respublika.lt
 

Vietnamietės Šiauliuose: "Norėjome sukurti tai, ko čia dar nebuvo"nuotraukos

2019 liepos mėn. 19 d. 12:19:08
Kamilė GINEIKAITĖ, Šiaulių kraštas

Iš Viet­na­mo at­vy­ku­sios drau­gės Dia­na Dung Le ir Alex Thu Vu prieš du mė­ne­sius Šiau­liuo­se ati­da­rė sa­vo ka­vi­nu­kę. Anks­čiau drau­gės apie Lie­tu­vą ži­no­jo tik kaip apie vie­tą pa­sau­lio že­mė­la­py­je, ta­čiau ap­lan­kiu­sios, su­pra­to, kad čia ga­li kur­ti sa­vo vers­lą.

×
nuotr. 3 nuotr.
Iš Viet­na­mo at­vy­ku­sios drau­gės Dia­na Dung Le (de­ši­nė­je) ir Alex Thu Vu at­ra­do Lie­tu­vą ir ga­li­my­bę su­kur­ti sa­vo vers­lą.Gied­riaus. BA­RA­NAUS­KO nuo­tr.

 

Su­do­mi­no Ka­ti­nų mu­zie­jus

Alex Thu Vu ir Dia­na Dung Le su­si­pa­ži­no prieš try­li­ką me­tų Viet­na­me. Vė­liau Alex iš­vy­ko mo­ky­tis į Ame­ri­ką, nes ten gy­ve­na daug jos gi­mi­nai­čių. Po moks­lų dir­bo ma­ni­kiū­ri­nin­ke, bet su­pra­to, kad Ame­ri­ka ne jai. Su Dia­na nu­spren­dė ap­lan­ky­ti ne­di­de­lę ša­lį, ku­rio­je ga­lė­tų at­ras­ti kaž­ką neat­ras­to.

Alex pa­sa­ko­ja, kad mo­te­rys prieš pu­sę me­tų tie­siog at­skri­do į Vil­nių. Su­sip­la­na­vo sa­vo ke­lio­nę taip, kad ap­žiū­rė­tų kuo dau­giau mies­tų, pa­gal­vo­jo, ko­kius mu­zie­jus ga­lė­tų ap­lan­ky­ti. Dia­na la­bai mėgs­ta ka­tes, to­dėl no­rė­jo ap­lan­ky­ti Ka­ti­nų mu­zie­jų. Taip jos at­ra­do Šiau­lius. Be­ke­liau­da­mos po mies­tą nu­ste­bo, kad čia iš azi­jie­čių vir­tu­vių ga­li ras­ti tik ki­nų ir ja­po­nų mais­tą. Ta­da mo­te­rims gi­mė idė­ja, kad rei­kė­tų ati­da­ry­ti sa­vo ša­lies vir­tu­vės ka­vi­nę.

Alex sa­ko, kad ku­riant vers­lą sun­kiau­sia bu­vo įveik­ti kal­bos bar­je­rą, to­dėl su­si­ra­do įmo­nę, ku­ri pa­dė­jo gau­ti vi­sus rei­ka­lin­gus lei­di­mus, bet pa­čios įsi­ren­gi­nė­jo pa­tal­pas P. Vi­šins­kio gat­vė­je, da­žė sie­nas, su­si­rin­ki­nė­jo bal­dus ir prieš du mė­ne­sius at­si­da­rė.

"Pir­miau­sia mes pra­dė­jo­me teik­ti ka­vą ir už­kan­džius iš­si­neš­ti. Bet dau­gy­bė žmo­nių pra­dė­jo klau­si­nė­ti apie mū­sų ša­lies mais­tą ir mes pa­gal­vo­jo­me, ko­dėl iš tik­rų­jų ne­pra­dė­jus ga­min­ti Viet­na­mo gat­vės mais­to. Taip ir pa­da­rė­me", – pa­sa­ko­ja Alex.


– Ko­dėl nu­spren­dė­te at­vyk­ti į Lie­tu­vą?

– Dia­na no­rė­jo at­vyk­ti į vie­ną iš Bal­ti­jos ša­lių. Aš tu­riu drau­gą iš Lat­vi­jos, jis re­ko­men­da­vo vyk­ti į Lat­vi­ją, bet pa­gal­vo­jo­me, o ko­dėl ne Lie­tu­va? Kai pa­sa­kiau sa­vo drau­gams, kad vyk­siu į Lie­tu­vą, jie vi­si klau­sė: ką? Kas čia per ša­lis? Kur ji? Ir man pa­čiai tai bu­vo siurp­ri­zas, nes jie ne­ži­no­jo, kur yra Lie­tu­va.

– O kaip rea­ga­vo šei­ma, kai pa­sa­kė­te, kad at­si­da­ry­si­te ka­vi­nę Lie­tu­vo­je?

– Jie tai priė­mė la­bai ge­rai. Di­des­nis šo­kas bu­vo, kai pa­sa­kiau, kad ne­be­no­riu gy­ven­ti Ame­ri­ko­je. Ame­ri­kie­tiš­ka sva­jo­nė – ne man. Iš pra­džių tik no­rė­jau pa­ke­liau­ti po Lie­tu­vą, bet ji man la­bai pa­ti­ko, to­dėl li­kau. Ang­li­ja, Vo­kie­ti­ja – tai ša­lys, ku­rios tu­ri vis­ką. Bet ko­dėl ne Lie­tu­va? Tu at­vyks­ti į vie­tą, ku­rio­je esi uni­ka­lus, su­ku­ri tai, ko čia dar ne­bu­vo.

– Ko­dėl nu­spren­dė­te ati­da­ry­ti ka­vi­nę, o ne res­to­ra­ną?

– Jei bū­tu­mė­me ati­da­rę kaž­ką pra­ban­gaus, tai žmo­nės čia ne­si­jaus­tų ge­rai: mū­sų tiks­las bu­vo pa­da­ry­ti to­kią vie­tą, ku­rio­je pa­val­gy­ti pie­tus ga­lė­tų ir dar­bi­nin­kas, atė­jęs iš gat­vės. Žmo­nės čia atei­na, jie per­ka ir šyp­so­si, o mums tai svar­biau­sia. Kai ku­rie ne­mo­ka ang­liš­kai, aš jiems pa­ro­dau me­niu ant sie­nos, ir jie man pa­ro­do, ko no­ri, su­si­kal­ba­me ges­tais.

Pas mus vir­tu­vė at­vi­ra ir žmo­nės ga­li ste­bė­ti, kaip ir ką mes ga­mi­na­me. Čia ga­mi­na­me vis­ką taip, lyg val­gy­tu­me Viet­na­me. O res­to­ra­nas ne­bū­tų ga­lė­jęs per­teik­ti Viet­na­mo gat­vės mais­to jaus­mo.

– Ar vi­sus rei­ka­lin­gus pro­duk­tus ran­da­te Lie­tu­vo­je?

– Taip, tik kai ku­rių žo­le­lių, prie­sko­nių, ry­žių lakš­tų jūs ne­tu­ri­te, tai ten­ka at­si­siųs­ti iš Viet­na­mo. Pa­vyz­džiui, ba­zi­li­kus ir ka­lend­ras mes au­gi­na­me pa­čios, ir žmo­nės, atė­ję čia pa­val­gy­ti, val­go mū­sų na­mi­nes žo­le­les. Ran­da­me išei­čių.

– Ar ne­pa­vargs­ta­te kas­dien dirb­ti?

– Ne. Mes my­li­me sa­vo dar­bą, tai ne­skai­čiuo­ja­me va­lan­dų dar­be.

Iš pra­džių dirb­da­vom nuo pu­sės de­šim­tos iki sep­ty­nių. Grįž­da­vo­me na­mo, su­pras­da­vo­me, kad nuo­bo­du, ne­tu­ri­me, ką veik­ti, tie­siog žiū­rė­da­vo­me fil­mus. Ta­da mes pa­si­kal­bė­jo­me ir nu­spren­dė­me, kad pra­dė­si­me dirb­ti nuo pu­sės de­šim­tos ry­to iki de­vin­tos va­ka­ro. Kai grįž­ta­me na­mo, mes vis dar ga­li­me pail­sė­ti ir žiū­rė­ti fil­mus, bet ne­si­jau­čia­me, kad nuo­bo­džiau­tu­me.

– Ko­kie jū­sų pla­nai?

– Ki­tais me­tais no­rė­tu­mė­me at­si­da­ry­ti lau­ko te­ra­są, ją įstik­lin­ti, kad žmo­nės ga­lė­tų sė­dė­ti ne tik va­sa­rą, bet ir sė­dė­da­mi ga­lė­tų ste­bė­ti lie­tų, snie­gą. Be to, ti­kiuo­si, kad ki­tą­met su­si­ra­si­me dau­giau par­tne­rių, ir ga­lė­si­me at­si­da­ry­ti ka­vi­nę Pa­ne­vė­žy­je. Aš ne­no­riu va­žiuo­ti į di­de­lius mies­tus, jie tu­ri vis­ką. Man la­bai pa­ti­ko Ši­lu­tė, no­rė­tu­me at­si­da­ry­ti ka­vi­nę ten.

– O kas jums pa­tin­ka Lie­tu­vo­je?

– La­bai drau­giš­ki žmo­nės. Kai tik at­vy­ko­me, bu­vo la­bai sun­ku su­si­ras­ti drau­gų, nes dau­ge­lis žmo­nių ne­la­bai kal­ba ang­liš­kai. Tai mes sten­gia­mės bū­ti drau­giš­kos. Da­bar ma­to­me, kad žmo­nės la­bai ma­lo­nūs, vi­sa­da sten­gia­si pa­dė­ti, jei tik jų pa­pra­šai.

– Ar ska­nus lie­tu­viš­kas mais­tas?

– Ce­pe­li­nai la­bai la­bai pa­ti­ko. Ga­lė­čiau juos su­val­gy­ti bent ke­tu­ris iš kar­to. Man tik ne­pa­tin­ka ta šal­ta bu­ro­kė­lių sriu­ba. Viet­na­me mes ne­val­go­me šal­tų sriu­bų. Mū­sų sriu­bos karš­tos, to­dėl ta sriu­ba la­bai keis­ta. Bet ce­pe­li­nai – ge­riau­si!

– Kaip se­ka­si mo­ky­tis lie­tu­vių kal­bos?

– La­bai sun­ku. Prieš du mė­ne­sius ši kal­ba man at­ro­dė be­pro­tiš­ka, da­bar jau šiek tiek su­pran­tu. Aš vis­ką da­rau pa­ti. Kai nuei­nu į par­duo­tu­vę pirk­ti pro­duk­tų, daž­niau­siai dar­buo­to­jams pa­ro­dau pro­duk­to nuo­trau­ką, ir pa­pra­šau, kad man pa­sa­ky­tų, koks tai žo­dis. Taip vis iš­moks­tu, kaip kas va­di­na­ma.

– Jū­sų ka­vi­nė va­di­na­si "Sai­gon Ka­va". Pa­pa­sa­ko­ki­te apie Sai­go­ną.

– Sai­go­nas – mies­tas pie­tų Viet­na­me, ant­ras pa­gal dy­dį ša­ly­je. Na, že­mė­la­py­je jis va­di­na­mas Ho­ši­mi­nu, bet mums ne­pa­tin­ka jį taip va­din­ti ir dėl po­li­ti­nių prie­žas­čių, ir dėl sa­vo pro­tė­vių, ka­dan­gi jie va­di­no Sai­go­nu (1976 me­tais, šiau­ri­nei Viet­na­mo da­liai lai­mė­jus prieš pie­ti­nę, jis per­va­din­tas il­ga­me­čio Viet­na­mo ko­mu­nis­tų ly­de­rio gar­bei – red.pa­st.). Mes, ki­lę iš šio mies­to, va­di­na­me jį Sai­go­nu, lai­ko­me sa­vo sai­go­nie­čiais.

Pasidalink: Pasidalink: Facebook
Parašykite savo komentarą:
 
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)

Dienos klausimas

Kaip manote, ar bus pritarta automobilių taršos mokesčio įvedimui?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Ar jau keitėte padangas savo automobiliui?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

+10 +11 C

 +9 +10 C

 

+4 +6 C

+15 +18 C

+11 +12 C

 

 +12 +14 C

3 m/s

3 m/s

 

2-3 m/s