respublika.lt

Žvilgsnis į Japoniją per Brazilijos prizmę

(0)
Publikuota: 2020 balandžio 22 17:00:43, Aistė LABINAITĖ
×
nuotr. 6 nuotr.
Irkluotoja Milda Valčiukaitė mano, jog Tokijo olimpinių žaidynių nukėlimas buvo teisingas sprendimas. Martyno Jurkšaičio nuotr.

2016 m. Rio de Žaneiro olimpinėse žaidynėse Milda Valčiukaitė su Donata Karaliene (buvusi Vištartaitė) iškovojo bronzos medalius. Nuo to laiko daug kas pasikeitė. 30-metei porininkei nusprendus baigti karjerą, 25-erių M.Valčiukaitė į valtį sėdo su bendraamže Ieva Adomavičiūte. Naujasis duetas per pastaruosius porą metų pasiekė ne vieną skambią pergalę, nors, žinoma, būta ir nesėkmių. „Taigi dabar iki Tokijo olimpinių žaidynių reikia pasidaryti tam tikras išvadas ir tikiu, kad galime Japonijoje pasiekti aukštesnį rezultatą nei buvo Brazilijoje“, - „Vakaro žinioms“ sakė M.Valčiukaitė.

 

Valtys negrįžo namo

Kovo pradžioje mūsų šalies irkluotojai buvo išvykę į treniruočių stovyklą Graikijoje, tačiau pastarąją dėl koronaviruso teko nutraukti. Lietuvos sportininkai į gimtinę grįžo kovo viduryje. M.Valčiukaitė prisiminė, jog tuo metu, kai vyko į stovyklą, mūsų šalyje buvo užfiksuoti vos keli COVID-19 užsikrėtimo atvejai, o Graikijoje jų buvo jau apie 100.

„Nusprendėme stovyklą sutrumpinti, nes šalys tada jau pradėjo uždarinėti sienas. Žinoma, buvo svarstoma ir galimybė likti ten, nes mūsų treneris italas Džanis Postiljonė (Gianni Postiglione), kuris dirba ir su Graikijos rinktine, treniruočių bazėje buvo padaręs „atskirą karantiną“. Niekas negalėjo pas mus atvykti ir mes negalėjome išvykti. Dirbome be pašalinių žmonių. Taigi galėjome ten ir likti, bet nusprendėme grįžti, nes kitu atveju neaišku, kiek ten laiko tektų praleisti. Manau, priėmėme teisingą sprendimą“, - kalbėjo irkluotoja.

Tiesa, mūsiškių valtys liko užsienyje. Dalis Lietuvos irkluotojų įrangos yra Graikijoje, dalis - Italijoje.

„Dabar, kai sienos uždarytos, niekas jų net negalėtų pervežti. Situacija sudėtinga. Juk, kai pas mus baigsis karantinas, dar nereiškia, kad visos kitų šalių sienos jau bus atidarytos. Čia turime vos kelias valtis, tikrai to nepakaktų rinktinės pasiruošimui. Beje, irklus parsiskraidinome, bet ką irkluoti dabar neturėtume. Taigi paskutinį kartą ant vandens ir buvome Graikijoje“, - pridūrė sportininkė.

Užteks ilsėtis

Kaip ir viso pasaulio sportininkai, taip ir M.Valčiukaitė šiuo metu gyvena karantino sąlygomis ir nuotaikomis.

„Iš pradžių, kol dar nebuvo atšaukta didžioji dalis šių metų irklavimo varžybų, stengėmės palaikyti režimą. Namie garaže įsirengėme nedidelę sporto salę, treniravomės du kartus per dieną. Paskui, po poros savaičių, mus pasiekė žinia, jog nukeliamos Tokijo olimpinės žaidynės, beveik visos šio sezono varžybos atšaukiamos. Taigi tuomet treneriai leido šiek tiek atsikvėpti, sportuoti tiek, kiek norime, savo malonumui. Galėjome sau leisti daugiau pailsėti“, - pasakojo irkluotoja.

Tačiau, pasak M.Valčiukaitės, dabar laikas vėl grįžti į buvusį režimą.

„Stengiuosi ryte ilgai nemiegoti, po pietų bandau pasportuoti. Taip dabar atrodo kasdienybė. Žinoma, režimas ne toks intensyvus kaip būdavo anksčiau treniruotėse, bet stengiuosi sportuoti kiek įmanoma, kiek turiu valios, galimybių. Reikia palaikyti formą, kad paskui nebūtų sunku grįžti“, - teigė sportininkė.

Irkluotoja netgi pripažino, jog poilsio tikrai pakanka, galbūt jo netgi per daug.

„Manau, karantine galima įžvelgti ir pliusų. Gyvenimo tempas sulėtėjo, žmonės daugiau laiko gali praleisti su šeimomis. Juk dažniausiai visi tik lekia ir skuba. Mes (su 31-erių širdies draugu irkluotoju Sauliumi Riteriu (Ritter) - aut. past.) daugiau nei pusmetį nebūdavome Lietuvoje, taigi turėjome progą ir namus apsitvarkyti, ir įsigyti trūkstamų daiktų. Tačiau iš tiesų niekada negalvojau, kad tai pasakysiu, bet jaučiu, kad poilsio jau per daug. Turbūt niekada to nebuvo, kad ir miego būtų per daug. Po sezono dažniausiai turėdavome 1-2 laisvas savaites ir nepasakyčiau, kad to užtekdavo. O dabar jo tikrai per daug“, - atviravo M.Valčiukaitė.

Bronzinis prisiminimas

Nors beveik visos irkluotojų šio sezono varžybos jau atšauktos, viltis dar išliko dėl Europos čempionato. Pastarasis turėjo vykti birželio 5-7 d. Poznanėje (Lenkija), bet buvo nukeltas į spalio 9-11 d.

„Tiesa, buvo pranešta ne tik nauja pirmenybių data, bet ir tai, jog išlieka ir atšaukimo galimybė. Bet kuriuo atveju iki spalio dar yra daug laiko. Viskas priklausys nuo situacijos, ar bus antroji viruso banga pasaulyje, ar bus atidarytos valstybių sienos. Dabar apie būsimus startus sunku prognozuoti. Tačiau smagu, kad turime kažkokį artimesnį tikslą nei olimpinės žaidynės ir galime tam ruoštis. Nors, žinoma, esame nusiteikę abiem variantams“, - sakė M.Valčiukaitė.

Mergina pasakojo, kad kuo labiau artėja Tokijo olimpinės žaidynės, tuo dažniau ji prisimena 2016 m. Rio de Žaneiro bronzinę sėkmę: „Tiesiog mintyse kyla vizualizacija, kaip startuosiu, kaip laimėsiu. Pasvajodama bandau sukurti vaizdą Japonijai ir iškart prisimenu sėkmę Brazilijoje.“

M.Valčiukaitė, mintimis grįžusi į olimpinį Rio de Žaneirą, prisiminė, jog jau pusfinalio varžybose žinojo, kad turi šansą iškovoti medalį. Tačiau tam reikėjo nepridaryti klaidų. O iš finalo dienos sportininkei galvoje užstrigę keli dalykai.

„Puikiai prisimenu, kaip jaudinausi finale prieš startą. Ašaros bėgo upeliais ne dėl to, kad liūdėčiau, bet tokia buvo streso išraiška. O po starto iškart užplūdo jausmas, tarsi akmuo nuo širdies būtų nusiritęs. Buvo toks palengvėjimas, kad atrodė neberūpi netgi tai, koks bus rezultatas. Galiausiai, kai jau stovėjome ant prizininkių pakylos, apėmė tarsi emocijų kratinys. Buvo ir palaima, ir džiaugsmas, kad viskas baigėsi, ir daug minčių, kad net negali konkrečiai paaiškinti, kas tavo galvoje. Nes bandžiau ir mėgautis akimirka, kuri vyksta, ir stebėti aplinką, ir džiaugtis, tuomet dar ir praeities vaizdiniai iškilo galvoje“, - pasakojo irkluotoja.

Sportininkė pripažino, jog jos olimpinė bronza ir Sauliaus olimpinis sidabras namie kažkokios išskirtinės vietos kol kas neturi: „Turiu pripažinti, jog tik karantino metu savo apdovanojimus ištraukėme iš dėžių, net nežinojome, ką turime. Kol kas medaliai dar nesukabinti, galbūt tai padarysime, kai baigsime karjerą, kai užplūs nostalgija. Nemanau, kad dabar reikia į juos žiūrėti kiekvieną dieną.“

Ramesnis pasiruošimas

Po bronzinio finišo žaidynėse, 2017 m. D.Karalienė nusprendė baigti karjerą. Tuomet M.Valčiukaitė vėl pradėjo irkluoti su I.Adomavičiūte, su kuria jėgas anksčiau yra išbandžiusi jaunių amžiaus grupių varžybose. Nuo to laiko duetą sėkmė lydėjo „banguotai“.

„Komandoje esame dviese, taigi ne viskas tik nuo manęs priklauso, nors, žinoma, stabilumą bet kuriuo atveju sunku išlaikyti. 2017 m. pasaulio čempionate su Ieva užėmėme ketvirtąją vietą, po trijų mėnesių bendro irklavimo. Tai mums buvo didelis pasiekimas, o ne liūdesys. 2018 m. buvo sėkmingi - laimėjome planetos pirmenybes, o Europos čempionate likome trečios. 2019 m. dėl įvairių aplinkybių mums visas sezonas nesiklostė. Taigi iki Tokijo žaidynių reikia pasidaryti tam tikras išvadas ir tikimės, jog tokios nesėkmės nepatirsime. Iš tiesų sunku kasmet išsilaikyti viršūnėje, nes konkurencija auga ir daug gyvenime įvykių vyksta“, - sakė M.Valčiukaitė.

Primename, jog olimpinį kelialapį į Tokiją merginos iškovojo pernai pasaulio čempionate, kur nors titulo ir neapgynė, bet užėmė devintąją vietą. Kelialapiai atiteko 11 komandų.

„Žinoma, žaidynėms ruoštis ramiau, kai turime kelialapį. Kitu atveju reikėtų ruoštis 2021 m. pavasario atrankai, streso netrūktų. Dabar galime koncentruotis žaidynėms. Taigi, gal praėję metai ir nebuvo tokie blogi, gyveni ir mokaisi. Tačiau visuomet nori pasiekti vis daugiau, taigi svajoju, kad Tokijuje pagerinsiu Rio de Žaneire pasiektą rezultatą. Kasdien einu tos svajonės link, tikiu, kad gali pavykti. Matysime, kaip bus“, - pridūrė irkluotoja.

M.Valčiukaitė pripažino, jog, kai buvo nuspręsta nukelti žaidynes į 2021 m., žlugo ir kai kurie jos planai, pavyzdžiui, susiję su mokslais. Pastaruosius ji buvo sustabdžiusi, tad dabar nežino, kaip elgtis toliau.

„Dėl karantino ir pasiruošimas žaidynėms šiais metais nebuvo tolygus. Tačiau, mano nuomone, olimpinės žaidynės yra šventė. Nuotaika būtų ne ta, jei šventės metu žmonės, pavyzdžiui, užsikrėstų virusu. Olimpinės dvasios nebūtų, taigi negalima pykti, kad žaidynės nukeltos, galima tik džiaugtis“, - sakė M.Valčiukaitė.

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
0
F
Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.

Dienos klausimas

Kiek kiaušinių suvalgote per Velykas?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Kokia kalba bendraujančių žmonių padaugėjo jūsų gyvenamojoje aplinkoje?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti

Orų prognozė

Šiandien Rytoj Poryt

+5 +11 C

+6 +11 C

+7 +12 C

+9 +13 C

+12 +19 C

+18 +20 C

0-7 m/s

0-6 m/s

0-5 m/s