×
(1/2) Solistė Sigutė Stonytė randa laiko ištrūkti su slidėmis ir pasidžiaugti žiema. Irmanto Sidarevičiaus nuotr.
Atsisiųsti
(2/2) Muzikų ir kelionių entuziastų šeima Sigutė Stonytė ir Jurgis Karnavičius
Atsisiųsti
2 nuotr.
Solistė Sigutė Stonytė randa laiko ištrūkti su slidėmis ir pasidžiaugti žiema. Irmanto Sidarevičiaus nuotr.
Lietuvos nacionalinės premijos laureatė Sigutė Stonytė paprastai nesiskundžia nei bloga nuotaika, nei nuovargiu. Jai tikrai nestinga ir solidžių vaidmenų Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro scenoje, nors jaunos perspektyvios solistės, neretai jos buvusios studentės, vaizdžiai kalbant, scenoje profesorei “lipa ant kulnų”. Bet nepaisydama įtempto repeticijų grafiko, S.Stonytė randa valandžiukę laiko ir paslidinėti.
Pastarosiomis savaitėmis solistė ypač užimta, nes repetuoja Dezdemonos vaidmenį Eimunto Nekrošiaus statomame “Otele”, o sostinės Kongresų rūmuose vyksta intensyvios režisierės Dalios Ibelhauptaitės statomos operos “Eugenijus Oneginas” repeticijos.
Vieno neramaus kraujo
Tie, kurie pažįsta muzikų S.Stonytės ir Jurgio Karnavičiaus šeimą, seniai nebesistebi, iš kur solistė turi tiek energijos dainuoti ir kurti kone kasmet po naują klasikinės operos heroję. Nesistebi ir kai vasarą kartais pamato ją važiuojančią dviračiu. Kai kam gal naujiena, kad ji kartu su vyru pianistu, garsaus kompozitoriaus ir didžiulio aktyvaus poilsio entuziasto Jurgio Karnavičiaus sūnumi dažnai dalyvauja įvairiose orientacinio sporto varžybose ar sąskrydžiuose. O štai žiemą, kai tik turi laiko, leidžiasi slidžių trasomis. Tad iš tų kartais daugiau kaip tūkstančio “Snaigės” žygių dalyvių jiedu niekuo neišsiskiria. Jiems smagu slidėmis šliuožti po Vilniaus apylinkes vis kitu maršrutu su būriu tokių pačių entuziastų. O pavasarį, vasarą, rudenį mėgstamiausias užsiėmimas - orientacinis sportas. Jis - taip pat sena Karnavičių šeimos tradicija, prie kurios vyras pripratino ir Sigutę.
“Jeigu tik diena laisvesnė nuo repeticijų arba kurį savaitgalį būna (nors ir nedažnai), kad nėra spektaklių, sprunku į gamtą, - juokiasi moteris. - Žinoma ne viena, o su vyru. Abu esame vieno neramaus kraujo, nes negalime gyventi be muzikos ir be žygių. Lietuvą, galima sakyti, esame išvaikščioję ar išvažinėję skersai ir išilgai. Kiek čia gražių vietų, piliakalnių, slėnių, ežerų! Ir visai nebūtina lėkti prie jūros, nors apie ją būtų atskira kalba, nes esu klaipėdietė”.
Geriausias būdas atsikratyti įtampos
Tokia S.Stonytė yra iš mažens, žemaičių tėvų išmokyta taip sustyguoti savo dienotvarkę, kad lieka laiko ir išvykoms į gamtą, kurios jai tiesiog būtinos. Iš tėčio paveldėjusi gyvybingą ir ryžtingą būdą, pareigos jausmą, žemaitiško humoro dozę, solistė įsitikinusi, kad jokie papildomi kavos ar stiprios arbatos puodeliai energijos nepridės. Ir apskritai dainininkė jokių dietų nepripažįsta, ypatingų produktų kulto neturi.
Sigutė įsitikinusi, kad sveika gyvensena yra labai plati sąvoka. Tai ne tik fizinė sveikata, judrus gyvenimo būdas, maistas. Svarbiausia - suvokimas, kad tai, ką tu darai, yra būtina. “Sakoma, kad tereikia sveikai maitintis, ir viskas bus gerai. Nieko panašaus. Kartais negaliu suprasti kai kurių savo studenčių, puikiai atrodančių, stilingai apsirengusių, atrodytų, ir pasisėdėti kavinėse pinigėlių turinčių, kurios dūsauja, kad joms blogai”.
Solistei būti gamtoje yra savaime suprantamas dalykas, o ne kokia nors iš anksto suplanuota būtinybė. “Tai puikus būdas pabėgti nuo psichologinės įtampos darbe ir apskritai šiame neramiame pasaulyje”, - sako pašnekovė.
Svarbu kalnelį įveikti pačiai
“Mano vyras yra pats tikriausias sporto entuziastas, ne tik orientacininkas, slidininkas, bet ir maratonų dalyvis. Jis kartais pasižiūri į mane kiek pavargusią nuo darbų ir sako: “Sigute, tau pats laikas su manimi išvykti į laukus. Ir aš už tai jam esu labai dėkinga. Maniškis ne iš tų, kurie sako komplimentus, kai pamato moterį apsivilkusią garsaus dizainerio siūta suknele. Aš jam esu gražesnė tada, kai užsimaukšlinu megztą slidininko kepuraitę”, - šypsosi S.Stonytė.
Ir dar ji prisiminė keletą jųdviejų savaitgalio žygių momentų: “Kabarojuosi stačiais Karoliniškių šlaitais, o jis man net nepaduoda rankos. Kiek pyktelėjusi pasiekiau viršūnę ir ėmiau priekaištauti vyrui, kad jis ne džentelmenas, o Jurgis man atsako: “Ar tau nesmagu, kad pati nugalėjai tą kalną?” O juk jis teisus. Pergalės ir prasideda nuo tų mažų kalnelių, kuriuos pats ar pati įveiki. Esu jam už tai dėkinga”.
Sigutė juokiasi, kad aukštų rezultatų orientacininkų varžybose ji taip pat niekada nėra siekusi, bet palakstyti ten, kur jau rimtai dalyvauja jos vyras, visai smagu. “Man visai nesvarbu laikas, per kurį įveiksiu tą ar kitą trasą. Aš paprastai užsibūnu miške, kartais sustoju kokioje lomelėje ir sau ramiausiai skabau mėlynes ar nusiraunu kokį grybą. Pojūtis tarp medžių, kai aplinkui nėra nė gyvos dvasios, taip pat yra geras jausmas, o objektų ieškojimas pagal žemėlapį - malonumas, kuris išmokė mane nepaklysti miške”. Beje, solistė pasakojo, kad ne kartą jai iš miško išeiti padėjo ne kompasas, kuris jai pasirodė sugedęs, ne žemėlapis, o moteriška intuicija. “Intuicija žmogui labai reikalinga ir paprastai padeda ne tik sudėtingose gyvenimo situacijose, bet ir mene. Manau, kad aukščiausios klasės sportininkams, siekiantiems aukštų rezultatų, svarbų vaidmenį vaidina ne tik išlavinti raumenys, bet ir intuicija, psichinis nusiteikimas”.
Jungtuvių metinės - ant piliakalnio
Sportiškos muzikų šeimos dukra Laura nėra užsikrėtusi kelionių virusu. Pasak Sigutės, ji energinga mergina, bet aktyvus sportas jai ne tiek rūpi kiek muzika ar kiti intelektualūs dalykai. “Tai jos pasirinkimas. Mes jos nespaudėme nei prie muzikos, nei prie sporto. Laura baigė magistrantūrą Vilniaus universitete, yra literatūros specialistė”.
S.Stonytė labiausiai mėgsta keliauti po Lietuvą, o štai Jurgis yra išmaišęs labai daug kraštų: Italiją, Portugaliją, Suomiją, Norvegiją, Šveicariją ir kt. “Jis yra tokio lygio sportininkas, kad jį gali išmesti į bet kokį mišką ir jis suras visus punktus ir tai padarys geru laiku. Kituose kraštuose reljefas visai skirtingas negu Lietuvoje. Jam tai įdomu, o man jaukiausia čia”, - kalba pašnekovė.
Sidabrines vestuves prieš metus muzikų šeima paminėjo ne prie vaišėmis nukrauto stalo su didžiuliu būriu svečių. Jiedu tą gražią gegužės dieną apvažiavo ir užlipo ant kelių Lietuvos piliakalnių. “Kaip gera stovint ant kalno, žvelgiant į nuostabų krašto peizažą prisiminti būtent mūsų mylimo tautos dainiaus Justino Marcinkevičiaus žodžius apie Lietuvą. Jokie Portugalijos, Italijos ar Šveicarijos miškai ir kalnai manęs taip nežavi kaip Lietuvos peizažas”.
Patinka žiema
Snieguota ir šaltoka žiema S.Stonytei labai patinka. Ji atsimena, kai Lukiškių aikštėje, prie kurios gyvena, visada būdavo pilna vaikų, būdavo pristatyta sniego senių. “Dabar žmonės tuo rečiau pasidžiaugia, gal labiau užimti namuose, o vaikai sėdi prie kompiuterių, - apgailestauja solistė. - Žiema patinka savo baltumu, švara, tyru ir gaiviu oru. Toks oras ir balsui geriau negu dargana ar įkyrus lietus”. Paklausta, ar žiemą kaip nors ypatingai saugo gerklę, pagrindinį instrumentą - balsą, dainininkė juokiasi: “Jokių ypatingų balso saugojimo paslapčių neturiu. Žalių kiaušinių tikrai negeriu, medaus nepersivalgau, o kaklą, žinoma, apvynioju šaliku”. Bet Sigutei patinka ir pavasaris, kai bunda gamta, ir kiti metų laikai.
Lietuvos nacionalinės premijos laureatė Sigutė Stonytė paprastai nesiskundžia nei bloga nuotaika, nei nuovargiu. Jai tikrai nestinga ir solidžių vaidmenų Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro scenoje, nors jaunos perspektyvios solistės, neretai jos buvusios studentės, vaizdžiai kalbant, scenoje profesorei “lipa ant kulnų”. Bet nepaisydama įtempto repeticijų grafiko, S.Stonytė randa valandžiukę laiko ir paslidinėti.
Pastarosiomis savaitėmis solistė ypač užimta, nes repetuoja Dezdemonos vaidmenį Eimunto Nekrošiaus statomame “Otele”, o sostinės Kongresų rūmuose vyksta intensyvios režisierės Dalios Ibelhauptaitės statomos operos “Eugenijus Oneginas” repeticijos.
Vieno neramaus kraujo
Tie, kurie pažįsta muzikų S.Stonytės ir Jurgio Karnavičiaus šeimą, seniai nebesistebi, iš kur solistė turi tiek energijos dainuoti ir kurti kone kasmet po naują klasikinės operos heroję. Nesistebi ir kai vasarą kartais pamato ją važiuojančią dviračiu. Kai kam gal naujiena, kad ji kartu su vyru pianistu, garsaus kompozitoriaus ir didžiulio aktyvaus poilsio entuziasto Jurgio Karnavičiaus sūnumi dažnai dalyvauja įvairiose orientacinio sporto varžybose ar sąskrydžiuose. O štai žiemą, kai tik turi laiko, leidžiasi slidžių trasomis. Tad iš tų kartais daugiau kaip tūkstančio “Snaigės” žygių dalyvių jiedu niekuo neišsiskiria. Jiems smagu slidėmis šliuožti po Vilniaus apylinkes vis kitu maršrutu su būriu tokių pačių entuziastų. O pavasarį, vasarą, rudenį mėgstamiausias užsiėmimas - orientacinis sportas. Jis - taip pat sena Karnavičių šeimos tradicija, prie kurios vyras pripratino ir Sigutę.
“Jeigu tik diena laisvesnė nuo repeticijų arba kurį savaitgalį būna (nors ir nedažnai), kad nėra spektaklių, sprunku į gamtą, - juokiasi moteris. - Žinoma ne viena, o su vyru. Abu esame vieno neramaus kraujo, nes negalime gyventi be muzikos ir be žygių. Lietuvą, galima sakyti, esame išvaikščioję ar išvažinėję skersai ir išilgai. Kiek čia gražių vietų, piliakalnių, slėnių, ežerų! Ir visai nebūtina lėkti prie jūros, nors apie ją būtų atskira kalba, nes esu klaipėdietė”.
Geriausias būdas atsikratyti įtampos
Tokia S.Stonytė yra iš mažens, žemaičių tėvų išmokyta taip sustyguoti savo dienotvarkę, kad lieka laiko ir išvykoms į gamtą, kurios jai tiesiog būtinos. Iš tėčio paveldėjusi gyvybingą ir ryžtingą būdą, pareigos jausmą, žemaitiško humoro dozę, solistė įsitikinusi, kad jokie papildomi kavos ar stiprios arbatos puodeliai energijos nepridės. Ir apskritai dainininkė jokių dietų nepripažįsta, ypatingų produktų kulto neturi.
Sigutė įsitikinusi, kad sveika gyvensena yra labai plati sąvoka. Tai ne tik fizinė sveikata, judrus gyvenimo būdas, maistas. Svarbiausia - suvokimas, kad tai, ką tu darai, yra būtina. “Sakoma, kad tereikia sveikai maitintis, ir viskas bus gerai. Nieko panašaus. Kartais negaliu suprasti kai kurių savo studenčių, puikiai atrodančių, stilingai apsirengusių, atrodytų, ir pasisėdėti kavinėse pinigėlių turinčių, kurios dūsauja, kad joms blogai”.
Solistei būti gamtoje yra savaime suprantamas dalykas, o ne kokia nors iš anksto suplanuota būtinybė. “Tai puikus būdas pabėgti nuo psichologinės įtampos darbe ir apskritai šiame neramiame pasaulyje”, - sako pašnekovė.
Svarbu kalnelį įveikti pačiai
“Mano vyras yra pats tikriausias sporto entuziastas, ne tik orientacininkas, slidininkas, bet ir maratonų dalyvis. Jis kartais pasižiūri į mane kiek pavargusią nuo darbų ir sako: “Sigute, tau pats laikas su manimi išvykti į laukus. Ir aš už tai jam esu labai dėkinga. Maniškis ne iš tų, kurie sako komplimentus, kai pamato moterį apsivilkusią garsaus dizainerio siūta suknele. Aš jam esu gražesnė tada, kai užsimaukšlinu megztą slidininko kepuraitę”, - šypsosi S.Stonytė.
Ir dar ji prisiminė keletą jųdviejų savaitgalio žygių momentų: “Kabarojuosi stačiais Karoliniškių šlaitais, o jis man net nepaduoda rankos. Kiek pyktelėjusi pasiekiau viršūnę ir ėmiau priekaištauti vyrui, kad jis ne džentelmenas, o Jurgis man atsako: “Ar tau nesmagu, kad pati nugalėjai tą kalną?” O juk jis teisus. Pergalės ir prasideda nuo tų mažų kalnelių, kuriuos pats ar pati įveiki. Esu jam už tai dėkinga”.
Sigutė juokiasi, kad aukštų rezultatų orientacininkų varžybose ji taip pat niekada nėra siekusi, bet palakstyti ten, kur jau rimtai dalyvauja jos vyras, visai smagu. “Man visai nesvarbu laikas, per kurį įveiksiu tą ar kitą trasą. Aš paprastai užsibūnu miške, kartais sustoju kokioje lomelėje ir sau ramiausiai skabau mėlynes ar nusiraunu kokį grybą. Pojūtis tarp medžių, kai aplinkui nėra nė gyvos dvasios, taip pat yra geras jausmas, o objektų ieškojimas pagal žemėlapį - malonumas, kuris išmokė mane nepaklysti miške”. Beje, solistė pasakojo, kad ne kartą jai iš miško išeiti padėjo ne kompasas, kuris jai pasirodė sugedęs, ne žemėlapis, o moteriška intuicija. “Intuicija žmogui labai reikalinga ir paprastai padeda ne tik sudėtingose gyvenimo situacijose, bet ir mene. Manau, kad aukščiausios klasės sportininkams, siekiantiems aukštų rezultatų, svarbų vaidmenį vaidina ne tik išlavinti raumenys, bet ir intuicija, psichinis nusiteikimas”.
Jungtuvių metinės - ant piliakalnio
Sportiškos muzikų šeimos dukra Laura nėra užsikrėtusi kelionių virusu. Pasak Sigutės, ji energinga mergina, bet aktyvus sportas jai ne tiek rūpi kiek muzika ar kiti intelektualūs dalykai. “Tai jos pasirinkimas. Mes jos nespaudėme nei prie muzikos, nei prie sporto. Laura baigė magistrantūrą Vilniaus universitete, yra literatūros specialistė”.
S.Stonytė labiausiai mėgsta keliauti po Lietuvą, o štai Jurgis yra išmaišęs labai daug kraštų: Italiją, Portugaliją, Suomiją, Norvegiją, Šveicariją ir kt. “Jis yra tokio lygio sportininkas, kad jį gali išmesti į bet kokį mišką ir jis suras visus punktus ir tai padarys geru laiku. Kituose kraštuose reljefas visai skirtingas negu Lietuvoje. Jam tai įdomu, o man jaukiausia čia”, - kalba pašnekovė.
Sidabrines vestuves prieš metus muzikų šeima paminėjo ne prie vaišėmis nukrauto stalo su didžiuliu būriu svečių. Jiedu tą gražią gegužės dieną apvažiavo ir užlipo ant kelių Lietuvos piliakalnių. “Kaip gera stovint ant kalno, žvelgiant į nuostabų krašto peizažą prisiminti būtent mūsų mylimo tautos dainiaus Justino Marcinkevičiaus žodžius apie Lietuvą. Jokie Portugalijos, Italijos ar Šveicarijos miškai ir kalnai manęs taip nežavi kaip Lietuvos peizažas”.
Patinka žiema
Snieguota ir šaltoka žiema S.Stonytei labai patinka. Ji atsimena, kai Lukiškių aikštėje, prie kurios gyvena, visada būdavo pilna vaikų, būdavo pristatyta sniego senių. “Dabar žmonės tuo rečiau pasidžiaugia, gal labiau užimti namuose, o vaikai sėdi prie kompiuterių, - apgailestauja solistė. - Žiema patinka savo baltumu, švara, tyru ir gaiviu oru. Toks oras ir balsui geriau negu dargana ar įkyrus lietus”. Paklausta, ar žiemą kaip nors ypatingai saugo gerklę, pagrindinį instrumentą - balsą, dainininkė juokiasi: “Jokių ypatingų balso saugojimo paslapčių neturiu. Žalių kiaušinių tikrai negeriu, medaus nepersivalgau, o kaklą, žinoma, apvynioju šaliku”. Bet Sigutei patinka ir pavasaris, kai bunda gamta, ir kiti metų laikai.
Parengta pagal dienraščio "Respublika" priedą "Julius/Brigita"
Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
