Olimpinis čempionas Š.Marčiulionis: Tikiuosi, tapsime moraliai švaresni

Pokyčių iniciatorius

Karantiną Š.Marčiulionis pasitiko JAV Vakarų pakrantėje, šalia San Diego. „Nebuvo galimybių grįžti į Lietuvą, nes nukėlė reisus. Lauksime, kada tos galimybės atsiras. Judėjimas čia ribojamas, paplūdimiai uždaryti, bet gyventi galima. Kitur yra blogiau. Čia viskas ne taip suvaržyta, kaip, pavyzdžiui, Niujorke“, - pasakojo olimpinis čempionas.

Ar gyventum Lietuvoje, ar šalia Ramiojo vandenyno, vienu atžvilgiu, padėtis šiuo metu panaši visur - nėra šansų pasimėgauti nei sporto varžybomis apskritai, nei konkrečiai krepšiniu. Š.Marčiulionis nesitiki greitų pokyčių: „Ko čia tikėtis, jei reali situacija rodo, kad vasarą krepšinio nebus. Rudenį gali būti, bet vasarą krepšinio turbūt nematysime.“

Tai nereiškia, kad laikas groti laidotuvių maršus. Lietuvos krepšinis sunkius laikus išgyveno ir XX amžiaus paskutinio dešimtmečio pradžioje. Jis buvo ką tik išėjęs iš tarptautinės izoliacijos, krepšinio federacijos organizuojamas Lietuvos čempionatas nesulaukdavo didelio dėmesio, trūko ir lėšų, ir organizacijos.

Padėtis pradėjo keistis, įkūrus Lietuvos krepšinio lygą. Jau rašėme, kad balandžio 22-ąją buvo 27-asis šios organizacijos gimtadienis. Lygos įkūrimas dažniausiai siejamas būtent su Š.Marčiulioniu, bet jis pats, kalbėdamas apie šį kūrinį, nori vartoti žodį „mūsų“, o ne „mano“.

„Aš buvau gal labiau idėjų generatorius, jungiamoji grandis. Šalia buvo daug gerų žmonių, dalis jų jau išėję į amžinybę, kai kurie dabar yra atsitraukę nuo krepšinio. To negalėjo padaryti vienas žmogus. Man galbūt pavyko reikiamu metu, turint autoritetą ir žinių, tiems žmonėms perteikti informaciją. Jie ją priėmė ir nebuvo kliūčių toliau tobulėti“, - 1993-iuosius prisiminė Š.Marčiulionis.

Opozicija ir vienybė

Kuriant lygą, daug kam prireikė keisti išankstinius nusistatymus. „Tada mes subūrėme klubus, kad būtų įsteigtas atskiras vienetas su televizijos transliacijų teisėmis, generaliniais rėmėjais, tam tikrais įsipareigojimais. Iki tol klubai mokėdavo už čempionato organizavimą, o mes tai apvertėme, kad lyga mokėtų klubams. Kad ne televizijai reikia mokėti, o televizija moka. Buvo sunku persilaužti psichologiškai, nes tai buvo didelės naujovės. Buvo nemaža opozicija iš tuometinių sporto vadovų“, - teigė olimpinis čempionas.

Tai, kad sulaukė opozicijos, Š.Marčiulionio nestebina ir nepiktina: „Manau, tai buvo normalu. Federacijos prezidentu buvo Stanislovas Stonkus, jo supratimas buvo kitoks. Žmonių vizijos skiriasi, o čia atsirado visiškai kitoks supratimas. Buvau jau kelerius metus ragavęs NBA duonos. Vieną sezoną praleidau dėl traumos, tuo metu daug domėjausi įvairiais dalykais, pavyzdžiui, kilnojamomis televizijos stotimis, kamerų išdėstymu, varžybų organizavimu. Domėjausi daugeliu niuansų, kuriuos kažkiek pavyko perteikti Lietuvoje.“

Nors būta opozicijos, lygos kūrimą galima prisiminti ir kaip gebėjimo susivienyti pavyzdį. Tarp LKL steigėjų buvo aštuoni klubai, visi jie turėjo sutarti tarpusavyje. „Klubai buvo vieningi. Įvesti naujoves padėjo Algimantas Ližaitis, perteikęs mūsų mintis. Ta vienybė padėjo įkurti LKL, organizaciją, kuri vadovavosi naujais principais“, - sakė Š.Marčiulionis.

Pastaraisiais metais LKL klubams kartelė keliama vis aukščiau. Minimalus biudžetas turi siekti 400 tūkst. eurų, arenos turi atitikti reikalavimus. 1993 m. apie tai buvo galima tik pasvajoti. „Net ir „Žalgiris“ tuo metu nebuvo labai išskirtinis. Visi suprato - jei darysime, kad visiems būtų gerai, tai ir patiems bus gerai. Buvo toks supratimas, gal net nelabai lietuviškas. Sprendimus priiminėjome gana vieningai. Supratome, kad reikalavimai dėl salių turėjo būti realūs, ne kažkokie drastiški. Taip pat ir dėl bilietų kainų, reklamos pozicijų išdėstymo“, - svarstė LKL įkūrėjas.

Krepšinis neišsigimė

Dabar Lietuvoje yra puikios salės, todėl, pasak Š.Marčiulionio, reikia tik kokybiško produkto, tai yra aukšto lygio krepšinio: „Manau, dabar jis yra gana aukšto lygio. LKL rungtyniauja geri krepšininkai, mūsų klubams tikrai negėda žaisti Europoje. Esu patenkintas tuo, kaip dabar atrodo LKL. Ypač žinant, kokia nedidelė ta mūsų lietuviška rinka. Žiūrimumas kyla, yra teisingos TV transliacijos, įtraukiama daugiau žmonių.“

Kovo 13 d. LKL čempionatas buvo nutrauktas dėl pandemijos ir tai yra kol kas didžiausias išbandymas lygai nuo jos įkūrimo. „Aš galbūt taip suskirstysiu krepšinį - iki krizės ir po krizės. Niekas negali nuspėti, koks bus sportas po šios krizės. Mūsų gyvenime, po Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo, tai turbūt antras kartas, kai vyks tokie rimti pasikeitimai“, - sakė Š.Marčiulionis.

Situacija šiek tiek primena 1993-iuosius, nes vėl neturime tvirto pagrindo po kojomis. Š.Marčiulionio nuomone, tada buvo šiek tiek kitoks nusiteikimas: „Buvo daug kūrybinio optimizmo, laisvės idėja ilgai buvo gyvybinga. Žmonės tikėjo tuo, dėl ko kovojo. Kas išėjo, tas išėjo, bet gyventi tuo metu buvo labai įdomu.“

Kita vertus, pasak olimpinio čempiono, šįkart taip pat yra vilčių atsinaujinti: „Dabar krizė dar realiai net neprasidėjo ir ji bus ilga. Tačiau tikiuosi, kad po krizės žmonės susivienys, bus atviresni, draugiškesni. Manau, moraliai tapsime švaresni.“

Per ankstesnį lūžį, po Nepriklausomybės atkūrimo, krepšinis išgyveno ir netrukus suklestėjo. „Esu laimingas, kad yra teisingi žmonės, nėra korupcijos šešėlių, kurių sporte šiaip jau netrūksta. O mūsų krepšinis išliko aukštumoje. Prie to pridėjo ir mūsų pagrindiniai klubai. Teisingas jų požiūris davė tokį pavyzdį, kad kiti klubai net nebando daryti kitaip. Žuvis visada pūva nuo galvos, o pas mus to nėra. Labai džiaugiuosi, kad neišsigimėme“, - akcentavo Š.Marčiulionis.