Tituluočiausi ir rezultatyviausi Europojenuotraukos

2022 rugsėjo 05 12:02:14

Vokietijoje, Italijoje, Čekijoje ir Sakartvele prasidėjo 41-asis Europos vyrų krepšinio čempionatas, bet dauguma kovų - dar priešakyje. Tik rugsėjo 18 d. paaiškės, kas pasipuoš medaliais, kas atsiims naudingiausio žaidėjo prizą ir kas pelnys daugiausiai taškų. Kol turnyras dar tik įsibėgėja, „Sporto gyvenimas" pasidomėjo, kurie krepšininkai labiausiai pasižymėjo per visą Europos čempionatų istoriją. Kai kurių iš jų rekordai jau turbūt niekada nebus pagerinti.

 

Daugiausiai titulų. Seniai išnykusios blogio imperijos - SSRS - rinktinė dominavo Europoje praėjusio amžiaus šeštajame ir septintajame dešimtmečiuose, todėl nestebina, kad būtent ši komanda susižėrė daugiausiai aukso. Europos čempione ji tapo 14 kartų. Antroje vietoje yra 8 titulus iškovojusi Jugoslavija, tačiau ši valstybė jau taip pat neegzistuoja ir kraičio nepadidins. Iš dabar egzistuojančių valstybių po 3 kartus čempionatą laimėjo Lietuva (1937, 1939, 2003 m.) ir Ispanija (2009, 2011, 2015 m.), po 2 kartus - Italija (1983, 1999 m.) ir Graikija (1987, 2005 m.).

Su SSRS rinktine medaliais neretai pasipuošdavo Lietuvos krepšininkai. Pavyzdžiui, Modestas Paulauskas Europos čempionu tapo 4 kartus. Rekordas priklauso ne kažkuriam iš lietuvių, o rusui Genadijui Volnovui, 1959-1969 m. turnyrą laimėjusiam 6 kartus iš eilės. Be M.Paulausko, po 4 kartus čempionu tapo kartvelas Zurabas Sakandelidzė, armėnas Armenakas Alačačianas, rusai Sergejus Belovas ir Aleksandras Petrovas bei serbas Predragas Danilovičius. Pastarasis su Jugoslavijos rinktine auksą „skynė" nuo 1989 iki 1997 m.

XXI amžiuje po 3 kartus Europos čempionais tapo ispanai Pau Gasolis, Felipė Rejesas (Felipe Reyes) ir Rudis Fernandesas (Rudy Fernandez). Jie buvo čempioniškos komandos nariais tiek 2009, tiek 2011, tiek 2015 m.

Daugiausiai medalių. Nors daugiausiai aukso sukaupė G.Volnovas, didžiausią medalių skaičių pelnė ne jis. S.Belovas, P.Gasolis ir kroatas Krešimiras Čosičius, aštuntajame dešimtmetyje buvęs Jugoslavijos rinktinės lyderiu, prizininkais tapo po 7 kartus. Tarp lietuvių rekordininkas yra Valdemaras Chomičius, gavęs auksą 1979 ir 1985 m., sidabrą - 1987 ir 1995 m., bronzą - 1983 ir 1989 m. Taigi iš viso jo sąskaitoje yra 6 medaliai. M.Paulauskas prie 4 aukso medalių pridėjo tik 1973 m. čempionato bronzą.

Tituluoti treneriai. Natūralu, kad dominuojant SSRS rinktinei daugiausiai titulų susižėrė būtent jos strategai. Aleksandras Gomelskis Europos čempionatą laimėjo 6 kartus (nuo 1963 iki 1981 m.), Stepanas Spandarianas - 4 (nuo 1951 iki 1961 m.). Po 3 titulus pelnė Duško Ivanovičius su Jugoslavija (nuo 1989 iki 1995 m.) ir Serchijus Skariolas (Sergio Scariolo) su Ispanija (nuo 2009 iki 2015 m.). Serbas Svetislavas Pesičius yra unikalus tuo, kad Europos čempionu tapo su skirtingų valstybių nacionalinėmis komandomis. 1993 m. jis triumfavo su Vokietijos, o 2001 m. - su Jugoslavijos rinktine. S.Pesičiui yra 72-eji, tačiau jis neskuba į pensiją ir šiame Europos čempionate treniruoja Serbijos rinktinę.

Daugiausiai taškų. FIBA duomenimis, rezultatyviausias visų laikų Europos čempionatų žaidėjas yra P.Gasolis, per 58 rungtynes surinkęs 1183 taškus. Prancūzas Tonis Parkeris (Tony Parker) per 66 rungtynes pelnė 1104 taškus, o vokietis Dirkas Novickis (Dirk Nowitzi) per 54 mačus į savo sąskaitą įsirašė 1052 taškus.

Geriausi Lietuvos krepšininkai šioje rikiuotėje į lyderius nepretenduoja. Aukščiausią vietą - 21-ąją - užima Arvydas Sabonis, per 36 rungtynes surinkęs 652 taškus. M.Paulauskas yra 34-as (572 tšk., 39 r.,), Artūras Karnišovas - 48-as (492 tšk., 27 r.), Mantas Kalnietis - 80-as (434 tšk., 40 r.), o Šarūnas Jasikevičius - 95-as (405 tšk., 45 r.).

Aukščiausi vidurkiai. XXI amžiaus krepšinio žvaigždės daugiausiai taškų surinko todėl, kad žaidė daugiau rungtynių nei jų pirmtakai. P.Gasolio vidurkis yra 20,4, D.Novickio - 19,5, T.Parkerio - 16,7 taško. Tai, be abejo, įspūdinga statistika, bet XX amžiuje būta ir gerokai aukštesnių vidurkių. Graikas Nikas Galis Europos čempionatuose rinko vidutiniškai 31,2, serbas Radivojus Koračas - 24,8 taško. XXI amžiuje 24,6 taško vidurkiu pasižymėjo Didžiosios Britanijos atstovas Luolas Dengas. Tiesa, iš Pietų Sudano kilęs puolėjas Europos pirmenybėse sužaidė tik 5 rungtynes, visas jas - 2011 m. Lietuvoje. Akivaizdu, kad L.Dengui išlaikyti aukštą vidurkį buvo paprasčiau.

Taškų rekordas. 1957 m. belgas Edis Terasas (Eddy Terace) rungtynėse su albanais pelnė 63 taškus. Tai yra vieno mačo rekordas, kuris vargu ar kada bus pagerintas. N.Galis 1983 m. per vienerias rungtynes pelnė 46 taškus. Po 44 taškus per vieną mačą yra surinkę trys krepšininkai, du iš jų atstovavo Izraelio rinktinei. 1975 m. tiek taškų pelnė Mikis Berkovičius (Miki Berkovich), 1987 m. - Doronas Džamšis (Doron Jamchi). 1997 m. 44 taškus „sukratė" bosnis Nenadas Markovičius, jis tai padarė mače su Latvijos nacionaline komanda.

XXI amžiuje 40 taškų ribą pasiekė tik du krepšininkai. 2001 m. 43 taškus pelnė D.Novickis, 2015 m. 40 taškų surinko P.Gasolis.

Rezultatyviausiojo prizas. Du krepšininkai geriausiais taškų rinkėjais tapo po 4 kartus. R.Koračas tai padarė keturiuose čempionatuose iš eilės - nuo 1959 iki 1965 m. Keturis kartus rezultatyviausiu tapo ir N.Galis, daugiausiai taškų rinkęs 1983, 1987, 1989 ir 1991 m. 1987 m., kai graikai tapo čempionais, gynėjo vidurkis siekė net 37 taškus. Tai taip pat yra rekordas, kuris vargu ar kada bus pagerintas.

XXI amžiuje rezultatyviausiais Europos čempionatų krepšininkais po 3 kartus tapo D.Novickis ir P.Gasolis, 2 kartus - T.Parkeris.

MVP prizas. Tik dviems krepšininkams pavyko po 2 kartus tapti naudingiausiais Europos čempionatų žaidėjais (MVP). 1971 ir 1975 m. šios garbės nusipelnė K.Čosičius, 2009 ir 2015 m. - P.Gasolis. Pastarajame Europos čempionate (2017 m.) MVP prizą atsiėmė čempionų slovėnų atstovas Goranas Dragičius. Jis dalyvauja turnyre ir šiemet, tačiau pasivyti K.Čosičių bei P.Gasolį vargu ar pavyks, nes dabar Slovėnijos rinktinėje pirmuoju smuiku griežia Luka Dončičius. Po Europos čempionatų išrenkamas ne tik MVP, bet ir simboliniai geriausių žaidėjų penketai. Į juos P.Gasolis pateko 7, S.Belovas - 6, K.Čosičius - 5 kartus.

Amžius. Estijos rinktinės aukštaūgis Margusas Mectakas (Margus Metstak) kaip krepšininkas subrendo dar sovietiniais laikais, bet 2001 m. vis dar buvo reikalingas nacionalinei komandai. Jis atvyko į Europos čempionatą būdamas 40-ies ir tapo vyriausiu visų laikų žaidėju, dalyvavusiu žemyno pirmenybėse. M.Mectakas ne tik dalyvavo, bet ir buvo svarbi komandos dalis - pelnė 8,3 taško, atkovojo po 6 kamuolius. Jauniausias visų laikų Europos čempionatų dalyvis - 221 cm ūgio milžinas iš Rumunijos Konstantinas Popa (Constantin Popa). Kai vyko 1987-ųjų turnyras, jam buvo vos 16 metų.

Ūgis. Net ir K.Popa atrodytų neaukštas, palyginti su 230 cm ūgio juodkalniečiu Slavko Vranješu, dalyvavusiu 2011 m. Europos pirmenybėse Lietuvoje. Milžinas rinktinėje atliko epizodinį vaidmenį, bet vis tiek tapo aukščiausiu visų laikų Europos čempionatų krepšininku.

 





"Respublikos" leidiniai", Smetonos g. 2, Vilnius, l , l , l info@respublika.net