respublika.lt

Vladas ir Eglė tarp meno ir meilės

(0)
Publikuota: 2016 gruodžio 10 17:01:49, Eimantė JURŠĖNAITĖ
×
nuotr. 7 nuotr.
Vladas Mackevičius su mylimąja Egle Kaušpėdaite. Stasio Žumbio nuotr.

Kuo Vladas Mackevičius nori dalintis su pasauliu? Talentingas menininkas Vladas Mackevičius savo ir gimtosios šalies vardą garsina rengdamas parodas įvairiuose pasaulio kraštuose. Jam pavyko tai, apie ką daugelis menininkų tik svajoja: jo parodos buvo surengtos žymiausiose pasaulio galerijose ir muziejuose, o konkurencijos kupinoje rinkoje įsitvirtino be kitų pagalbos. Nemažai keliaujantis menininkas gimtinėje nuo šiol lankosi dažniau, to priežastis - į širdį pasibeldę jausmai Eglei Kaušpėdaitei. Su „Laisvalaikiu“ Vladas Mackevičius kalbėjo ne tik apie meilę, bet ir kūrybą.

 

- Esate  tarptautinio masto menininkas ir dažniausiai dirbate už Lietuvos ribų. Pastaruoju metu dažniau grįžtate į Lietuvą...

- Taip ir yra. Daug laiko praleisdavau už Lietuvos ribų. Kaskart grįžtant į Lietuvą  tekdavo apsistoti viešbučiuose bei draugų namuose. Kadangi negaliu ilgai išbūti nepaėmęs teptuko ar rapitografo į rankas, nusprendžiau paieškoti studijos Vilniuje. Ieškojau studijos - radau Meilę. Šiuo metu grįžtu į gimtinę dar dažniau: su šypsena ir smarkiau pulsuojančia širdimi...

- Kaip susipažinote su mylimąja Egle?

- Kaip ir minėjau, ieškojau studijos, o radau kur kas daugiau. Tuo metu Eglė dirbo nekilnojamojo turto sferoje ir parodė man vieną iš potencialių objektų studijai. Iš pradžių bendravimas buvo dalykinis, praėjus kuriam laikui susipažino ir mūsų asmenybės. Labai džiaugiuosi, kad taip atsitiko.

-  Daug keliaujate, ar jau suplanavote, kur vyksite artimiausiu metu?

- Artimiausios kelionės siejamos su Azija. Jau kurį laiką jaučiu didelį susidomėjimą personaline kūryba tame pasaulio regione. Džiugu, kad galiu garsinti Lietuvos vardą labai toli už jos ribų. Be to, tenykščiai papročiai ir kultūros ypatumai negali neįkvėpti. Tai visiškai skirtingi žmonės - nuo smulkmenų iki svajonių, turintys ypatingą istoriją ir pasaulėjautą.

- Kur semiatės įkvėpimo? Nuo ko prasideda jūsų meno kūrinys?

- Mane įkvepia nemažai šiuo metu mano gyvenime esančių dalykų. Jausmai mylimam žmogui, globalizacija, kultūrų skirtumai bei kitokios kultūros išraiškos. Kartais pakanka suvokti, kad turiu tiesiog nuostabią galimybę kurti, pasitelkdamas kūrybą suvienyti žmones, perduoti jiems daug pozityvių emocijų, ypač kai pasaulyje kupina negatyvo. Įkvėpimas - gebėjimas pastebėti, pagauti ir išnagrinėti mintį, leisti mintims skraidyti: panašiai kaip muzikantai per „Jam session“. Įkvepia žinojimas, kad galiu sukurti labai daug. Kūrinio apmatai prasideda nuo idėjos ar minties užfiksavimo eskizų knygelėje, kuri yra visada su manimi. Nesvarbu, kokia tai mintis: žodžiai ar vaizdai. Fiksuoju viską. Neeikvodamas energijos idėjai išsaugoti galvoje, leidžiu protui (kartu su kitais žinomais  ir nematomais organais: jutimo, uoslės, regos bei sielos, intuityvumo) sugeneruoti dar daugiau man aktualių, o kartais ir spontaniškų idėjų. Minčių, kuriomis aš noriu dalytis su pasauliu per kūrybą.

- Ar pritariate minčiai, kad mūza ateina paėmus į rankas teptuką?

- Kaip apetitas bevalgant? Pritariu. Mūza ateina paėmus į rankas bet kokį kūrybos instrumentą ar medžiagą: nesvarbu, ar tai teptukas, pieštukas, rapitografas ar anglių gabaliukas. Sutinku su mintimi, kad  mūzos nebuvimas - tai tiesiog negebėjimas paimti savęs į rankas ir pradėti dirbti. Kad ir kokie įtikinantys būtų kitokie pasiteisinimai, tingėjimas - visų pasiekimų bei progreso priešas. Kūryboje reikia daug dirbti: kiek galva, tiek ir siela. Taisyklė, kad gulint ant sofos ateis „idee fixe“, kaip viską optimizuotai padaryti,  kūrybininkams netaikoma. Be jokiu abejonių, būna nepavykusių darbų, netenkinančių rezultatų. Laikau tai neatsiejama proceso dalimi. Eini, stengiesi, mokaisi.

- Sakėte, kad sunkiai galite išbūti nepaėmęs į rankas teptuko ar rapitografo. Neretai keliaujate po kraštus, kuriuose nepaliesta laukinė gamta. Tokiomis sąlygomis taip pat kuriate ar tik semiatės įkvėpimo?

- Tokiomis sąlygomis galimybės kurti yra kiek ribotos, bet visada nešioju su savimi blonknotą-eskizų knygutę, kurioje fiksuoju tai, ką matau ir kas gimsta tuomet - toli nuo molberto ir studijines atmosferos. Eskizų  knyga - tai mano išorinis kietasis diskas, kuris padeda protui išlikti svariam, o atminčiai - neapkrautai. Kiekviena idėja reikalauja jėgų, kad ją išsaugočiau, nepamirščiau. Užsirašęs ar nupiešęs eskizą aš nebeeikvoju energijos, kad išsaugočiau vieną ar kitą mintį - tokiu atveju mąstymo procesai vyksta kur kas lengviau ir gimsta dar daugiau gerų idėjų.

- Kokia tema dirbate šiuo metu?

- Dirbu su nauju projektu, kurį pavadinau „i“. Tai projektas, jungiantis mano personalinį aktualumo matymą. Raidę „i“ iššifruoti galėčiau taip: idėja, ironija, iracionalumo identifikavimas bei indėlis. Indėlis į istoriją, fiksuojant šiuo laiku vykstančius procesus. Kalbu apie žmonių prioritetus, psichologiją, gamtos kataklizmus, populiaciją ir pan. Skaitant projekto charakteristiką galima pamanyti, kad kalbama tik apie negatyvius dalykus, bet tai netiesa. Yra numatyta ir teigiamų spalvų, tiesiog neramumų daugiau nei ramybės.

- Kas jums kūryboje svarbiausia?

- Svarbiausia atvirumas pačiam sau, racionalumo ir dvasiškumo pusiausvyra.  Kai sutari su savimi, tai ir visi kiti procesai lengviau klostosi. Nuoširdžios idėjos nefiltruojamos. Visada siekiu perteikti vidinę emociją kuo svariau - be korekcijų ir pataikavimo kam nors prieskonių. Siekiu prisotinti meno kūrinį spalva ir kontekstu, forma bei istorija: matomu, konceptualiu turiniu  ir nematomu - mįsle ir kodu.

- Daugeliui vis dar atrodo, kad menininkas – laisva, nepažabojama, bohemiška siela. Ar šiuolaikiniai menininkai kur kas žemiškesni, disciplinuotesni, atsakingesni?

- Šiuolaikinių menininkų situaciją  galėčiau palyginti su šiuolaikinėmis galimybėmis. Galimybių begalybė - pilnas spektras, tas pat pasakytini ir apie menininkų archetipus. Pažįstu nuo atsipalaidavusių ir savo individualius įsitikinimus bei kategoriškas tiesas turinčių personų, svajotojų bei ieškotojų iki atradusių savo braižą, disciplinuotų kūrėjų. Kiekvienas renkasi pagal savo norus, jutimą  ir jėgas.

-  Kaip kovojate su kūrybinėmis kančiomis?Ar būna tokių?

- Kiekvienas menininkas jų turi. Aš nekovoju. Kovodamas sudaryčiau dar didesnę įtampą, prarasčiau laiką ir galiausiai vienaip ar kitaip praloščiau. Aš nemėgstu pralaimėti, tad išmokau gerbti savo laiką ir išnaudoti jį tinkamai. Džiugu, kad suvokiau tai būdamas jaunas. Jei ateina laikas, kai kurti nepavyksta, ir bet koks bandymas tai įrodo dar sykį, pradedu rūpintis kitais dalykais. Išskyrus kūrybos procesą, visada yra ir kitų darbų, kuriuos malonu arba privaloma daryti. Yra mylimas žmogus, su kuriuo leisti laiką vienas malonumas, yra sportas ir pan. Dažnai dalyvauju susitikimuose su man atstovaujančios galerijos (ar agento) ir meno gerbėjo, užsakovo ar kultūros institucijų darbuotojais. Taigi veiklos pakanka.

- Ar esate mene autoritetas?


- Betyrinėdamas meno plotmes pastebiu, kad autoritetai kinta kartu su kūrybiniu išprusimu. Yra pirmasis įkvėpėjas, visapusiška klasika – Pablas Pikasas (Pablo Picasso). Man imponuoja jo mąstymas ir gebėjimas maksimaliai išnaudoti savo kūrybinį potencialą.

- Papasakokite apie pastaruoju metu vykusias ir planuojamas parodas, muziejines kolekcijas?

- Šiais metais darbus teko rodyti Gruzijoje, Batumio nacionaliniame dailės muziejuje. Nutapiau Gruzijos kultūros atstovų seriją : Šota Rustavelį, Važą Pšavelą, Georgijų Daneliją, Grigorijų Chartišvilį ir kt. Galiu pasidžiaugti pastaruoju susitikimu su Maltos nacionalinio meno muziejaus direktoriumi. Susitikimo metu buvo pasirašyti „Dun Karm Psaila“ raidinio portreto įsigijimo dokumentai. Kitais metais planuojamos kelios parodos. Ketinu surengti parodą Lietuvoje, Kinijoje ir Rusijos Federacijoje.

- Jūsų paveikslai puošia žinomų pasaulio žmonių (Džo Kokerio (Joe Cocker), grupės „Vaya Con Dios", Emiro Kusturicos, Rosin Merfi (Roisin Murphy, Moloko), Enio Marikonės (Ennio Morricone) ir kitų) namus, jūsų darbai eksponuoti ir Luvre...

- 2014 metais Luvre grupinėje parodoje teko eksponuoti Bodlero raidinį portretą, kuris buvo sukurtas prancūzų kalba, specialiai ta proga. Tai parodai buvau rekomenduotas vieno įtakingo Prancūzų menotyrininko, su kuriuo susipažinau meno mugeje „Art Cannes“. Teko pereiti kelių pakopų atrankos komisiją, vėliau pristatyti meno kūrinį į Paryžių. Džiugu, kad pasinaudojau suteikta galimybe. Stengiuosi, kad tokių galimybių būtų kuo daugiau. Tam reikia daug dirbti.

- Dirbate keliomis technikomis, kuri iš jų sulaukia daugiausia dėmesio?

- Visos technikos vienaip ar kitaip nelieka be dėmesio. Daugiausia reakcijų sulaukia  tapyba bei raidiniai portretai. Raidinius portretus pradėjau kurti 2010 metais, kai ieškojau naujų galimybių grafikoje. Kuriu portretus lietuvių, anglų, prancūzų, rusų bei vokiečių kalbomis. Portreto vaizdiniui naudojama portretuojamo asmens biografijos informacija, jei tai literatūrinis personažas - naudojama poezija bei literatūrinių kūrinių tekstai, dainininko portretus papildo jų dainų tekstai. Raidinių portretų kūrybą laikau tiesiogine meditacija. Procesas užima daug laiko ir reikalauja maksimalaus susikoncentravimo.

- Jūsų kūryba pristatoma  6-iose šalyse, retas dailininkas galėtų pasidžiaugti tokia meno sklaida būdamas jaunas. Kaip jums pavyko? Kaip pasaulis priima jūsų meną, kaip jus viską spėjate?

- Gyvybė yra judėjimas. Keliauji, susitinki su kolegomis kitose šalyse, keitiesi informacija bei kūrybiniu požiūriu. Aš - kūryba. Be manęs, yra visa komanda, kuri rūpinasi kūrybos sklaida, ieško galimybių būti eksponuotam kitose šalyse, padaro visa juodą darbą. Vilniuje, Barselonoje, Nicoje, Londone turiu meno agentus, Maskvoje ir Berne mano kūrybą pristato meno galerijos. Tarptautiniame kontekste pozicionuoju save kaip veidrodį, į kurį žiūrint matote pagarbą vakardienai, šios dienos aktualiją ir savąjį požiūrį į rytdieną. Stengiuosi kurti aktualų meną. Kuo toliau nuo Lietuvos, tuo žmonėms įdomesnė jos kultūra ir menas. Džiugu, kad turiu tokią galimybę parodyti ir papasakoti. Profesine prasme laiko planavimas man itin svarbus. Skiriu daug laiko kūrybai, nes dažnai tai nekontroliuojamas (laiko trukmės prasme) procesas. Kasdien vienaip ar kitaip prisėdu prie kūrybos - man tai tarsi būsena, kurią aš turiu nuolat tobulinti. „Kaizen“ principas - filosofija  ir nuolatinis proceso tobulinimo metodas. Asmeninis gyvenimas taip pat reikalauja planavimo. Yra antroji pusė, kuriai mielai skiriu didžiąją laiko dalį: lankome kartu teatrus, įdomiausius spektaklius, tai ir parodos, draugai, maisto gaminimas, kelionės, sportas ir daug kitų malonumų, o kartais leidžiame laiką nieko neveikdami - tai ypač gera daryti nuveikus visus darbus. Aš tiesiog fiziškai nespėčiau visko, jeigu neišmokčiau planuoti ne tik dienos, bet ir mėnesio, metų.

- Jūs daug keliaujate. Jūsų menas paplitęs po pasaulį, ar jis įperkamas paprastiems žmonėms?


- Manau, įperkamas. Be to,visada yra galimybė įsigyti alternatyvą - paveikslo reprodukciją. Reprodukavimu siekiama patenkinti meno gerbėjus tais atvejais, kai originalas nėra pasiekiamas (parduotas privačiam asmeniui, muziejui ar yra kitame pasaulio gale ir t.t.). Žmonės dažnai kreipiasi dėl darbų, kurie jau rado savo šeimininkus. Negaliu sukurti tokio pat kūrinio, ir panašaus kurti nesinori, nes tai kerta per kūrybinį dailininko potencialą. Paveikslo reprodukcija - tai gera galimybė rasti kompromisą tokiose situacijose, juolab kad žmonės dažnai nori turėti vaizdinį, kurį jie įsimyli. Meno kūrinių reprodukavimas atsirado lygiagrečiai su spaudos technologijų atsiradimu, ypač dažnai naudojamas grafikos sferoje. Ofortas, sausa adata, litografija bei šilkografija, fotografija - tai tik keletas pagrindinių būdų, kaip meno kūrinys gali būti tiražuojamas. Tokį informacijos sklaidos būdą naudojo ir naudoja beveik visi žymūs dailininkai: nuo P.Pikso, S.Dali iki E.Varholo (A.Warhol) bei Jue Mindziuno (Yue Minjun). Tai normali, meno pasaulyje leistina bei priimtina kūrinio (originalo) populiarinimo praktika.

- Ar skiriasi skirtinguose kraštuose gyvenančių meno gerbėjų, klientų skonis?

- Skiriasi. Tai normalus reiškinys - skirtinga istorija, skirtingas auklėjimas, kitokios tradicijos bei visuomeninio mentaliteto skirtumai. Per skirtingą reagavimą į mano kūrybą vis labiau pažįstu save. Visada smalsu praleisti savo kūrybinį mąstymą per kitokį, tau neįprastą meno nuskaitymą.

- Jūsų mylimoji Eglė įkūrė menišką drabužių prekės ženklą „My Face“, už kurio kūrybinius sprendimus ir jų slepiamą filosofiją atsakingas jūs. Kaip judviem kilo mintis imtis bendro projekto? Papildote vienas kitą plėtodami projektą taip pat kaip ir gyvenime?

- „My Face“ pavadinčiau labiau meniniu socialiniu projektu, kuris atspindi šiuolaikinius procesus. Dažnai kartu keliaujant ir besilankant šiuolaikinio meno centruose bei galerijose, ne kartą matydavau Eglės norą perkelti socialinio charakterio meną į labiau prieinamą, plačiai vartojamą bei lengvai nuskaitomą formą. Drabužis šiai išraiškai - labai tinkantis variantas. Pirma darbų serija pavadinta „Mess Age" - žinute apie sujauktą kartą, nors vis dažniau įsitikinu, kad sujaukimas tampa kažkokiu nauju standartu. Asmeniniame gyvenime papildome vienas kita daugiau nei įgyvendindami vieną ar kitą projektą. Santykiai, mūsų ryšys - tai pamatinis dalykas, visi kiti sumanymai realizuojami santykių fone. Kitaip tariant, mes kartu tinkamai ir panašiai matome prioritetus, kas po ko, ir kiek kam skirti laiko.

Parengta pagal priedą „Laisvalaikis"

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
0
F
Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.

Dienos klausimas

Ar paspirtukininkams šalmai turėtų būti privalomi?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Kokia kalba bendraujančių žmonių padaugėjo jūsų gyvenamojoje aplinkoje?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti

Orų prognozė

Šiandien Rytoj Poryt

+5 +9 C

+5 +10 C

+7 +10 C

+14 +17 C

+9 +13 C

+12 +18 C

0-7 m/s

0-8 m/s

0-5 m/s