respublika.lt

V.Bartulis: „Menas Lietuvoje yra toks, kokio esame nusipelnę“

(0)
Publikuota: 2014 kovo 30 10:07:21, Giedrė MILKEVIČIŪTĖ
×

„Mano kūrybai jokia santvarka įtakos nedarė“, - tikino kaunietis kompozitorius, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas Vidmantas Bartulis, kuris balandžio 3 d. švęs 60-metį. Anot jo, kūrybos laisvė priklauso nuo paties kūrėjo sąžinės. Šiandien Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje turėsime progos išgirsti vieną naujausių jo kūrinių - muzikinį ciklą „Keturios stichijos“.

- Kaip atsirado tas įspūdingas kūrinys, kuriuo sužavėjo „Liepaitės“, prasiveržusios į Vienoje gegužės mėnesį vyksiančią chorų „Euroviziją“?

- Ciklas „Keturios stichijos“ (Žemė. Oras. Vanduo. Ugnis) merginų chorui ir styginiams sukurtas pagal poetės Ramutės Skučaitės jaudinančius posmus. „Liepaitės“ tą tekstą jau buvo pasirinkusios ir pasiūlė man parašyti muziką. Tą sumanymą ir įgyvendinau. Jeigu jis tiko ir patiko, tikrai džiaugiuosi.

- Nenuostabu, kad ir jūsų oratorijos „Mūsų Lietuva“, „Kuršiai“, kamerinė opera „Aušrinė“ ir daugybė kitų kūrinių, sukurtų per pastaruosius du dešimtmečius, o ypač šiųmečiame Vasario 16-osios minėjime Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje nuskambėjusi „Giesmė ateičiai“ - kūriniai, įkvepiantys įveikti sunkumus, trukdančius mums, lietuviams, išgyventi, būti optimistais ir kovotojais. O jūs pats ar esate optimistas?

- Jaunystėje buvau karštakošis ir idealistas. Bet, bėgant metams, atsiranda kažkokio minčių „sėslumo“, tolerancijos ir įvertinimas to, kas neišvengiama, ko akivaizdoje visos problemos atrodo juokingos.

- Ar jums pačiam teko susidurti su nusivylusiais viskuo, padrąsinti, paakinti nenuleisti rankų? Juk jūs pats esate tikras darbštuolis, parašęs tiek daug kūrinių.

- Norint ką nors padrąsinti ar paakinti, reikėtų pačiam būti „nenusivylusiam“, kas yra labai sunku. Stengiuosi to nedaryti, kadangi nemanau, kad turiu tam pagrindą.

- Jūsų kūrybos amplitudė ir spalvų gama labai plati ir įvairi: nuo chorinių dainų, oratorijų, kūrinių vargonams, fortepijonui ir kitiems instrumentams iki muzikos teatro spektakliams ir kino filmams... Be to, jūs savo kūryboje demonstruojate performansinę išmonę, parodiją. Kitaip tariant, jūsų kūryba ne tik skirta klausytis, bet ir primena muzikinį spektaklį. Regis, kad tas muzikinis fabrikėlis jumyse nuolat kunkuliuoja. Ar jaučiatės esąs laisvas kūrėjas?

- Šiaip jaučiuosi esantis laisvas „menininkas“. Laisvas, kiek tai nesusiję su įsipareigojimų terminais.

- Jūsų kartos kompozitoriai, tokie kaip Onutė Narbutaitė, Algirdas Martinaitis, Mindaugas Urbaitis, įžengę į muzikinį gyvenimą praėjusio amžiaus aštuntojo dešimtmečio pabaigoje, įpūtė romantizmo dvasios, elegiškos ir poetiškos nuotaikos, tarsi nujausdami artėjantį Lietuvos atgimimą, kurį paprastai siejame su pavasariu. Tai atspindi ir daugelio jūsų kūrinių poetiški pavadinimai. Prisiminkite, ar sovietmečiu kas nors varžė jūsų kūrybą.

- Mano rašymui nė viena santvarka įtakos nedarė. Nei trukdė, nei padėjo. O mūsų kartos muzika, manau, atsirado dėsningai, nes kultūrinė dirva jau buvo gerokai patręšta ir pertręšta, susidarė sąlygos dygti galbūt kitokiems augalėliams. Tad jie ir dygo.

- Jūs muzikinį pasaulį apstulbinote savo eksperimentais, kurie glaudžiai susiję su teatru. Juk esate parašęs muziką bene 100 spektaklių, buvote kurį laiką Kauno dramos teatro Muzikos skyriaus, o ketverius metus ir teatro vadovu. Kas jums teatras?

- Gimiau ir augau Kaune, kuriame klestėjo ir, manau, tebeklesti teatro menas. Tad teatras man vaikystėje, jaunystėje ir dar vėliau daug reiškė ir tebereiškia ir kaip žiūrovui, ir kaip kūrėjui. Beje, taip jau susiklostė, kad ir Broniaus Kutavičiaus, ir Felikso Bajoro muzika nestokojo „teatro“ elementų. Todėl vėliau atėjusiems teliko „išvystyti“ šią sritį, tuo labiau kad beveik visi esame vienaip ar kitaip susiję su teatrais.

- Ką manote apie šiandieninę muzikinę kultūrą apskritai? Kokios muzikos tautai labiausiai reikia?

- Menas Lietuvoje yra toks, kokio esame nusipelnę... Sutinku su nuostata, kad tuštumos būti negali, todėl mūsų kultūrinės „tuštumos“ akimirksniu užpildomos nebūtinai aukščiausio lygio kultūros reiškiniais. Ir tai nėra amžina būsena. Juk viskas keičiasi... Pasikeis ir ši „proporcija“.

- Šiemet Vingio parke vėl vyks Dainų šventė. O buvo kilusi grėsmė, kad nebus galimybės jos surengti. Ką manote apie tuos nelaimingus finansus, kurių kultūrai skiriama aiškiai per mažai?

- Pinigų niekada nebus gana. O Dainų šventė visada bus surengta. Tai aksioma. Nebent kiltų karas...

- Pats esate ne tik muzikas, režisierius, bet ir artistas. Tai žino jūsų artimi žmonės, bičiuliai, artistiškai, su jums būdingu humoru atlikote ir kūrinį, skirtą Kristijonui Donelaičiui. Kas jums, kaip kompozitoriui, svarbiausia, kai atliekamas jūsų kūrinys?

- Turbūt svarbiausia yra tai, kad kūriniai apskritai yra atliekami. Ir tai yra didžiausia paguoda kompozitoriui. Kadaise labai priekabiai klausydavau savo muzikos atlikimo. Dabar jau ne. Kadangi supratau, kad atlikėjas, jei jau ėmėsi kažkokios muzikos, būtinai stengsis ją kuo geriau interpretuoti. Negali juk jis klausinėti kokio nors J.S.Bacho, kaip geriau atlikti tą ar kitą kūrinį. Jau senokai beklausinėjantiems muzikantams esu perfrazavęs seną posakį: „Geras kompozitorius yra miręs kompozitorius“.

- Esate kaunietis, ištikimas savo miestui. Ar niekada nekirbėjo noras išvykti į sostinę, kurioje yra daugiau įvairiausių galimybių pasireikšti?

- Man visada buvo labai įdomu galvoti, pavyzdžiui, kaip gyvena ir ką veikia žmonės kur nors Vandžiogaloje... Ir kodėl jie ten gyvena? Taigi tas senas ir naivokas klausimas, kuris man, tiesą sakant, jau įgriso: „Tai kaip jūs ten Kaune gyvenate?“ Kadangi mes su šeima nesiruošiame keltis niekur, o juo labiau į Vilnių...

- Kas jums yra didžiausia vertybė?

- O kalbant apie vertybes, tai žmogui yra duota suprasti, kad pasaulyje jis ne vienas. Ta prasme, kad ne jis yra pasaulio valdovas, o turi sugyventi ir su kitais gyviais žemėje. Gaila, kad ne visi suvokia duotas vertybes.

- Kada nusprendėte, kad būsite muzikas? Koks muzikos instrumentas jums buvo pirmasis, kuo grojate dažniausiai?

- Kad būsiu „atiduotas“ į muzikos mokyklą, nusprendė tėvai. Tam tikslui buvo nupirktas pianinas, kuriuo ir moku groti, bet žaviuosi ir kitais instrumentais, kurie skamba mano kūriniuose.

- Kaip parenkate tekstus muzikiniams kūriniams? Kokia poezija ir literatūra apskritai jums labiausiai prie širdies?

- Yra keletas mėgstamų poetų, kuriuos retkarčiais „įvelku“ į muzikinį rūbą. O šiaip mano kūriniuose dažniausiai naudojami liturginiai tekstai lotynų kalba.

- Jūsų laisvalaikis, pomėgiai?

- Hobiai keičiasi bėgant metams. Paauglystėje buvo filatelija (kas gi nerinko pašto ženklų?), vėliau - numizmatika. Paskui prasidėjo darbai, kurie surydavo visokių hobių laiką. Dabar pavėsinėje kabo senų narvelių kolekcija, o namie - medinės antytės.

- Sakoma, kad tie, kurie yra gimę balandžio mėnesį, turi įgimtą humoro jausmą. Regis, ir jūs jo nestokojate?

- Humoras - įgyjama savybė. Ir dėkui Dievui, kad gyvenimo posūkiuose atsitrenkdavau į šį jausmą ugdančias kliūtis. Todėl nesu savigrauža ir gyventi man įdomu.

- O kur švęsite jubiliejų?

- Taip jau susiklostė, kad atsirado galimybė surengti autorinį koncertą, kuriame būsime su šeima, artimiausiais draugais ir ištikimais klausytojais. Tai man pati geriausia dovana, nes manęs jau jokios materialinės dovanos nedžiugina.

- Dar įdomu, ar šeimoje turite sekėjų?

- Mūsų šeimoje užaugo du sūnūs, kurie vienu ar kitu būdu susiję su muzika, tik, ačiū Dievui, netapo profesionalais, besikankinančiais savęs realizavimo ir amžino nepritekliaus pinklėse.


Gimė: 1954 m. balandžio 3 d. Kaune.

1980 m. baigė Lietuvos konservatoriją, Eduardo Balsio klasę.

1982-1993 m. Kauno dramos teatro Muzikos skyriaus, o 1999 m.
teatro vadovas.

Nuo 1990 m. priklauso „Menų sambūriui“.

Parašė operų, daugybę kūrinių chorams, vargonams, fortepijonui, įvairios sudėties muzikos ansambliams.

Apdovanojimai: 1998 m. suteikta Lietuvos nacionalinė kultūros ir meno premija. 2007 m. - Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Gedimino ordinas.

 

Parengta pagal dienraščio „Respublika“ priedą „Julius/Brigita“

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
0
F
Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.

Dienos klausimas

Ar paspirtukininkams šalmai turėtų būti privalomi?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Kokia kalba bendraujančių žmonių padaugėjo jūsų gyvenamojoje aplinkoje?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti

Orų prognozė

Šiandien Rytoj Poryt

+5 +9 C

+5 +10 C

+7 +10 C

+14 +17 C

+9 +13 C

+12 +18 C

0-7 m/s

0-8 m/s

0-5 m/s