respublika.lt
 

Auksiniai Europos žaidynių gelbėtojainuotraukos

2019 liepos mėn. 08 d. 07:00:00
Aistė LABINAITĖ

Birželio 21-30 d. Minske vyko antrosios Europos žaidynės. Baltarusijos sostinėje mūsų šalies garbę gynė net 73 sportininkai. Atrodytų, jog Lietuvos kariauna buvo tikrai nemaža, tačiau apdovanojimų kraitis „surinktas“ gana kuklus. Situaciją, jau prieš leidžiantis žaidynių uždarymo uždangai, kiek sušvelnino treko dviratininkė Simona Krupeckaitė ir gimnastas Robertas Tvorogalas. Jie užlipo ant aukščiausio prizininkų pakylos laiptelio ir tapo Senojo žemyno žaidynių čempionais. „Respublikos“ savaitės žmonės - S.Krupeckaitė ir R.Tvorogalas.

×
nuotr. 8 nuotr.
Aukso medalius Lietuvai iškovojo treko dviratininkė Simona Krupeckaitė ir gimnastas Robertas Tvorogalas. Vytauto Dranginio (LTOK), EPA-Eltos nuotr.

 

Aukso medalį S.Krupeckaitė iškovojo dviračių treko moterų keirino rungtyje. 36-erių 2010 m. keirino pasaulio ir 2012 m. Europos čempionė pirmojo etapo trečiajame važiavime finišavo antra ir pelnė tiesioginį kelialapį į pusfinalį. Po to ji laimėjo pirmąjį pusfinalio važiavimą ir užtikrintai žengė į finalą, kur vėlgi buvo greičiausia. Sidabro medalį pelnė olandė Šein Braspeninks (Shanne Braspennincx), o bronzos - rusė Darja Šmeliova.

„Buvo daug jaudulio, daug nepasitikėjimo savimi, bet labai didžiuojuosi, kad pavyko įvykdyti užduotis ir minimum, ir maksimum. Didžiuojuosi tiek savo, tiek visos komandos padarytu darbu, - teigė dviratininkė. - Visada į varžybas važiuoji pasirodyti kuo geriau, bet neturėjau tikslo laimėti ar pasiimti medalių krūvas. Važiavau į Minską, kad startuočiau kuo geriau, o kai gaunu aukso medalį, tai yra nuostabus dalykas. Emocijas atsiminsiu ilgam.“

„Keirinas yra lyg loterija. Reikia pagauti momentą, kai žmonės jau ruošiasi spurtuoti. Tada galima pradėti pirmam ir sujaukti kitų žmonių taktiką“, - pridūrė
S.Krupeckaitę treniruojantis jos vyras Dmitrijus Leopoldas.

Primename, jog tai antrasis S.Krupeckaitės medalis šiose žaidynėse. Prieš tai kartu su Migle Marozaite ji pelnė sidabrą komandų sprinto rungtyje. S.Krupeckaitė išbandė savo jėgas ir asmeninėje sprinto rungtyje. Tiesa, ten sekėsi prasčiau, nepavyko patekti į pusfinalį. Ketvirtfinalyje ji 0-2 pralaimėjo D.Šmeliovai.

„Pagal konkurencingumą žaidynės prilygo Europos čempionatui. Buvo suvažiavusios visos stipriausios Europos konkurentės, todėl džiaugiamės nuostabiomis varžybomis ir puikiais rezultatais“, - pridūrė S.Krupeckaitė.

Ši Lietuvos dviratininkė yra daugkartinė Europos ir pasaulio čempionatų prizininkė, bet olimpinio medalio savo kraityje dar neturi. Veikiausiai 2020 m. Tokijo olimpinės žaidynės bus paskutinis šansas įgyvendinti šią svajonę. Ar triumfas Europos žaidynėse suteikia daugiau vilčių artėjant olimpiniam startui?

„Ne. Iki olimpinių žaidynių dar daug laiko. Čempione buvau penktadienį, o šeštadienį - jau nebe. Medalis yra tik vienos dienos pasiekimas, o kitą rytą atsikėlusi vėl turi galvoti, kaip vyks treniruotė, kokios laukia varžybos, kaip dėliosis stovykla. Taip, ši pergalė suteiks daugiau pasitikėjimo savimi, bet kažkokio atsidariusio tunelio tikrai nėra“, - atviravo S.Krupeckaitė.

Treko dviratininkės pavyzdžiu pasekė bei auksą Lietuvai iškovojo ir R.Tvorogalas. Jis triumfavo žaidynių sportinės gimnastikos vyrų pratimų ant skersinio finale. 24-erių gimnastas surinko 14,400 taško.

„Tai mano didžiausias karjeros laimėjimas. Pagerinau asmeninį rezultatą. Manau, pasirodžiau beveik idealiai, o varžovams pasitaikė klaidelių, todėl šiandien nugalėjau. Dabar noriu poilsio“, - sakė R.Tvorogalas.

„Emocijos nerealios. Dar negaliu suvokti, kas įvyko. Tikėjomės medalio, daug dirbome, pakeitėme kombinaciją, tarėmės, stengėmės, mes tai padarėme - auksas mūsų. Ne varžovai klydo, o mes pelnytai nugalėjome. Ar galėjo būti du medaliai? Galėjo, bet ant lygiagrečių neturėjome tokių gerų šansų kaip ant skersinio, todėl koncentravomės į šią rungtį“, - teigė R.Tvorogalo treneris Jevgenijus Izmodenovas.

Antrąją vietą užėmė turkas Ahmetas Onderas (14,100 tšk.), o trečiąją - vengras Davidas Vecsernyesas (14,066 sek.). Pratimų ant lygiagrečių finale R.Tvorogalas surinko 14,200 taško ir užėmė penktąją vietą, o sportinės gimnastikos daugiakovės varžybose buvo septintas (81,631 tšk.).

Minske vykusių antrųjų Europos žaidynių medalių lentelėje Lietuva, iškovojusi du aukso ir vieną sidabro apdovanojimą, užėmė 29-ąją vietą. Pirmoji pozicija atiteko net 109 medalius (44 aukso, 23 sidabro, 42 bronzos) pelniusiems Rusijos atletams. Antrąją vietą užėmė Baltarusijos sportininkai (24, 16, 29), o trečiąją - Ukrainos atstovai (15, 17, 18). Iš viso medalius iškovojo 42 šalių sportininkai (aukso - 34). Trečiosios Europos žaidynės vyks 2023 m. Krokuvoje (Lenkija).

Lietuvos tautinio olimpinio komiteto prezidentė Daina Gudzinevičiūtė, apžvelgdama lietuvių pasirodymus Baltarusijoje, prisipažino, jog trys mūsų atletų iškovoti medaliai - prastas rezultatas.

„Turėjome 73 atletus - tikrai ne mažiausią komandą ir laimėjome tris medalius. Mano manymu, rezultatas nėra geras. Didžiuojuosi sportininkais, kurie padarė, ką galėjo ir daugiau. Tačiau, manau, dėl ne nuo jų priklausančių aplinkybių mūsų rezultatas yra toks kuklus. Pirmą kartą medalių įskaitoje nusileidome ir latviams, ir estams, ir nuo visų aplinkui. Ir tik paskutinėmis dienomis iškovoti medaliai išgelbėjo nuo to, kad nelikome visiškai gale tarp 50 Europos šalių“, - teigė LTOK vadovė.

Pasak D.Gudzinevičiūtės, kuklus Lietuvos delegacijos apdovanojimų kraitis - pasekmė nevykusios Lietuvos sporto reformos, po kurios 2018 m. buvo reorganizuotas Lietuvos olimpinis sporto centras, o už medicininį aptarnavimą tapo atsakingos pačios sporto federacijos.

„Šis rezultatas Minske visiškai nenustebino. Apie tai jau kalbėjome pernai, prieš ir po jaunimo olimpines žaidynių. Galime pasakyti, kad mūsų didysis sportas žengia žemyn. Rezultatai neauga ir negerėja. Tai yra tos neapgalvotos sporto reformos pasekmė. Jeigu skubiai nesiimsime jokių veiksmų ir vėl nepradėsime kurti sistemos, mūsų laukia fiasko olimpinėse žaidynėse. Surėmus pečius, dar galima pristabdyti šį sniego gniužulą. Jeigu to nepadarysime, tai buvusį lygį pasieksime tikrai ne Tokijuje ir gal ne Paryžiuje. Nemalonu, bet taip yra“, - kalbėjo LTOK prezidentė. D.Gudzinevičiūtė įsitikinusi, jog tik buvusio LOSC centralizavimo atkūrimas dar galėtų išgelbėti Lietuvos sportininkų viltis artėjančiose olimpinėse žaidynėse.

Parašykite savo komentarą:
 
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • SENSACIJA: geriausias Lietuvos smiginio žaidėjas D. Labanauskas (PDC-82) rezultatu 3:1 nugalėjo anglą I. White‘ą (PDC-9).
  • NELAIMĖ: Kazlų Rūdoje sekmadienį kilo gaisras; jis įsiplieskė gyvenamajame name.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)

Dienos klausimas

Ar esate prietaringas?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Kaip manote, ar prekybos centrai turėtų dirbti per Kalėdas?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

+2 +4 C

+1 +2 C

 

+1 +2 C

+3 +4 C

+4 +7 C

 

+5 +6 C

1-6 m/s

0-5 m/s

 

 0-3 m/s