Kūdikio ir dviračių varžybų laukimas

Po COVID-19 „kojomis krito“ ir prestižinės daugiadienės „Tour de France“ dviračių lenktynės. Tiesa, jos dar turi progą „pakilti“, mat kol kas yra tik atidėtos, bet ne galutinai atšauktos. Naujas startas numatytas rugpjūčio 29-rugsėjo 20 d. Nors rokiruotės sprendimas ir yra suprantamas, pasak Ramūno Navardausko, dėl to „Tour de France“ įvaizdis vis tiek turėtų nukentėti. „Aišku, gal ir ne karas pasaulyje vyksta, bet reikia imtis visų atsargumo priemonių“, - „Vakaro žinioms“ sakė 32-ejų dviratininkas.



Smūgis sporto šakai

Dviračių lenktynės „Tour de France“ šiemet buvo planuojamos birželio 27-liepos 19 d. Tačiau po to, kai Prancūzijos prezidentas Emanuelis Makronas (Emmanuel Macron) pareiškė, jog šalyje dėl koronaviruso pandemijos vieši masiniai renginiai negalės vykti net iki liepos vidurio, lenktynių organizatoriams galiausiai teko imtis permainų. Tačiau organizatoriai dar nepraranda tikėjimo, kad lenktynes vis dėlto pavyks surengti šiais metais. „Tour de France“ be pertraukų vyksta jau 74 metus. Lenktynėms dukart yra „sukliudę“ tik abu pasauliniai karai.

„Tai yra vienas didžiausių dviračių sporto renginių pasaulyje. Toks varžybų nukėlimas yra didžiulis minusas mūsų sporto šakai. Juk čia gaunama daugiausiai reklamos, daugiausiai žmonių susirenka pažiūrėti. Dabar varžybos buvo nukeltos ir, jei jos galiausiai įvyks, turbūt bus ribojamas žmonių patekimas į jas. Tačiau reikia atsižvelgti į esamas aplinkybes ir organizatorių sprendimas yra suprantamas. Juk ir kitos didelės varžybos jau buvo atidėtos, taigi toks „Tour de France“ žingsnis nestebina“, - kalbėjo R.Navardauskas.

R.Navardauskas tiki, jog „Tour de France“ gali įvykti ir rudenį. Nors Lietuvoje šis metų laikas ir yra vėsokas bei šaltas, Prancūzijoje tuomet kiek šilčiau.

„Dviračių sportas vyksta lauke. Taigi, galima sakyti, jog tai ne taip rizikinga, kaip kitose sporto šakose. Tačiau mūsų sporte pasitaiko, jog dviratininkai važiuodami spjauna ir į kairę, ir į dešinę, dažnai neapsižiūri. O paskui pravažiuoja po tavęs 40-50 dviratininkų. Taigi virusą paskleisti nebūtų sudėtinga. Bet kuriuo atveju situacija labai įdomi ir neaišku, kaip toliau susidėlios kalendorius“, - teigė dviratininkas.

Nerašyta taisyklė

Ieškant sprendimo dėl „Tour de France“ lenktynių, buvo užsiminta ir apie varžybas be žiūrovų. Tačiau ir tai yra gana sudėtinga. Juk ne tik pačių dalyvių skaičius didelis, tačiau jie turi ir komandas, personalą, o kur dar organizatoriai, apsauga ir pan.

„Yra nerašyta taisyklė, galbūt ją mažai kas žino. Tiesiog sportininkai tokių varžybų, kaip pavyzdžiui, „Tour de France“ arba „Giro d’Italia“ metu retai kada sveikinasi su žiūrovais. Juk pastarųjų irgi būna visokių. Vieni higienos taisyklių laikosi, kiti - ne. Paspaudęs ranką labai rizikuoji, juk tokios varžybos yra labai intensyvios, o po jų imunitetas būna nusilpęs. Dažnai nutinka, jog sportininkai net vieni su kitais nesisveikina. Galbūt, jei žiūrovų nebūtų, ir sportininkams kažkiek saugiau būtų. Nors „Tour de France“ ir apskritai dviračių varžybas netgi patogiau stebėti per televizorių. Juk sportininkai važiuoja 200 km nuo vieno miesto iki kito, nelabai ir turi galimybę gyvai viską pamatyti“, - pasakojo R.Navardauskas.

Ne paslaptis, jog varžybų nukėlimas turės įtakos ne tik įvaizdžiui, tačiau ir gerokai kirs per finansus. Pasak R.Navardausko, dabar turėtų prasidėti problemų virtinė.

„Dviračių sportas yra remiamas įvairių kompanijų, kurios, žinoma, turi darbuotojus. Pastarieji dabar greičiausiai neina į darbus. Galbūt jie nebegalės remti didelių varžybų. Gali sumažėti ir rėmėjų, ir komandų, ir varžybų. Tokiose didelėse varžybose kaip „Tour de France“ reklamos tikrai netrūksta. Jeigu pavyktų bent savaitę jas suorganizuoti, būtų naudinga visam dviračių sportui. Juk būtų vežama „reklamos vėliava“, būtų parodoma, kad yra dviračių sportas, jog jis yra garsus, įdomus ir žmonės jo nepamirštų“, - įsitikinęs dviratininkas.

Draugė dar palauks

R.Navardauskas per savo karjerą prestižinėse „Tour de France“ varžybose yra dalyvavęs penkis kartus. Lietuvos dviratininko debiutas įvyko 2011 m.

„Pirmą kartą „Tour de France“ varžybas pamenu labai gerai. Tai buvo pirmi mano metai profesionaliame dviračių sporte. Tuomet netikėjau, kad mane išsiųstų į tokias varžybas. Man tai atrodė per sudėtinga. Tuomet dalyvaudavau trumpesnėse lenktynėse ir atrodydavo, kad tai jau aukščiau mano galimybių ribų. Nors prieš 2011 m. „Tour de France“ lenktynes keliose komandinėse varžybose neblogai pasirodžiau bei laimėjau Lietuvos čempionatą. Tiesa, yra čia ir juokinga istorijos dalis. Tuomet su savo drauge (dabartinė žmona, buvusi dviratininkė Gabrielė Jankutė - aut. past.) buvome nesimatę pusę metų. Ji buvo išskridusi, planavome, kad po šalies pirmenybių vyksiu į oro uostą jos pasiimti. Planavome praleisti bent savaitę kartu. Buvau laimingas laimėjęs Lietuvos pirmenybes, gavau gėlių, kurias ketinau padovanoti draugei. Tačiau sulaukiau skambučio, skambino mano tuometinės komandos vadovas“, - pasakojo dviratininkas.

Vadovas paklausė, kokia lietuvio savijauta, ir pasakė, jog jam atitenka kelialapis į prestižines „Tour de France“ varžybas. Taigi mūsiškis tą patį vakarą ir išskrido į lenktynes, o draugė parskrido kitos dienos rytą. Pora nesimatė dar mėnesį.

Bijojo debiuto

„Pamenu, labai bijojau starto. Kelis kartus paklausiau komandos vadovų, ar jie tvirtai apsisprendę dėl mano dalyvavimo šiose varžybose, ar aš pajėgus įveikti šias lenktynes. Mane nuramino. Pasak jų, kasmet į tokias komandas atvažiuoja po vieną jaunuolį, kuris neturi patirties, bet komanda į jį investuoja, kad ateityje jis būtų tas, kuris galės padėti kitiems, galės parodyti, kaip reikia važiuoti. Tose varžybose mums gerai sekėsi. Pirmą dieną vyko grupinės varžybos, komandos draugas užėmė trečiąją vietą. Paskui laimėjome komandines varžybas pagal laiką. Mūsų komandos favoritas lyderio marškinėlius išlaikė gal dešimt dienų“, - teigė 2015 m. pasaulio čempionato bronzos medalio laimėtojas.

Primename, jog R.Navardauskas 2013 m. laimėjo „Giro d’Italia“, o 2014 m. - „Tour de France“ lenktynių etapus.

„Sunku su kažkuo palyginti dalyvavimą „Tour de France“. Panašiai kaip krepšininkui svajoti apie NBA. Jei galvoji, kad tapimas profesionalu jau yra kažkas tokio, tai kiekvienoje komandoje jų yra apie 30, o iš komandos „Tour de France“ dalyvauja devyni. Vadinasi, turi nusipelnyti, kad patektum į tą devynetą. Ir čia tik dalyvavimas, o jei dar pasiseka ir laimėti? Pamenu, kai laimėjome komandines varžybas, vienas komandos draugas, kuris kažkada „Tour de France“ galutinėje įskaitoje yra buvęs ketvirtas, net apsiverkė. Tose varžybose jis buvo dalyvavęs ne kartą, bet vis tiek taip emocingai reagavo“, - pridūrė dviratininkas.

Pabėgimas iš Ispanijos

R.Navardauskas dabar atstovauja Prancūzijos komandai „Nippo Delko One Provence“. Pasak jo, pandemija palietė ir juos. Pavyzdžiui, atlyginimai visiems buvo kažkiek sumažinti. Tačiau, lietuvio teigimu, tai suprantama esant tokiai situacijai.

„Dabar treniruojamės labai įdomiai. Pavyzdžiui, Lietuvoje dar galime ir lauke su dviračiu pasivažinėti, bet Italijoje, Prancūzijoje ar Ispanijoje to daryti negali. Iškart gauni baudas. Taigi turime treniruoklius, kurie jungiasi prie programėlės, ir tau rodo tarsi važiuotum lauke, bet tai matai per televizorių. Taigi užvakar turėjome tokią komandos treniruotę“, - sakė lietuvis.

R.Navardauskas su žmona Gabriele gyvena Ispanijoje, tačiau kai pasaulį sukaustė koronavirusas, pora spėjo grįžti į gimtinę.

„Ispanijoje turime geras gyvenimo sąlygas. Turiu įsirengęs nedidelę sporto salę, yra ir nedidelė terasa. Viskas būtų buvę tvarkoje, tačiau dabar žmona laukiasi. Jai tenka lankytis ligoninėje, ypač dabar Ispanijoje to nelabai norisi daryti. Tiesa, ir kalbos gerai nemokame. Nors pradžioje dar ketinome likti ten, juk daugiau šansų skrendant lėktuve ar oro uoste užsikrėsti. Tačiau galiausiai sulaukėme iš gydytojų skambučio, jog apsilankyti žmona dar galės tik kartą ir to priežastys nepaaiškintos“, - pasakojo dviratininkas.

Tuomet vyko paskutiniai skrydžiai į Lietuvą iš Ispanijos. Taigi pora vakare apsisprendė, ryte - jau turėjo bilietus, o kitą naktį jau skrido į gimtinę: „Dvi savaites pabuvome saviizoliacijoje, broliai ir sesės vežiojo maistą. Atrodo graudžiai juokinga istorija, bet truputį buvome išsigandę. Sunku pasakyti, kas toliau bus Ispanijoje. Manau, mūsų sprendimas išvykti buvo geras.“

Taigi dabar sportininkas gyvena dvigubu laukimu - ir kūdikio, ir varžybų.

„Galbūt pertrauka ir naudinga, galėsiu pasidžiaugti visu laukimo procesu, pabūti su žmona. Galėsiu nuvežti į ligoninę. Kitu atveju, buvo didelė tikimybė, kad tokiu metu būsiu kažkur varžybose. Gimdyti žmona turėtų gegužės pabaigoje“, - teigė R.Navardauskas.