respublika.lt

Kuklus pirmojo vizito į Tokiją derlius

(0)
2021 liepos 02 17:21:25
Arūnas ABROMAITIS

Geriausi pasaulio sportininkai po trijų savaičių pradės kovą Tokijo olimpinėse žaidynėse. Tai nebus pirmosios žaidynės Japonijos sostinėje. Sukviesti olimpiečius į Tokiją tikėtasi dar 1940 m., bet tai pavyko tik 1964 m. Tarp anų žaidynių dalyvių buvo ir 16 sportininkų iš Lietuvos, vilkėjusių SSRS rinktinės aprangą. Tikėkimės, kad šiemet mūsiškiai iš Tokijo išsiveš daugiau medalių nei 1964-aisiais, kai apdovanojimu pasipuošė tik boksininkas Ričardas Tamulis.

×
nuotr. 2 nuotr.
Adolfas Aleksejūnas Tokijuje pasižymėjo olimpiniu rekordu, o Birutė Kalėdienė liko šalia pakylos. Irmanto Sidarevičiaus nuotr.


Sutrukdė karas

Bandymus surengti žaidynes Tokijuje vis lydi netikėtai susiklostančios nepalankios aplinkybės. Kaip žinoma, renginys Japonijoje turėjo vykti pernai, bet sutrukdė COVID-19 pandemija. Dar nesėkmingesnis buvo bandymas organizuoti žaidynes Tokijuje 1940-aisiais. Japonijos sostinė buvo paskelbta organizatore, bet sutrukdė karas. Japonai įsiveržė į Kiniją ir po kurio laiko patys atsisakė teisės rengti žaidynes.

Mūsų šalies sportininkai Tokijuje 1940-aisiais bet kuriuo atveju nebūtų startavę. Nuspręsta, kad Japonija per toli, nuvežti ten delegaciją mažai valstybei būtų per brangu. Japonams atsisakius rengti žaidynes, atsirado sumanymas jas perkelti į Suomijos sostinę Helsinkį, bet 1939 m. rugsėjį prasidėjo Antrasis pasaulinis karas, lapkritį SSRS kariuomenė įsiveržė į Suomiją ir XII olimpinės žaidynės apskritai neįvyko.

Visgi praėjus beveik ketvirčiui amžiaus Tokijuje įvyko XVIII olimpinės žaidynės. Kovoje dėl teisės jas surengti Tokijas nukonkuravo Briuselį, Vieną ir Detroitą. Žaidynės buvo svarbus įvykis formuojant naują Japonijos įvaizdį. Jos turėjo parodyti, kad buvusi Vakarų šalių priešė, karo sugriauta šalis tapo modernia valstybe.

Atidarymo ceremonijoje olimpiniame stadione ugnį uždegė Jošinoris Sakajis, gimęs 1945 m. rugpjūčio 6-ąją, tai yra tą dieną, kai ant Hirošimos buvo numesta atominė bomba. Žaidynes 1964 m. spalio 24 d. atidarė Japonijos imperatorius Hirokitas, jos truko iki spalio 24 d. Spalio mėnuo pasirinktas dėl to, kad būtų išvengta didelio karščio ir drėgmės, vyraujančių Tokijuje vasarą. Tai buvo pirmosios olimpinės žaidynės Azijoje.

1964 m. dėl 163 medalių komplektų 19-oje sporto šakų varžėsi 5151 sportininkas iš 93 valstybių. Palyginimui, šiemet Tokijuje bus išdalinti 339 medalių komplektai 33 sporto šakose. Dėl jų kovos daugiau nei 11 tūkst. atletų iš 205 valstybių. Dabar valstybių yra daugiau nei dukart, bet olimpinė geografija plėtėsi ir 1964-aisiais. Tais metais žaidynėse debiutavo Alžyras, Kamerūnas, Čadas, Kongas, Dramblio Kaulo Krantas, Dominikos Respublika, Libija, Madagaskaras, Malaizija, Malis, Mongolija, Nepalas, Nigeris, Šiaurės Rodezija, Senegalas ir Tanzanija.

Beje, XVIII žaidynių uždarymo dieną nepriklausomybę paskelbė Zambija, kurios sportininkai į Japoniją atvyko kaip Šiaurės Rodezijos atstovai. Pirmą kartą žaidynes pradėjo viena šalis, o baigė kita valstybė, nors jos delegacija nepasikeitė. Iki Zambijos atsiradimo Šiaurės Rodezija buvo ne visiškai nepriklausoma valstybė, o Jungtinės Karalystės protektoratas.

Daugiausia - irkluotojų

Lietuvos, kaip nepriklausomos valstybės, sportininkai dalyvavo 1924 m. Paryžiaus ir 1928 m. Amsterdamo olimpinėse žaidynėse, o paskui buvo ilga pertrauka. Į žaidynes lietuviai sugrįžo 1952 m. Helsinkyje, atstovaudami SSRS rinktinei. Helsinkyje jie pelnė 3 sidabro, 1956 m. Melburne - 4 sidabro ir 1 bronzos, 1960 m. Romoje - 2 sidabro ir 1 bronzos medalį. Tokijuje lietuvių buvo 16, daugiau nei ankstesnėse žaidynėse, bet kiekybė nevirto kokybe.

Net 10 iš 16 mūsiškių buvo irkluotojai. SSRS aštuonvietės valties įguloje buvo Zigmas Jukna, Antanas Bagdonavičius, Julius Vytautas Briedis, Juozapas Aleksandras Jagelavičius, Petras Karla ir Ričardas Vaitkevičius. Tik lietuviai - Celestinas Jucys, Eugenijus Levickas, Povilas Liutkaitis ir Jonas Motiejūnas - sudarė pavienės keturvietės valties įgulą.

Z.Jukna bei A.Bagdonavičius jau turėjo olimpinių žaidynių patirties, 1960 m. Romoje jie pelnė sidabrą, irkluodami dvivietę. Tiek šie du sportininkai, tiek J.V.Briedis ir J.A.Jagelavičius vėliau, 1968 m., Meksike, su aštuonvietės įgula iškovojo bronzą, tačiau būtent Tokijuje jie liko be apdovanojimų - aštuonvietė užėmė penktąją vietą. Lietuviška keturvietė Tokijuje finišavo septintoje pozicijoje.

Olimpinis rekordas

Penki lietuviai Japonijoje startavo lengvosios atletikos varžybose. Ieties metikė Birutė Kalėdienė, anksčiau Romoje pelniusi bronzos medalį, Tokijuje tenkinosi ketvirtąja vieta, nors užfiksavo gerokai aukštesnį rezultatą. 1960 m. ji nusviedė įrankį 53,45, 1964 m. - 56,31 metro.

Adolfas Aleksejūnas 3000 m. kliūtinio bėgimo finale liko septintas, bet įėjo į istoriją, kai atrankos bėgime pagerino olimpinį rekordą, nubėgęs nuotolį per 8 min. 31,8 sek. Finale lietuvio rezultatas buvo prastesnis - 8 min. 39 sek. A.Aleksejūno rekordas gyvavo tik vieną parą ir galbūt sutrukdė jam užkopti ant pakylos.

„Aš norėjau laimėti medalį. Kai jau patenki į olimpines žaidynes, norai padidėja. Tačiau esu kaimo vaikas, patekęs į olimpines žaidynes šiek tiek stokojau patyrimo, nesugebėjau tinkamai nusiteikti. Tiksliau, sugebėjau nusiteikti vienam kartui, kai atrankos varžybose pasiekiau olimpinį rekordą ir trūko gal 2 sek. iki pasaulio rekordo. Po paros poilsio reikėjo dalyvauti finale ir man pristigo jėgų. Kai dabar pagalvoju, gal nereikėjo siekti to rekordo, bet tai įvyko savaime. Buvau kaip zuikis tarp vilkų, bėgau, kiek kojos neša. Kaip išėjo, taip išėjo. Aš to rekordo nesiekiau ir netikėjau, kad galiu jį pasiekti. Jei būčiau protingesnis, būčiau bėgęs lėčiau. Gal būčiau lengviau patekęs į finalą ir finale būtų užtekę jėgų. Užėmiau septintąją vietą, bet septintoji vieta olimpinėse žaidynėse irgi nėra taip jau blogai", - „Respublikai" yra sakęs A.Aleksejūnas.

Rutulio stūmikas Adolfas Varanauskas olimpinėse žaidynėse užėmė aštuntąją vietą. Dar du lengvaatlečiai iš Lietuvos pasirodė kukliau. Šuolininkui į tolį Antanui Algimantui Vaupšui atiteko 14-oji pozicija, o bėgikas Kęstutis Orentas 5000 metrų nuotolyje užėmė penktąją vietą, o atrankos bėgime ir į finalą nepateko.

Bokso elite

Nors 15 iš 16 lietuvių dalyvavo irklavimo ir lengvosios atletikos varžybose, medalį iškovojo tik tas 16-asis, kitos sporto šakos atstovas. Bokso svorio kategorijos iki 67 kg varžybose R.Tamulis nugalėjo sportininkus iš Vokietijos, Ugandos bei Suomijos ir finale pralaimėjo lenkui Marianui Kaspžykui (Marian Kasprzyk).

R.Tamulio sidabras buvo pirmoji kregždė olimpinių medalių, iškovotų Lietuvos boksininkų, sąraše. 1968 m. Meksike Danas Pozniakas pelnė auksą, o Jonas Čepulis - sidabrą. R.Tamulio karjera ringe buvo sėkminga. Be olimpinio sidabro, jis triskart tapo Europos čempionu, penkiskart - SSRS čempionu.

Deja, už ringo susitvarkyti su gyvenimo kovomis buvo sunkiau. „Gaila, bet pernelyg dažnai jis išlenkia taurelę", - sakė kitas legendinis boksinininkas, buvęs R.Tamulio treneris Algirdas Šocikas 2007-aisiais. Tuo metu iki olimpinio vicečempiono mirties buvo likę kiek mažiau nei metai. R.Tamulis žuvo 2008 m., eidamas 70-uosius, kai Jonavoje iškrito per balkono langą.

Beveik visi - prizininkai

Lietuvių pasirodymus Tokijuje galima vertinti dvejopai. Vertinant tik medalių skaičių, šios žaidynės buvo nesėkmingos. Tiksliau, pačios nesėkmingiausios per visą tą laiką, kai Lietuvos sportininkai dalyvavo žaidynėse su SSRS apranga. Mūsų kaimynai Tokijuje pasirodė geriau - latviai pelnė 2 aukso, 6 sidabro ir 2 bronzos medalius, estai parsivežė 2 sidabro apdovanojimus.

Tai, kad medalių buvo mažiau nei ankstesnėse žaidynėse, iš dalies galima paaiškinti SSRS vyrų krepšinio rinktinės sudėtimi. 1964 m. joje nebuvo nė vieno lietuvio. 1952 m. olimpiniais vicečempionais tapo du, 1956 m. - trys Lietuvos krepšininkai. 1964-aisiais ši karta jau buvo pasitraukusi iš aikštelės, o Modestas Paulauskas debiutavo rinktinėje tik kitais metais. Tokijuje SSRS krepšinio komanda iškovojo sidabrą. Būtent tokiu būdu olimpinių medalių savininkais tapo net trys latviai.

Nepaisant medalių stokos, lietuvių pasirodymo neverta vadinti visai prastu. Sunki užduotis buvo jau vien patekti į SSRS rinktinę. Iš 16-os sportininkų, kurie 1964 m. atsidūrė toje rinktinėje, net 14 Tokijuje užėmė vietas geriausiųjų aštuntukuose. Atletas, užėmęs bent aštuntąją vietą olimpinėse žaidynėse, oficialiai laikomas jų prizininku, taigi prizininkais netapo tik du Lietuvos atstovai.

Komandų įskaitoje Tokijuje geriausiai pasirodė JAV olimpiečiai, pelnę 90 medalių (36 aukso, 26 sidabro ir 28 bronzos). SSRS sportininkai iškovojo daugiau apdovanojimų - 96, bet tik 30 iš jų buvo auksiniai. Prie aukso SSRS atstovai pridėjo 31 sidabro ir 35 bronzos medalius. Trečiąją vietą valstybių įskaitoje užėmė japonai, iškovoję 16 aukso, 5 sidabro ir 8 bronzos apdovanojimus. Toks jėgų santykis buvo XVIII olimpinėse žaidynėse 1964-aisiais, o XXXII žaidynės Tokijuje bus oficialiai atidarytos liepos 23 d.

 

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
0
F
Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • SITUACIJA: Prezidento vyriausiasis patarėjas Kęstutis Budrys akcentuoja, kad Rusijos karinis pajėgumas Kaliningrado srityje nėra tiek sumažėjęs, kad Lietuvos saugumo situacija sustiprėtų ir šalis galėtų mažesnį dėmesį skirti savo gynybai.
  • PAREIGŪNAI: Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė su švietimo, mokslo ir sporto ministre Jurgita Šiugždiniene aptarė statutinių pareigūnų profesinio rengimo problemą - ministrės nutarė, kad turi būti suburta tarpinstitucinė darbo grupė, parengsianti tinkamiausią pareigūnų rengimo modelį.
  • PINIGAI: Su prezidentu Gitanu Nausėda susitikęs valstybės kontrolierius Mindaugas Macijauskas teigia, kad svarstoma persiderėti, kaip ir kam Lietuvoje panaudoti pagal Europos Sąjungos Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę numatytas dotacijas ir galbūt padidinti skirtų pinigų dydį.
  • PARTIJOS: Per pastarąjį pusmetį Lietuvos partijos išlaikė panašų narių skaičių, tik opozicinė Regionų partija gerokai pasipildė naujais nariais, rodo Teisingumo ministerijos duomenys.
  • APŠVIETIMAS: Konkursą laimėjusi įmonė „Indikacija“ pirmadienį Klaipėdos rajone pradėjo beveik metus truksiančius darbus, kurių metu bus atnaujinta visa rajono apšvietimo sistema.
  • SAUGA: Vyriausybės ekstremalių situacijų komisija antradienį apžvelgs civilinės saugos sistemos būklę.
  • VIZITAS: Premjerė Ingrida Šimonytė antradienį lankysis Lenkijoje, čia dalyvaus Varšuvos saugumo forume, susitiks su šalies ministru pirmininku Mateušu Moraveckiu.
  • SIENA: Valstybės sienos apsaugos tarnyba teigia, kad nuo penktadienio nė vienas lietuvių kilmės Rusijos Federacijos pilietis nebandė atvykti į Lietuvą, iš viso į šalį pasieniečiai neįleido jau 305 Rusijos piliečių.
  • DARBAI: Valstybei svarbius projektus Lietuvos automobilių kelių direkcija turėtų vykdyti nevėluodama ir greičiau priimant sprendimus, teigiama atnaujintame Susisiekimo ministerijos lūkesčių rašte šiai įstaigai.
  • PASKAITA: Spalio 4 d. 18.00 val. Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro Didžiojoje auditorijoje (Saulėtekio al.7) vyks vieša fizikos Nobelio premijos laureato Williamo Danielio Phillipso paskaita „Laikas, Einšteinas ir šalčiausi dalykai Visatoje“.
Daugiau

Dienos klausimas

Ar jūsų aplinkoje šiuo metu daug sergančiųjų peršalimu?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Kiek per paskutinį mėnesį padidėjo jūsų elektros sąskaitos?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

+7 +12 C

+5 +14 C

 

+7 +15 C

+9 +14 C

+11 +15 C

 

+13 +15 C

0-8 m/s

0-5 m/s

 

0-9 m/s