Apdovanojimų alkį numalšino sidabras

Pelnytas atlygis

Tarptautinėje arenoje 2011 m. pergale Europos jaunių (iki 18 metų) pirmenybėse sužibėjusios Lietuvos paplūdimio tinklininkės po metų Kipre vykusiame pasaulio jaunių (iki 19 metų) čempionate iškovojo aukso medalius ir pasiekė bene ryškiausią pergalę savo karjeroje. Tų pačių 2012 m. rugpjūtį I.Dumbauskaitė ir M.Povilaitytė Austrijoje vykusiose Europos jaunimo (iki 20 metų) pirmenybėse užėmė trečią vietą. Atrodė, kad merginų laukia pergalėmis ir aukščiausios prabos apdovanojimais nužymėta ateitis. Deja, naujos medalių porcijos teko laukti beveik dvejus metus.

2013 m. I.Dumbauskaitės ir M.Povilaitytės tandemas dalyvavo pasaulio jaunimo (iki 21 ir 23 metų) čempionatuose bei Europos jaunimo (iki 20 ir 22 metų) pirmenybėse. Įveikti aštuntfinalio barjerą lietuvaitės sugebėjo tik Vilniuje vykusiose 20-mečių pirmenybėse. Tačiau daug vilčių teikusios varžybos baigėsi ašaromis. Pusfinalyje savų sirgalių palaikomos lietuvės 1-2 pralaimėjo lenkėms Karolinai Baran ir Jagodai Gruščinskai (Gruszczynska), o kovoje dėl bronzos taip pat 1-2 labai apmaudžiai nusileido Austrijos dvejetui - seserims dvynėms Nadinei ir Teresai Štras (Strass).

Nenusisekė ir šių metų birželį Lenkijoje vykęs pasaulio jaunimo (iki 23 metų) čempionatas. Grupėje užėmusios antrą vietą Lietuvos atstovės iš karto pateko į aštuntfinalį, bet ten jas 2-1 įveikė varžovės iš Suomijos.

Vis dėlto saulėtoje Larnakoje lietuvaitėms pavyko nutraukti nesėkmių seriją. 2012 m. Kipre tapusios pasaulio jaunių (iki 19 metų) čempionato nugalėtojomis, šį kartą I.Dumbauskaitė ir M.Povilaitytė sugrįžo pasipuošusios sidabro medaliais. „Ten tikrai gera aura. Buvo daug lietuvių, turėjome stiprų palaikymą. O svarbiausia, kad bene pirmą kartą po ilgos pertraukos tokiose varžybose gerai jaučiausi. Tikriausiai čia daug veiksnių sutapo - ir organizatorių bei lietuvių palaikymas, ir gera savijauta, - sugrįžusi į Vilnių sakė I.Dumbauskaitė. - Medalių jau reikėjo. Dar prieš čempionatą sakėme, kad negali taip ilgai nesisekti, privalome grįžti su apdovanojimais.“

Džiaugsmas ir ašaros

Larnakoje vykusių varžybų pogrupyje sutriuškinusios visas varžoves ir nepralaimėjusios nė seto, atkrintamosiose varžybose lietuvės 2:0 nukarūnavo 2013 m. pasaulio jaunių (iki 19 metų) čempiones braziles Eduardą Santos Lisboa ir Tainą Silvą Bigi (9 reitingas), 2:1 įveikė ukrainietes Elizavetą Sulimą ir Dariją Udovenko (31 reitingas), o pusfinalyje 2:1 nugalėjo amerikietes Sarą Hjus (Sara Hughes) ir Kelę Klėjas (Kelly Claes, 12 reitingas). Tačiau lemiamose varžybose teko pripažinti varžovių iš Kanados pranašumą.

Aštuonias pergales iš eilės iškovojęs Lietuvos duetas suklupo tik čempionato finale. Sekmadienį po 48 minutes trukusios kovos I.Dumbauskaitė ir M.Povilaitytė 1:2 (19:21, 21:18, 10:15) nusileido kanadietėms Sofi Bukovec (Sophie Bukovec) ir Tiadorai Mirič (14 reitingas). „Jos mus pranoko įvairiais aspektais - padavimu, gudrumu, drąsa, „naglumu“. Net ir užtvara jų buvo geresnė nei mano. Daug smulkmenų, kurios ir nulėmė mūsų pralaimėjimą“, - konstatavo
I.Dumbauskaitė.

Grįžusios į Lietuvą sportininkės neslėpė, kad po nesėkmės finale linksma nebuvo. „Man tai yra pralaimėtas auksas, nes sidabrą mes iškovojome laimėjusios pusfinalio susitikimą, - pareiškė I.Dumbauskaitė. - Kita vertus, kai praeis kelios dienos, emocijos susigulės ir viskas bus gerai. Bet per apdovanojimo ceremoniją džiaugsmo tikrai buvo nedaug. Treneris sakė, kad buvo labai gražus ir lygus finalas, o kai tiek mažai trūksta iki pergalės, būna labai skaudu. Pamenu, po finalinių rungtynių dar šypsojausi, bet paskui užvaldė priešingos emocijos. Rieda tos ašaros ir nieko joms nepadarysi. Apmaudu, nes galėjome turėti auksą. Apsikabini varžoves, pasveikini jas, pasakai, kad jos šiandien buvo geresnės, o pats grįžti namo ir keliauji treniruotis, kad kitą kartą tu būtum geresnis.“

„Iš pradžių ir aš buvau labai pikta, bet paskui supratau, kad tokio medalio dar neturėjome, tad gal nėra jau taip blogai. Ir kai jau kabino medalius ant kaklo, šnipštelėjau Ievai, kad mes jau turime auksą, o dabar turėsime ir sidabrą“, - šiek tiek linksmesnė buvo M.Povilaitytė.

Nauji atradimai

Beveik dvejus metus naujo šanso papildyti medalių kolekciją laukusios tinklininkės teigė, kad sugrįžti į pergalių kelią padėjo pasikeitęs požiūris į varžybas ir suaugusiųjų varžybose įgyta patirtis. „Aš asmeniškai po praėjusio sezono buvau labai pikta ant savęs. Per treniruotes tai jautėsi. Daug dirbome, tvarkėme blogus elementus. O per varžybas sakėme sau, kad turime būti drąsios, žaisti laisvai ir pasitikėti savimi. Kai pavyksta pagauti tokią savijautą, tada ir aikštelėje sekasi, - teigė I.Dumbauskaitė. - Reikia pasakyti, kad mes mėgavomės žaidimu tiek pusfinalyje, tiek finale. Žaidėme su šypsena, jausdamos malonumą.“

„Tikriausiai iš naujo atrasti žaidimo malonumą mums padėjo ir nauja patirtis. Vis dėlto šį sezoną mes dažnai žaidžiame suaugusiųjų varžybose, jaučiame, kad nors ir iš lėto, bet einame į priekį. Suprantame, kad negali visko laimėti, o pralaimėjus padavimą ar tašką nereikia lieti emocijų ir stipriai to išgyventi. Svarbiausia - į žaidimą žiūrėti teigiamai, o ne neigiamai“, - pozityvių emocijų naudą pabrėžė M.Povilaitytė.

Kalbėdamos apie jaunimo varžybas, sportininkės atkreipė dėmesį į išaugusią konkurenciją. „Manau, kad visos komandos tobulėja ir konkurencija tik didėja. Be to, atsiranda ir jaunesnių varžovių, kurios nori pastumti vyresnes. Kita vertus, varžybose dalyvauja sportininkės iš įvairių šalių, nors šiuo metu jos nerodo aukštų rezultatų, bet po kelerių metų bus tikrai rimtos priešininkės“, - prognozavo I.Dumbauskaitė.

Netrukus 20-uosius gimtadienius švęsiančioms merginoms neužkariautų aukštumų jaunimo varžybose lieka vis mažiau. Šiais metais I.Dumbauskaitės ir M.Povilaitytės dar laukia Europos jaunimo (iki 22 metų) pirmenybės, o kitais metais - tik tos pačios amžiaus grupės Europos čempionatas ir pasaulio jaunimo (iki 23 metų) pirmenybės.

Parengta pagal savaitraščio „Respublika“ priedą „Sporto gyvenimas“