respublika.lt
 
VZ LOGO 3

Kuo gražiau ir tiksliau supjaustyti dangųnuotraukos

2014 kovo mėn. 01 d. 15:38:03
Deimantė ZAILSKAITĖ

Akrobatinio skraidymo lakūnai Justė ir Vytautas Vaičiuliai - sesuo ir brolis, dar vaikystėje svajoję būti lakūnais. Vis dėlto apie akrobatinį skraidymą nei vienas, nei kitas svajoti nedrįso. O dabar sėkmingai šiuo keliu einantys jaunuoliai prisipažįsta turintys dar vieną svajonę - akrobatinius triukus danguje raižyti dviese.

×
nuotr. 2 nuotr.
Justė ir Vytautas Vaičiuliai. Irmanto Sidarevičiaus nuotr.


Buvau drąsi, neverkiau

Pirmųjų skraidymo įgūdžių Justė ir Vytautas pasisėmė iš tėčio, didelio aviacijos mėgėjo, kuris dirbo instruktoriumi B.Oškinio vaikų aviacijos mokykloje.

„Įdomus faktas, kad būdamas vaikas tėtis pamokas ruošdavo užsilipęs ant namo stogo ir apsižergęs kaminą: labai didelis įspūdis. Jis be prievartos nuo pat gimimo mus pradėjo pažindinti su aviacija įvairiais būdais. Atsimenu, kai tėtis mane nusivežė į Šiauliuose vykusią aviacijos šventę, tuomet dėdė skraidė dvisparniu lėktuvu „An-2“, vadinamuoju kukurūzinuku. Man buvo treji. Kaip ir kiekvienoje aviacijos šventėje, norinčius paskraidindavo, tada aš pirmą kartą ir skridau lėktuvėliu. Atsimenu save sėdinčią prie iliuminatoriaus - apskrito langelio. Tėtis pasakojo, kad buvau drąsi, neverkiau“, - pirmą įspūdį prisimena 26-erių Justė.

Žemaitijoje augę Justė ir Vytautas prisimena mėgstamiausią vaikystės žaidimą: kai atšalus orams aviacijos šventės nebevykdavo, jie lakstydavo po kambarį su lėktuvėlių modeliukais.

Nieko keisto, kad už brolį Vytautą trejais metais vyresnė Justė, baigdama mokyklą, aiškiai suvokė norinti skraidyti. Ir Antano Gustaičio aviacijos institute mergina baigė orlaivių pilotavimo specialybę. „Visada žinojome ir tikėjome, kad būsime lakūnai. Aš svajojau būti karinių oro pajėgų lakūnu, kol dar nežinojau ar nesupratau visos politinės situacijos Lietuvoje. Sesė irgi apie tai svajojo. Bet metams bėgant aiškėjo situacija ir reikėjo ieškoti alternatyvų. Kadangi mokykloje truputį blogiau mokiausi negu sesė, neįstojau į pilotavimą, bet dėl to nesigailiu, stojau į bendrąją mechaniką“, - pasakoja 23-ejų vaikinas.

Baimei vietos nėra

Justė ir Vytautas prieš kelerius metus įstojo į Vilniaus Dariaus ir Girėno aeroklubą, padedami trenerės Onutės Motiejūnaitės, ten mokosi akrobatinio skraidymo specifikos ir subtilybių. Vertingų patarimų jiems nešykšti ir akrobatinio skraidymo meistras Jurgis Kairys.

„Buvo labai smalsu, nes apie akrobatinį skraidymą žinojome tik iš žurnalų ir aviacijos švenčių, kuriose stovėdavome per šimtus metrų nuo akrobatinių lėktuvų. Tai buvo visiškai kitas pasaulis, ir tu net nedrįsai galvoti, kad kada nors tapsi jo dalimi. Buvo šokas, kai mums su broliu pasiūlė, gal norėtume dalyvauti varžybose. Po sunkios darbo dienos aerodrome važiavome namo labai pavargę, ir brolis sako: „Juste, ar gali patikėti, kad mes, kadaise žiūrėję, kaip kažkas vartosi danguje... įsivaizduoji, iki kokio dalyko gyvenime priėjome“, - pokalbį prisimena mergina.

Vytautas džiaugiasi, kad per dvejus metus, pradėjęs beveik nuo nulio, jis savarankiškai skraido dviejų tipų akrobatiniais lėktuvais ir šiais metais dalyvaus aukščiausioje akrobatinio skraidymo kategorijoje Lietuvoje. „Planuojame važiuoti į Europos ir pasaulio akrobatinio skraidymo čempionatą. Tiesa tokia, kad akrobatinis skraidymas yra techninė sporto šaka, technikos priežiūra ir eksploatacija reikalauja didelių kaštų. Iš esmės reikia dviejų dalykų - degalų ir tepalų, o visa kita turime. Ir tik tie du dalykai mums gali atverti duris į pasaulinę areną“, - neabejoja Vytautas.

Nors akrobatinis skraidymas pavojingas, Vytautas tikina, kad jam baisiau važinėti automobiliu ar dviračiu miesto gatvėmis, matant, kaip vairuoja lietuviai. „Per tą trumpą skraidymo laikotarpį techninių gedimų nebuvo, tik kartą užmiršau išleisti važiuoklę. Taip pasitaiko daug kam. Žmogiškasis faktorius. Tai buvo įsimintiniausias atvejis: lėktuvas pradeda tūpti ir instruktorius sako, tu - be važiuoklės. Ji yra sutraukiama ir išleidžiama. Bet nėra laiko išsigąsti, staigiai reaguoji ir ją išleidi, o tik paskui galvoji, kas galėjo būti. Baimei ten vietos nėra“, - pasakoja Vytautas.

Tarsi šokis danguje

Susigraudinusi Justė išduoda dar vieną tikslą: gavę pasiūlymą skraidyti, juodu su broliu pradėjo svajoti, kaip drauge atliks akrobatinius triukus su lėktuvais.

„Pamanėme, kad Lietuvoje dar to nebuvo - brolio ir sesers grupinio pilotažo. Tai dviejų lėktuvų skrydis, sinchroniškai atliekant tas pačias figūras, - užsidegęs pasakoja vaikinas, akrobatinį skraidymą prilyginantis vos ne artisto darbui. - Mes turime įsivaizduoti šokį danguje. Kabinoje turime po nedidelį popieriaus lapą, kuriame tik mums patiems suprantami brūkšneliai, kvadratėliai, apskritimai, skaičiukai ir trikampiukai. Ir privalome tai perteikti labai didelėje erdvėje. Tiksliai perteikti, ir dideliame dangaus molberte“.

Vytautą papildo sesuo: „Galų gale, jeigu ir nepasieksime aukštų grupinio skrydžio rezultatų, manau, su broliu turėdami lėktuvus ir vienas kitą, pakilę bet kur galėsime sušokti lėktuvais, patys sau. Vien todėl, kad esame kartu iki pat šiol ir, manau, visada būsime“.

Ar Justė susiduria su stereotipu, esą moteriai ne vieta aviacijoje? „Vyrai ant rankų nešioja visas moteris, kurios atvažiuoja į aerodromą pasipuošusios suknelėmis, bet labai retais atvejais pastebi merginas, kurios, kaip ir jie patys, su kombinezonais ir tepaluotomis rankomis stumdo, plauna lėktuvus. Aš grįžtu vakare ir galvoju: vaikinai, aš gi jus gerbiu, myliu, iš jūsų mokysiuos, bet kodėl jūs nesusitaikote su tuo, kad esu jūsų kolegė, tiek skraidymo, tiek inžinerijos srityje. Aš dirbu inžinerijos įmonėje, kuri atlieka techninę keleivinių lėktuvų priežiūrą. Tie stereotipai grūdina, bet aš seniai paskelbusi paliaubas su vyrais, stengiuosi su jais bendrauti draugiškai, labai tikiuosi ir džiaugiuosi, kai po truputį jie mane įsileidžia į savo būrį ir nelieka priešiško nusiteikimo“, - šypsosi šiuo metu vaikino neturinti Justė.

Džiaugiasi, kad yra treniruojami garsiausios moters akrobatės Onutės Motiejūnaitės, apie kurios nuopelnus skaitė dar vaikystėje. Kas galėjo pamanyti, kad vieną dieną knygos herojė taps jųdviejų trenere. Vytautui įsiminė labai gražus trenerės palinkėjimas: „Kai pirmą kartą kilau akrobatiniu lėktuvu - tai buvo pirmas savarankiškas pilotažinis skrydis, - ji palinkėjo kuo gražiau ir kuo tiesesnėmis, gražesnėmis linijomis supjaustyti dangų“.

Rūpesčiai nublanksta

Vilniuje įsikūrę Vaičiuliai sako, kad lėktuvai jiems reiškia nepaprastai daug. „Kaip sakė mūsų tėtis, lėktuvas tavęs niekad neišduos, neįskaudins, dėl jo tu niekada neverksi - dėl to gali būti tikras. Va šitie santykiai tikrai amžini“, - tikina Justė. Jai antrina ir Vytautas, sakydamas, kad lėktuvas yra tarsi draugas: „Mes jo nelaikome metalo gabalu, mes jį laikome gyvu padaru, paglostome, su juo kalbame. Iš tikrųjų taip reikia, nes jeigu su lėktuvu elgsiesi kaip su metalo gabalu, jis su tavimi, neduok Dieve, irgi gali taip pasielgti. Todėl prieš skrydį mes tyliai su juo pasišnekame“.

Justė akcentuoja, kad skrydžio jėga išlaisvina nuo žemiškų rūpesčių. „Tarkime, paprasta buitinė situacija - problema darbe ar asmeniniuose santykiuose, bet įvažiavusią į aerodromo teritoriją tave traukia magiška jėga, ir neigiamos emocijos bei rūpesčiai priblėsta. Įlipęs į lėktuvą ir pakilęs, nežinia kokiu būdu, bet visus rūpesčius palieki žemėje. Ir visam laikui, nes nusileidęs supranti, koks menkniekis tavo problemos ir kaip lengvai išsprendžiamos. Magiškas dalykas - arba visos jos išgaruoja, arba danguje pasisemi tiek energijos, kad gali įveikti visas žemiškas bėdas“, - pasakoja mergina.

Aplinkiniai jų nelaiko keistuoliais, nebent stebisi, kad ištaikę laisvą popietę be jokio finansinio atlygio skuba į aerodromą.

Juos nepaprastai džiugina supratinga mama, kuri didžiuojasi, kad jos vaikai yra aistringi aviatoriai. „Šią vasarą mūsų mama, kuri dar prieš draugystę su tėčiu svajojo šokti su parašiutu, pagaliau išdrįso. Tik po dvidešimt septynerių metų. Ir pasakė, kad daugiau šito nenorėtų. Dabar reikia mamą privilioti į akrobatinį lėktuvą“, - šypsosi mergina. Jauniausias brolis Ignas, kuriam tuoj bus devyneri, nuo mažens yra užsidegęs žemės ūkiu. „Vaikystėje mes skraidydavome žaisliniais lėktuvėliais, o jis važinėja po kambarį traktoriumi. Mes svajojome būti lakūnais, o jis nori būti ūkininkas“, - šypsosi Vytautas.

Parengta pagal dienraščio „Respublika“ priedą „Julius/Brigita“

Pasidalink: Pasidalink: Facebook
Parašykite savo komentarą:
 
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • BOMBA: Afganistane žuvo 17 žmonių ir dar dešimtys buvo sužeisti, kai mečetėje Rytų Afganistane penktadienio pamaldų metu buvo detonuota bomba.
  • LIŪTYS: Vietname, dėl centrinėje šalies dalyje siaučiančių liūčių, žuvo mažiausiai trys žmonės, penki buvo sužeisti.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)

Ar tiesioginės išmokos Lietuvos ūkininkams turėtų būti didesnės?

balsuoti rezultatai

Ar mėgstate atostogauti vėsiuoju sezonu?

balsuoti rezultatai
reklama
VZ LOGO 2
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

+9 +11 C

 +8 +10 C

 

+10 +11 C

+15 +17 C

+16 +18 C

 

 +15 +17 C

0-3 m/s

0-3 m/s

 

0-2 m/s

 

USD - 1.1144 PLN - 4.2843
RUB - 71.3066 CHF - 1.0996
GBP - 0.8644 NOK - 10.2198