respublika.lt
 
VZ LOGO 3

Liūdna Karalienės dalia (10)

2019 rugsėjo mėn. 15 d. 07:00:44
Milda KUNSKAITĖ

Prieš 90 metų, 1929 m. rugpjūčio 21 d. gimė garsi latvių teatro ir kino aktorė Vija Artmanė.

×
nuotr. 1 nuotr.
Vija Artmanė. „Wikipedia“ nuotr.

 

Senutė invalido vežimėlyje liūdnai žiūrėjo pro langą. Jau neatpažindavo artimųjų, kvietė mirusį vyrą. Kai kada, praskaidrėjus sąmonei, nusišypsodavo, prisiminusi, kad kadaise buvo vadinama Karaliene. Vija Artmanė neišvaizdžiame namelyje gyveno paskutines dienas... Ji save vadindavo Pelene iš komunalinio buto. Ir tai buvo tiesa. Vija Artmanė išties buvo Pelenė, kuri virto Karaliene, o gyvenimo pabaigoje vėl pametė savo krištolinę kurpaitę.

Karvės ir svetimi kampai

Mažosios Alidos - toks iš tiesų buvo Vijos Artmanės vardas - gyvenimas, kaip ir Pelenės, buvo nelengvas. Jai neišpuolė laimė gimti normalioje šeimoje, žaisti su tėčiu, vaikščioti su juo žvejoti, o vakarais trise - kartu su mama - sėdėti prie apvalaus stalo... Stalo išvis nebuvo, jį atstojo lagaminas. Jos 19-metis tėtis mirė, kai buvo likę 4 mėnesiai iki mergaitės gimimo. Mama su mažyle ant rankų kraustėsi iš vienos vietos į kitą uždarbiaudama pas pasiturinčius ūkininkus. Nuo dešimties metų Alidai prisiėjo eiti ganyti karvių. Ten, pievoje, tarp gėlių, maža mergaitė pindavo sau vainikus ir įsivaizduodavo, kaip taps garsia aktore. Mama tik numodavo ranka, tokias svajones laikydama paikystėmis, ji buvo įsitikinusi, kad dukra turi išsirinkti žemiškesnę profesiją, duodančią stabilias pajamas. Jeigu kas nors joms tuomet būtų pasakęs, kad mergaitė taps ekrano karaliene - būtų tik gardžiai pasijuokusi. Bet juoktis norėjosi retai. Greičiau iš nevilties negu iš didelės meilė mama vėl ištekėjo. Patėvis, kaip baisioje pasakoje, pasirodė esąs piktas ir žiaurus, reguliariai gerdavo ir mušdavo Alidos mamą. Ji neištvėrė, po dar vieno skandalo susirinko daiktus ir su dukra išėjo iš namų. Ir vėl klajonės, svetimi kampai... Vienišai mamai su vaiku buvo nesaldu, jos gyveno labai vargingai, galima sakyti, mito duona ir vandeniu. Išsikapstyti iš tokio vargo prilygo stebuklui. O Vija išmoko ne tik tinkamai elgtis visuomenėje, teisingai laikyti šakutę ir peilį - ji išmoko būti išdidi, stipri, atremti likimo smūgius, net kai tai buvo, regis, nepakeliama. Ir savo „universitetų“ nepamiršo iki gyvenimo pabaigos.

Alida buvo klusni, gera mergaitė, bet kai reikėjo spręsti dėl ateities, ji mamos nepaklausė: baigusi mokyklą įteikė dokumentus mokytis Latvijos valstybinio akademinio J.Rainio dailės teatro dramos studijoje. Būtent tada Alida ir tapo Vija - pradedančiajai aktorei atrodė, kad šis vardas skamba geriau nei tikrasis.

Atsisakysi - vaidmenų nematysi

Kai baigusi studijas Vija pradėjo dirbti J.Rainio dramos teatre, Arturas Dimiteras jau buvo jo žvaigždė. 14 metų vyresnis, praplikęs, visai ne jos skonio. Be to, vedęs, turintis vaiką. Ji visaip kratėsi jo dėmesio, vengė susitikimų. Jis pirkdavo gėles, laukdavo jos po spektaklių, tykojo, siuto, šantažavo ir net grasino, kad padarys taip, kad ji būtų išvyta iš teatro, jeigu netaps jo. O ji svajojo vaidinti. Galų gale mergina pasidavė. A.Dimiteras išsiskyrė su žmona ir vedė Viją. Bet šeimyninis gyvenimas pasirodė ne toks gražus, kaip norėjosi V.Artmanei. A.Dimiteras pasirodė esąs labai pavydus. Jis jaunai žmonai keldavo skandalus dėl menkiausios priežasties: tai pasikalbėjo su gerbėju, tai į partnerį scenoje pažiūrėjo pernelyg meiliai. „Iš pradžių man tai patiko, - prisipažino Vija Artmanė. - Bet laikui bėgant tapo visiškai nepakeliama.“ Gerokai vėliau, kai vyro nebebuvo tarp gyvųjų, V.Artmanė prisipažino: „Niekada nepatyriau tikros moteriškos laimės. Šalia manęs nebuvo mylimo vyro. Aš gyvenau su aktoriumi.“ Tiesa, jie kartu nugyveno ketvirtį amžiaus. Vis dėlto Vija ir Arturas buvo kolegos, jiems patiko aptarinėti vaidmenis, spektaklius. Bet meilė.... Tai juk ne tik bendras darbas, nors ir labai mėgstamas.

J.Matvejevo kopija vežimėlyje

Meilė - tai... kai trūksta oro, kai negali jo prisikvėpuoti. Ir kai niekam nereikia pasakoti apie jausmus - viskas parašyta veide. Taip Vija Artmanė suvaidino Sonią rusų režisieriaus M.Jeršovo filme „Savas kraujas“. Koks veidas, kokios akys! Herojė galėjo būti kurčnebylė - meilę ji būtų suvaidinusi be žodžių. Pasirodė, kad A.Dimiteras pavyduliavo ne veltui. Įtikinamai suvaidinti meilę ir neįsimylėti nepavyko nei V.Artmanei, nei jos partneriui aktoriui Jevgenijui Matvejevui. Aistra pasirodė esanti stipresnė už pareigą. Ir visi žiūrovai, kolegos ir V.Artmanės vyras tai suprato. Kankinosi, aišku, abu. Palikti šeimos negalėjo nei V.Artmanė, nei J.Matvejevas. Jis taip pat turėjo du vaikus ir beveik 20 metų santuokos stažą. Filmas buvo kuriamas 1963 metais, 1964 m. vasario 8 d. įvyko premjera. O 1965 m. gegužės 11 d. Vijai gimė dukra Kristiana, be galo panaši į J.Matvejevą. Vija, aišku, neigė gandus apie romaną, ilgus metus saugojo šią paslaptį, kol senatvėje atsivėrė iš pradžių marčiai, paskui sūnui. Bet vyras apie viską sužinojo iškart. Jis nenorėjo skandalo ir skyrybų, todėl pareikalavo iš žmonos tylėti, niekam nepasakoti apie romaną filmavimo aikštelėje, įregistravo Kristianą savo pavarde ir daugiau apie tai niekada nekalbėjo. Kristiana šios temos nekomentuoja ir savo tėvu laiko A.Dimiterą.

Teatro ir kino Karalienė

Eliza „Pigmalione“, Džuljeta, Ofelija, Elen Bezuchova, Nastasja Filipovna, Arkadina, karalienė Elžbieta... V.Artmanė mėgavosi vaidmenimis teatre. Kine ji dukart suvaidino Jekateriną II, bet pirmiausia ji - Sonia iš „Savas kraujas“, kurią suvaidinusi tapo žvaigžde. Įsiminė ir ryškus epizodinis Onos vaidmuo garsiai nuskambėjusiame V.Žalakevičiaus filme „Niekas nenorėjo mirti“ ir, aišku, didingoji Džulija Lambert nepamirštamame 1978 m. filme „Teatras“ S.Moemo (S.Maugham) romano motyvais, kurį Rygos kino studija „padovanojo“ V.Artmanei jos pusės amžiaus jubiliejaus proga. Jame ji iš esmės suvaidino save.

Sovietų Sąjungos žiūrovai, nepaisant visokiausių gandų, Viją Artmanę dievino, dėl grožio ir talento ji buvo vadinama didinga kino Karaliene, būdama vos 39-erių buvo pelniusi SSRS liaudies artistės vardą. Gimtojoje Latvijoje ji buvo vadinama „Motina Latvija“. O paskui.... SSRS subyrėjo. Iš jos buvo atimtas butas Rygos centre, nes atsirado buvusio šeimininko įpėdinis. V.Artmanei teko apsigyventi vasarnamyje 40 km už Rygos, sename, aptriušusiame name. Teatre jai niekas nebesiūlė vaidmenų. Netrukus ją ištiko infarktas ir insultas. Ligos, nedarbas, elgetiška pensija - visa tai vienu metu užgriuvo žvaigždę, kadaise buvusią Latvijos teatro ir kino simboliu. Ištikimi gerbėjai, draugai ir giminės ne kartą siūlė persikelti jai gyventi į Rusiją, kur žiūrovai ją dievino. (Atsiliepė ir J.Matvejevas, pasiūlęs jai apsigyventi jo sodo name - ji palaikė tai pokštu). Ji nesutiko, norėjo mirti tėvynėje, nors čia patyrė daug neteisybės ir nuoskaudų. Tiesa, Vija Artmanė priėmė stačiatikių tikėjimą, krikštui pasirinkusi Jelizavetos vardą. Aktorė nebesirodė viešumoje ir nedalijo interviu. Vija Artmanė tyliai iškeliavo anapilin 2008 m. spalio 11 dieną.

Pasidalink: Pasidalink: Facebook
Parašykite savo komentarą:
  Skaityti komentarus (10)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)

Dienos klausimas

Kaip manote, ar bus pritarta automobilių taršos mokesčio įvedimui?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Ar jau keitėte padangas savo automobiliui?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

+10 +11 C

 +9 +10 C

 

+4 +6 C

+15 +18 C

+11 +12 C

 

 +12 +14 C

3 m/s

3 m/s

 

2-3 m/s