Snieglentininkas pasiekė karjeros pergalęnuotraukos

2020 vasario mėn. 22 d. 07:00:00 Perskaitė 804

Motiejus Morauskas padarė tai, prie ko iki tol nė vienas Lietuvos snieglentininkas nebuvo net priartėjęs - laimėjo Europos taurės varžybų rungtį. Tai yra didžiausia jo pergalė, bet čia būtina pridėti žodžius „kol kas“. Motiejui dar tik 17 metų ir didžioji karjeros dalis yra prieš akis. Sportininko tėvas ir treneris Artūras Morauskas beveik neabejoja, kad sūnus pateks į 2022 m. Pekino žiemos olimpines žaidynes. Svarbiausia kelyje į Pekiną - išvengti traumų.


Palankios aplinkybės

Skambiausią savo pergalę M.Morauskas pasiekė Kotelnicoje (Lenkijoje) vykusiose Europos taurės varžybose. Lietuvis užėmė pirmąją vietą didžiojo šuolio (big air) rungtyje. Tiesa, pernai nuskambėjo kitas Motiejaus laimėjimas - sidabras Europos jaunimo olimpiniame festivalyje, bet šįkart pergalė pasiekta aukštesnio lygio varžybose.

Pasak A.Morausko, aukščiausia jo sūnaus pozicija Europos taurėje iki šiol buvo šeštoji. Todėl laimėjimas Lenkijoje buvo didelis proveržis. „Galima sakyti, tai buvo triumfas, neeilinis įvykis. Iš lietuvių niekas nėra buvęs net arti to“, - teigė ekstremalaus sporto entuziastas A.Morauskas. Beje, snieglenčių sportas nesvetimas ir jo dukrai Modestai Morauskaitei, bet ji pastaraisiais metais didžiausią dėmesį skiria lengvajai atletikai.

Tiek pernai Europos jaunimo olimpiniame festivalyje, tiek praėjusį savaitgalį varžybose Lenkijoje Motiejus pasižymėjo didžiojo šuolio rungtyje. „Ar tai mėgstamiausia jo rungtis? Gal tiksliau būtų sakyti, kad ne mėgstamiausia, o ta, kurioje geriausiai sekasi“, - sakė A.Morauskas. Kotelnicoje pirmasis Motiejaus šuolis buvo įvertintas 80 taškų. Antrasis nepavyko - sportininkas krito ir gavo tik 13 taškų. Visgi už trečiąjį šuolį gautų 67 taškų užteko. Įskaičiuoti buvo du geriausi bandymai, kartu atnešę 147 taškus, daugiau nei bet kurio kito dalyvio.

A.Morauskas pasakojo, kad sūnui laimėti padėjo ir palankiai susiklosčiusios aplinkybės: „Daug ką lėmė starto pozicija, o ji priklauso nuo kvalifikacijos. Motiejus kvalifikacijoje turėjo antrą geriausią rezultatą, o tokiu atveju finale startuoji priešpaskutinis, matai, kokius triukus atlieka anksčiau startuojantys varžovai ir gali pasirinkti savo programą. Pergalę nulėmė paskutinis šuolis ir buvo labai svarbu matyti, ką varžovai atliko iki tol“.

Varžybų metu reikėjo įvertinti tai, kad sąlygos vis sudėtingėjo, trasos savybės keitėsi, nes švietė saulė ir minkštėjo sniegas. „Didelė dalyvių dalis nesugebėjo nuskristi iki nusileidimo vietos. Prieš paskutinį šuolį buvo pasirinkimas. Buvo galima atlikti kažkokį labai sudėtingą šuolį ir mėginti pasirodyti geriau už paskutinį sportininką, startuojantį po Motiejaus. Bet tokiu atveju yra didelė rizika likti visai be podiumo. Motiejus pasirinko beveik šimtaprocentį triuką, kurį visada pavyksta atlikti. Net jei paskutinis sportininkas gerai pasirodytų ir aplenktų Motiejų, podiumas vis tiek būtų mūsų. Tačiau blogos sąlygos nulėmė tai, kad paskutinis startavęs čekas nenuskriejo iki reikiamos vietos, krito“, - varžybas komentavo A.Morauskas.

Viskas pagal planą

Motiejus Lietuvos žiemos sporto istoriją perrašinėja jau keletą metų. 2017 m., būdamas vos 14-os, jis tapo pirmuoju šalies snieglentininku, dalyvavusiu pasaulio taurės varžybose. Atsirado vilčių, kad Lietuvos olimpinėje delegacijoje išvysime naujos sporto šakos atstovą. Visgi į 2018 m. Pjongčango olimpines žaidynes M.Morauskas nepateko. Lietuvos garbę žaidynėse gynė tik trijų sporto šakų - biatlono, slidinėjimo bei kalnų slidinėjimo - atstovai.

Užpernai, jau po žaidynių, M.Morauskas teigė, kad vykti į Pjongčangą gal būtų kiek per anksti, tačiau patekimu į 2022 m. Pekino olimpines žaidynes beveik neabejojo. Dabar esame pusiaukelėje tarp Pjongčango ir Pekino. Ar sportininko tėvas ir treneris patenkintas sūnaus progresu, pasiektu per dvejus metus?

„Niekada nebūtų patenkintas, nes visada atrodo, kad progresas gali būti didesnis. Tačiau taip kalbu pusiau juokais. Iš tiesų esu patenkintas tuo, kad nekamuoja sunkios traumos, - atsakė A.Morauskas. - Turbūt pati svarbiausia mūsų sporto dalis - išlaikyti balansą. Kuo sudėtingesnius triukus atlikinėji, tuo jie rizikingesni, todėl susižeisti tampa labai paprasta. Aukščiai didėja, reikia toliau skristi, daugiau kartų suktis. Rizika vis auga. Aišku, progresas galėtų būti ir didesnis, bet čia yra kalba apie tai, kas būtų, jeigu būtų. Gal būtų visai kitaip ir, nepaisant didesnio progreso, kažką prarastume dėl traumų. Šiuo momentu viskas vyksta neblogai“.

Užpernai pareikštos nuomonės A.Morauskas nekeičia. Jis ir dabar yra beveik įsitikinęs, kad Motiejus vyks į Pekiną: „Iš principo abejonių kaip ir neturiu. Jis turėtų patekti. Be abejo, su vienintele sąlyga - jei pavyks išvengti traumų“. Jei Motiejus gaus kelialapį į Pekiną, vykstant olimpinėms žaidynėms jam bus 19 metų. Pasak A.Morausko, snieglentininkui tai yra pats geriausias amžius.

Kiti - dar toli

Sausį M.Morauskas dalyvavo jaunimo olimpinėse žaidynėse Šveicarijoje, bet šis blynas prisvilo. Lietuvis nepateko į finalus nei akrobatinio nusileidimo (slopestyle), nei didžiojo šuolio rungtyse. „Pastabų sau turime daug, bet svarbiausia, kad varžybas baigėme sveiki. Rezultatas rodo, kad pasiruošimas buvo netinkamas. Teks permąstyti, ką ir kaip nuveikėme, kur padarėme klaidų“, - po starto Šveicarijoje sakė A.Morauskas.

Visgi, mąstant apie Pekiną, svarbiausia sėkmingai startuoti suaugusiųjų varžybose. Už pasirodymą Lenkijoje Motiejus gavo 160 Tarptautinės slidinėjimo federacijos taškų. Šios varžybos lietuviui buvo pačios sėkmingiausios pagal uždirbtų taškų skaičių. Olimpinė atranka yra ilgalaikis procesas, taškai kaupiasi. Neužtenka vieno ar poros gerų pasirodymų, varžybose reikia dalyvauti nuolat.

Šį sezoną Morauskai daugiausiai keliavo į Europos taurės varžybas. Aukščiausias lygis yra pasaulio taurė. „Joje šiemet dalyvavome tik vieną kartą, pasitikrinimui. Motiejus buvo 30-as, tai yra ta pozicija, kuri leidžia kvalifikuotis į olimpines žaidynes. O nuo kitų metų daugiau startuosime pasaulio taurėje“, - pasakojo A.Morauskas.

Jo sūnus kol kas yra vienintelis Lietuvos snieglentininkas, realiai pretenduojantis į olimpinį kelialapį. „Motiejus gerokai lenkia kitus Lietuvos snieglentininkus. Kita vertus, yra pora naujų sportininkų - mergina ir vaikinas. Jei rimtai užsiimsime ir bus nusręsta, kad juos galima finansuoti, merginą būtų galima paruošti maždaug per trejus ar ketverius metus, vaikiną, sakykime - maždaug per penkerius metus. Po trejų metų jis galėtų startuoti Europos taurėje, o po penkerių galbūt būtų galima galvoti ir apie dar aukštesnį lygį. Tai priklauso nuo progreso, bet progresas priklauso nuo finansavimo“, - akcentavo A.Morauskas.

Kalbėdamas apie finansavimą, treneris teigė, kad jo sūnui gauti lėšų dabar paprasčiau nei anksčiau: „Kai Motiejus jau startuoja tokiame lygyje, didžiąją dalį padengia Lietuvos tautinis olimpinis komitetas. Jis turi olimpinį krepšelį. Prisideda Lietuvos nacionalinė slidinėjimo asociacija. Be abejo, tenka prisidėti ir patiems. Negalima nepaminėti rėmėjų, kurie remia tiek įranga, tiek rūbais. Kai kurie net finansuoja keliones.“

Tik sniego neužtektų

Lietuvoje žiemos sportas ir šiaip nėra populiarus, o pastaraisiais metais jo entuziastams anaiptol nepadeda ir švelnios žiemos. Ką mūsų šalyje veikti su snieglente, jei visiškai nėra sniego? A.Morausko nuomone, viskas priklauso nuo fantazijos. Ruoštis rimtoms varžyboms tik namie būtų neįmanoma net ir tuo atveju, jei sniego netrūktų.

„Su kalnais pas mus ne kažką, todėl, net jei būtų sniego, to neužtektų. Čia esantys tramplinai neatitinka standartų, kurie yra kalnuose. Vis tiek nepavyktų apsieiti be važiavimo į kalnus, specialias trasas. Kita vertus, vienas pagrindinių dalykų yra fizinis pasirengimas, o tam sniegas nebūtinas. Fiziškai galima ruoštis be jo, o dėl techninio pasiruošimo būtina kažkur važiuoti. Niekur nuo to nepabėgsi“, - paaiškino A.Morauskas.

Prie pabaigos artėja kalendorinė žiema, bet ne snieglentininkų sezonas. „Išvykų dar bus iki balandžio vidurio ir jų bus daug. Liko daug Europos taurės etapų, laukia jaunimo pasaulio čempionatas, „Freestyle“ žaidynės Rusijoje. Dar vyks 10 ar 15 varžybų“, - teigė A.Morauskas. Šią savaitę jo sūnus turėjo retą progą pademonstruoti savo meistriškumą Lietuvoje, nes Druskininkuose, „Sniego arenoje“, vasario 19-20 d. vyko „SES Cup“ varžybos. Jos yra įtrauktos į Tarptautinės federacijos kalendorių.

Informacija

Snieglenčių sportas olimpinėje programoje atsirado 1998 m.

Nagano žaidynėse. Jose snieglentininkai (tiek vyrai, tiek moterys) varžėsi dviejose rungtyse - didžiojo slalomo ir pusvamzdžio (halfpipe). 2018 m.

Pjongčango žaidynių programoje jau buvo po penkias vyrų ir moterų rungtis. Paskutine į programą įtraukta didžiojo šuolio (big air) rungtis.

Daugiausiai medalių olimpinėse žaidynėse yra iškovoję JAV snieglentininkai, jų sąskaitoje - 31 apdovanojimas. 13 medalių yra Šveicarijos, 12 - Prancūzijos, 11 - Kanados snieglentininkų kolekcijose.





"Respublikos" leidiniai", Smetonos g. 2, Vilnius, Tel. , Faks. , El. paštas info@respublika.net