių veiksnių visuma ir lemia, kad Lietuvai niekaip nesiseka tapti valstybe, kuriuos keliuose nežūtų žmonės.