Pyktis ir nusivylimas „apvogtose“ baidarėse

Nelogiškas ėjimas

Tarptautinis olimpinis komitetas, kaip jau rašėme, patvirtino 2024 m. Paryžiaus vasaros olimpinių žaidynių programą. Pastarojoje neliko 200 m baidarių sprinto distancijų, kurias lietuviai labai mėgsta ir jose yra tarp pasaulio lyderių. Sprinto distancijų vietas žaidynėse užims pirmuosius žingsnius žengiančio ekstremalaus slalomo rungtys.

„Apie tokį Tarptautinės baidarių ir kanojų irklavimo federacijos (ICF) pasiūlymą TOK išgirdome prieš kiek daugiau nei savaitę. Tai nebuvo toks dalykas, apie kurį ilgai būtų svarstoma. Tai nutiko netikėtai. Taigi visus pasaulio irkluotojus ištiko šokas", - pasakojo A.Seja.

Primename, jog beveik 100 tituluotų baidarininkų ir kanojininkų - olimpinių žaidynių bei pasaulio čempionatų nugalėtojai ir prizininkai - kreipėsi į TOK Atletų komisiją su prašymu tarpininkauti su TOK dėl šių pakeitimų atšaukimo. ICF Sportininkų komisija pateikė tarptautinei federacijai peticiją. Ją per kelias dienas internete pasirašė daugiau nei 7,5 tūkst. žmonių.

„Tituluočiausi mūsų sporto šakos atstovai nusiuntė paraišką, kurioje buvo prašoma nepriimti tokių greitų sprendimų, juk turi būti atliktos kažkokios analizės, pavyzdžiui, ar verta keisti rungtis. Naujųjų rungčių, galima sakyti, dar niekas nežino. Irklavimui - 100 metų, kam keisti šimtametes tradicijas? Labai keistai atrodo pastaroji situacija", - pridūrė baidarininkas, kuris ir savo socialiniame tinkle visus galinčius skatino pasirašyti peticiją siekiant žaidynėse išsaugoti visas jų sporto šakos rungtis.

Sportininkas pripažino, jog tikrai tikėjo, kad peticija gali duoti teigiamų vaisių. Juk tokios permainos neturėtų būti daromos per savaitę: „Galvojau, jog galbūt vyks kažkoks balsavimas. Tačiau ICF prezidentas tiesiog nusprendė pakeisti rungtis, nes TOK prezidentas pasiūlė įnešti naujovių. Tos naujovės buvo įneštos „atimant" iš mūsų rungtis. ICF vadovas turėtų būtų mūsų pusėje, mums padėti, tačiau jis pasielgė atvirkščiai. Jis neišsaugojo, o iš mūsų atėmė. Juk galbūt buvo galima šioje situacijoje kažkaip kitaip pasielgti."

Vaikino įsitikinimu, „šviežio vėjo" žaidynėse norima siekiant pritraukti naujus žiūrovus, siekiant sulaukti daugiau varžybų peržiūrų (ir „patinka" paspaudimų) internetinėje erdvėje.

„Sportas tampa nebe sportu, - atviravo A.Seja. - Kai galiausiai buvo patvirtintas sprendimas dėl permainų olimpinėje programoje, ištiko šokas. Tokioje situacijoje atsidūrė ir Lietuvos, ir pasaulio sportininkai. Įdomu tai, jog net patys slalomo atstovai, kurie galės dalyvauti tose varžybose, tuo nesidžiaugė. Jiems tai neatrodo rimta. Kitaip tariant, panašu, jog toks žingsnis niekam iš sportininkų nėra naudingas."

Du ateities variantai

Olimpinis prizininkas baidarininkas Edvinas Ramanauskas savo socialiniame tinkle parašė žodžius: „Kai olimpinė dvasia beveik nieko nebereiškia ir šūkis „Citius, Altius, Fortius" (olimpinis šūkis „Greičiau, aukščiau, tvirčiau" - aut. past.) nebe tiek svarbu. Kai „click'ai" (paspaudimai), doleriai ar senų dėdžių principai yra svarbiau už olimpinę svajonę. Ir tai liečia ne tik mano mylimą sporto šaką...". Pastarąją žinutę savo socialiniame tinkle pasidalijo ir A.Seja.

„100 proc. sutinku su šiais žodžiais, jie man labai patiko, todėl ir pats paviešinau", - teigė A.Seja.

Pats E.Ramanauskas „permainų" skonį pajuto dar po 2016 m. Rio de Žaneiro olimpinių žaidynių, kai tarp olimpinių rungčių neliko 200 m dviviečių baidarių rungties. Būtent pastarojoje
E.Ramanauskas su Aurimu Lanku iškovojo olimpinius bronzos medalius.

„Tuomet tikrai nesidžiaugiau, jog iš olimpinio sąrašo išbraukta ne mano rungtis. Tokiais dalykais džiaugtis negalima. Startavau ir dviviete, tad būčiau ruošęsis ir jai. Tai, galima sakyti, irgi buvo mano distancija. Tiesa, tada negalvojau, kad kažkada ateis ir vienvietės eilė. Tačiau tuomet ir 200 m vienviečių kanojų distanciją „atėmė". Taigi, matome, gal jie gali padaryti kaip nori, kaip tuo metu šauna į galvą", - kalbėjo A.Seja.

Lietuvos baidarių ir kanojų irkluotojai dar neturi olimpinių kelialapių į 2021 m. Tokijo žaidynes, tačiau, žinoma, tikisi, jog tradicijų nelaužys ir mūsiškiai ten tikrai startuos. Na, o jau po to, pasak A.Sejos, reikės bandyti prisijaukinti naujas distancijas.

„Dar yra 500 m dviviečių ir keturviečių baidarių rungtys. Aišku, nežinia, kiek ilgai dar pastarosios išliks olimpinės. Jeigu pradėsi ruoštis čia, o paskui vėl sugalvos pakeisti? Žaidžiama su sportininkais. Atrodo, jog prezidentas nesupranta, kas yra sportas. Jam tai kažkoks žaidimas, „Patinka" paspaudimų rinkimas. Atrodo, kad jis su sportu nesusijęs", - teigė A.Seja, kuris 200 m vienviečių baidarių nuotolyje iškovojo sidabro medalius pasaulio ir Europos čempionatuose.

Baidarininkas, paklaustas, ar pastaroji situacija padidina motyvaciją siekiant olimpinio kelialapio į Tokiją ar priešingai ją „numuša", atsakė, jog pirmiausia reikėjo atsigauti nuo tokios netikėtos naujienos.

„Tačiau galiausiai supranti, jog reikia ruoštis toliau, stengtis padaryti viską, ką gali geriausiai, kas yra įmanoma, kas priklauso nuo tavęs. Taip, iš tavęs „atėmė" kažką, bet tu šioje situacijoje nieko negali pakeisti. Bandėme, bet nepavyko. Taigi tiesiog atsiduosiu visiškai sportui ir 200 m distancijai. O kas bus paskui, matysime. Juk visas pasaulis atsidūrė tokioje pat situacijoje. Žiūrėsime, kas bus po Tokijo žaidynių. Kaip minėjau, dar yra pora „įmanomų mums" rungčių. Nors, aišku, greitai aukšto rezultato naujoje rungtyje, naujoje valtyje, naujoje distancijoje nepasieksi", - kalbėjo A.Seja.

Laukiniai „kaimynai"

Pirmąjį karantiną pavasarį A.Seja su treneriu praleido treniruočių stovykloje Portugalijoje, šiuo metu baidarininkas su treneriu ir Lietuvos baidarių ir kanojų irklavimo federacijos generaliniu sekretoriumi Romualdu Petrukanecu bei baidarininku Simonu Maldoniu yra Pietų Afrikos Respublikoje. Kiti mūsų sportininkai stovyklauja Turkijoje.

„Viskas čia yra gerai. Yra valtys, yra štanginė, turime galimybę nuvažiuoti ir į didesnę sporto salę. Gyvename prie pat ežero. Galima sakyti, gyvename džiunglėse (šypsosi). Mačiau netoliese šokinėjančią beždžionę. Taigi ne penkių žvaigždučių viešbučio aplinka. Tačiau gyventi ir treniruotis tikrai galima. Esame arti gamtos. Kasdien turime po dvi treniruotes. Iš tiesų jau visą kūną skauda po pirmųjų stovyklos dienų", - pasakojo A.Seja.

Mūsų baidarių ir kanojų irkluotojai į treniruočių stovyklas PAR vykdavo ir anksčiau. Tiesa, pasak baidarininko, tuomet gyvendavo kitame viešbutyje, kitoje teritorijoje. Pastaroji, A.Sejos teigimu, buvo geresnė. Tačiau tą viešbutį parduoda, tad teko rinktis kitą variantą.

„Išvykti į stovyklą užsienyje šiemet buvo nelengva. Juk pasaulyje vis dar siaučia koronavirusas, taigi yra ir testai, ir įvairūs reikalavimai, sugriežtinimai, saviizoliacijos. Dėl to nepavyko į stovyklą išvykti pora savaičių anksčiau, kaip planavome", - pridūrė baidarininkas.

Tiesa, varžybų dar teks gerokai palaukti. Pasak A.Sejos, pastarosios vyks tik kitų metų gegužės mėnesį. Tačiau, kai jau prasidės, nebus kada atsipūsti, startas lauks po starto.

„Viskas susidėjo į vieną mėnesį. Pailsėjus porą dienų po vienų varžybų, iškart reiks vykti į kitas. Būsimas sezonas bus sudėtingas. Šiemet dėl COVID-19 turėjome tik vienas tarptautines varžybas ir kelias Lietuvoje. Taigi metai buvo „tušti", o kitąmet, kai jau startuosime, tai su trenksmu, bus ką veikti. Žinoma, reikia tikėtis, kad varžybos išvis įvyks", - kalbėjo sportininkas.

Nors kalendorius šiemet ir buvo „tuščias", A.Sejos teigimu, atsipalaidavimo nebuvo, visą laiką buvo intensyviai dirbama.

„Tiesiog trūko varžybų, per kurias įvertintum savo sportinę formą. Mažai varžybų sportininkams ne į naudą. Sezonas buvo nelengvas. Buvo daug treniruočių, galbūt jau 10 kartų buvai formoje, bet tiesiog negalėjai savęs realizuoti", - pasakojo A.Seja.