Kelių eismo taisyklės (KET) tikrai pretenduoja į Lietuvos rekordą kaip dažniausiai kaitaliojamas teisės aktas, lenkiantis net Medžioklės, Viešųjų pirkimų bei kitus „populiarius" įstatymus, mat Susisiekimo ministerija siūlo ir vėl pakeisti dalį jos nuostatų.
Pristatome pagrindinius siūlymus:
*siūloma keisti sąvoką „važiuojamųjų kelio dalių sankirta" ir nustatyti, kad važiuojamosios kelio dalies išplatinimai ir suapvalinimai (kai jų yra išvažiavime iš šalia kelio esančios teritorijos), nustatant važiuojamųjų kelio dalių sankirtą, nevertinami;
*atsisakoma perteklinių įpareigojimų keleiviams ir nustatomas bendro pobūdžio reikalavimas - eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių maršrutinio transporto priemonei atvykstant į stotelę;
*KET nėra paaiškinta, kokiu atveju transporto priemonės gale privalu pritvirtinti avarinio sustojimo ženklą, todėl siūloma patikslinti, kad „jei važiuojant tamsiuoju paros metu arba esant blogam matomumui sugedo bent viena galinė gabaritinė šviesa ir neveikia avarinė šviesos signalizacija, norint tęsti judėjimą transporto priemonės gale privalo būti pritvirtintas avarinio sustojimo ženklas" (Avarinio sustojimo ženklo pritvirtinimas transporto priemonės gale nėra neišvengiama prievolė, sugedus transporto priemonei vairuotojas gali kviestis techninę pagalbą kelyje dėl transporto priemonės remonto arba transportavimo į remonto vietą);
*papildyti išimtimi, kad kirsti ištisines horizontaliojo ženklinimo linijas leidžiama ir „išskirtiniu atveju, kai tęsti važiavimo nekeičiant eismo juostos neįmanoma dėl stacionarios kliūties važiuojamojoje dalyje (nuvirtęs medis, įvykęs eismo įvykis, priverstinai sustojusi ar neleistinoje vietoje stovinti transporto priemonė ar kiti stacionarūs objektai, dėl kurių eismas neįmanomas), jeigu tai daryti saugu ir nekliudoma kitiems eismo dalyviams";
*nustatyti, kad „motorinių transporto priemonių, traktorių, savaeigių mašinų vairuotojai, apvažiuodami pėsčiuosius arba apvažiuodami ar lenkdami dviratininkus, elektrinių mikrojudumo priemonių vairuotojus, tarp vairuojamos transporto priemonės ir nurodytų eismo dalyvių privalo palikti ne mažesnį kaip 1,0 m šoninį atstumą, kai motorinių transporto priemonių, traktorių, savaeigių mašinų važiavimo greitis ne didesnis kaip 50 km/h, ir ne mažesnį kaip 1,5 m šoninį atstumą, kai motorinių transporto priemonių greitis didesnis kaip 50 km/h". Taip pat nustatoma, kad „reikalavimas dėl nurodyto šoninio atstumo laikymosi netaikomas važiuojant atskira eismo juosta" (pavyzdžiui, dviračiui ir automobiliui važiuojant skirtingomis eismo juostomis arba dviračių juosta ir eismo juosta ir pan.);
*papildyti draudimu, kad gyvenamojoje zonoje (taip pat ir daugiabučių gyvenamųjų namų kiemuose) draudžiama palikti stovėti ne tik didesnės kaip 3,5 t didžiausiosios leidžiamosios masės krovininius automobilius, bet ir didesnės kaip 3,5 t didžiausiosios leidžiamosios masės priekabas;
*atsižvelgiant į Alternatyvių degalų įstatyme įtvirtintą mažos taršos zonos nuostatą, siūlomi nauji draudžiamieji kelio ženklai Nr. 561 „Mažos taršos zona" ir Nr. 562 „Mažos taršos zonos pabaiga", kurie būtų įrengiami savivaldybės tarybos nustatytoje miesto teritorijoje. Konkrečias dalyvavimo šios zonos eisme sąlygas (bus ribojamas ar visai draudžiamas taršių transporto priemonių eismas, kokių Euro klasių ir kt.) nustatys kiekviena savivaldybė ir informuos apie tai eismo dalyvius pasirinktu būdu;
*siekiant aiškiau informuoti eismo dalyvius ir neklaidinti jų, siūloma skirti, kokiu kelio ženklo „Automatinė eismo kontrolė" variantu kelio ruože ženklinami stacionarūs (nekilnojami) prietaisai, fiksuojantys nustatyto greičio režimo pažeidimus, ir kokiu kelio ženklu ženklinami stacionarūs (nekilnojami) prietaisai, fiksuojantys kitus KET pažeidimus.