3 nuotr.Ištvermės jojimo sportas Lietuvoje tampa vis populiaresnis ir stiebiasi į pasaulinį lygį: varžybose pasitelkiama naujausia technika, diegiamos naujausios tendencijos, raiteliai ugdomi tarptautiniams ir pasaulio čempionatams.
Varžybų organizatoriai siekia, kad šis sportas Lietuvoje kuo greičiau pasiektų pasaulinį lygį. Nacionalinėse ištvermės jojimo varžybose „Naujadvario žirgų taurė" gegužės 8 d. buvo pastatyta naujausia technika, kurios pagalba pirmą kartą Lietuvoje varžybos buvo transliuojamos gyvai. LED ekranas, nepriklausomai nuo oro sąlygų, leido komandų dalyviams stebėti arklių būklę varžybų trasoje, o teisėjai galėjo tiesiogiai rodyti rezultatus žiūrovams. Šiose varžybose pirmą kartą Lietuvoje skirtas ir prestižinis „Best Condition" titulas geriausiai besijaučiančiam žirgui.
„Kaip organizatorė, visada jaudinuosi dėl visų atvykusių dalyvių. Mėgstu sakyti, kad bene geriausia varžybų dalis yra jų pabaiga, kai visi grįžę sveiki, pasirūpinę žirgais, jau pavalgę patys bei nusiraminę ir gali eiti ilsėtis, - sako raitelė, varžybų organizatorė Ugnė Zalieckienė. - Ši sporto šaka ir ypač varžybos reikalauja daug ištvermės tiek iš žirgų, tiek iš raitelių. Vis tik ištvermės jojimas yra pati natūraliausia ir žirgo prigimčiai artimiausia žirginio sporto disciplina, nes žirgas joje pademonstruoja savo natūralius judesius, atsidavimą žmogui bei ištvermę. Visas veiksmas vyksta gamtoje".
Ištvermės jojimo atstovai tikisi, jog ši sporto šaka taps patraukli vis didesniam ratui Lietuvos gyventojų. Ištvermės jojimu gali užsiimti visi, nepriklausomai /nuo amžiaus, lyties, socialinės padėties ir kitų veiksnių. Dalis nacionalinių varžybų dalyvių jau vyksta ir į tarptautinius čempionatus, kur ištvermiečiams ypatingai svarbu turėti profesionalią ir darnią komandą.
„Varžybose labai svarbūs žirgo atstatymo etapai tarpinėse stotelėse ir galutiniame finiše. Jeigu komandos nariai yra gerai pasiskirstę darbus, atsakomybes, - jie viską atlieka labai greitai ir taip laimi tokias svarbias sekundes, galinčias lemti prizinę vietą. Tiesa, paskutinį žodį vis tiek taria veterinarų komisija, nes žirgas finišuoti turi geros fizinės ir psichinės būklės", - pasakoja U. Zalieckienė.
Apie ištvermės jojimą
Ištvermės jojimas - tai varžybos, kuriose yra patikrinamas žirgo greitis ir ištvermė, taip pat išbandoma raitelio orientacija bei gebėjimas jausti savo žirgo galimybes. Jojama laukų, miško keliukais.
Varžantis pirmenybė teikiama ne pergalei, o gerai žirgo savijautai. Kiekvienos varžybos pradedamos nuo žirgo veterinarinės patikros. Tarpinėse stotelėse ir finišo vietoje žirgų būklė vėl tikrinama. Jeigu raitelio ir žirgo duetas pirmas kerta finišo liniją, tai dar nereiškia, kad jis laimėjo - galutinį žodį taria veterinarų komisija, įvertinusi fizinę ir psichinę žirgo būklę. Kirtus finišo liniją žirgas turi kuo greičiau nurimti, jo širdis negali plakti tankiau nei 64 dūžiai per minutę.
Ištvermės jojimo sportas gyvuoja nuo praeito amžiaus vidurio. Tapusi Tarptautinės žirginio sporto federacijos (Federation Equestre Internationale, FEI) disciplina, greitai ištvermė tapo ir sparčiausiai augančia disciplina. Dabar ištvermės jojimą pagal tarptautinių varžybų skaičių lenkia tik konkūrai. Vidutiniškai kasmet organizuojama apie 900 FEI ištvermės jojimo varžybų, o dalyvaujančių šalių skaičius nuo 2004-ųjų išaugo 50-čia procentų.
Lietuvoje ištvermės jojimo čempionatas pirmą kartą organizuotas 2000 m. Kurtuvėnuose.
Daugiau informacijos apie ištvermės jojimą Lietuvoje galima rasti Facebook paskyroje.
