respublika.lt
 
VZ LOGO 3

Garsiųjų rašytojų įpročiai ir ritualai (1)

2019 rugsėjo mėn. 22 d. 07:00:09
Milda KUNSKAITĖ

E.Hemingvėjus rašė stovėdamas, V.Nabokovas naudojo katalogo korteles, o H.Murakamio įkvėpimo šaltinis yra sportas. Kaip organizuodavo darbo dieną garsūs rašytojai, kas juos įkvėpdavo, ko jie vengdavo ir kaip tobulindavo tekstą?

×
nuotr. 1 nuotr.
Garsių žmonių įpročiai dažnai būna netikėti. Koliažas

 

Simona de Bovuar (1)

Interviu 1965 m. Simona de Bovuar (Simone de Beauvoir) padėjo nuvainikuoti mitą apie genijų-kankinį. Ji papasakojo apie savo nesudėtingą dienotvarkę, apie savo negražią rašyseną, apie tai, kad herojų vardus parenka iš telefonų knygos, ir paaiškino, kodėl visus savo personažus nusižiūri nuo aplinkinių.

„Visada skubu pradėti dirbti, nors iš esmės nemėgstu dienos pradžios. Iš pradžių geriu arbatą ir paskui apie 10-ą sėdu prie darbo ir dirbu iki pirmos. Paskui susitinku su draugais, apie penktą grįžtu prie darbo ir dirbu iki devynių. Man nekyla sunkumų pagauti nutrūkusią pasakojimo giją. Per pertraukėlę galiu paskaityti laikraštį arba pasivaikščioti po parduotuves. Dažniausiai darbas man teikia malonumą.“

Rėjus Bredberis (2)

Rėjus Bredberis (Ray Bradbury), mokslo fantastikos klasikas, interviu „Paris Review“ pasakojo, kad savo žanrą mėgsta dėl idėjų, kurios kol kas yra neįgyvendintos, bet bus įgyvendintos artimiausioje ateityje. Tokią literatūrą jis lygino su mitu apie Persėją ir Medūzą: užuot žiūrėję tiesai į akis, jūs žiūrite į ją per petį ir pro veidrodį, tai yra, įjungiate „rikošetinį matymą“. Nors fantastika ir žiūri į ateitį, bet atspindi aktualijas. Nieko keista kad taip mėgdamas fantastiką, R.Bredberis taip pat laikėsi principo „dirbk su malonumu“:

„Jausmai mane traukia prie rašomosios mašinėlės kiekvieną dieną ir traukė mane nuo 12 metų. Taigi man niekada neteko rūpintis tvarkaraščiu. Manyje subręsta kokia nors nauja mintis ir tai mane sudrausmina, o ne atvirkščiai. Ji tarsi sako: tuojau pat sėskis prie mašinėlės ir užbaik darbą. Aš galiu dirbti bet kur. Esu rašęs miegamuosiuose ir svetainėse, kai gyvenau su tėvais ir broliu mažame namelyje Los Andžele. Spausdindavau mašinėle svetainėje rėkiant radijui ir tėvams plepant su broliu. Dokumentus su istorijomis, idėjomis, kurių neužbaigiau, saugau penkerius, dešimt metų. Grįžtu prie jų vėliau ir peržiūriu pavadinimus. Kaip paukštis, kuris grįžta į lizdą su kirminu. Žiūriu į visus tuos alkanus snapus - istorijas, laukiančias užbaigimo - ir klausiu: kurią iš jūsų reikia pamaitinti? Kurią užbaigti šiandien? Ta, kuri rėkia garsiau už visas, kuri išsitempia ir išsižioja, ta ir gauna maisto. Aš išimu ją iš aplanko ir per keletą valandų užbaigiu.“

Markas Tvenas (3)

Nedaug kas žino, kad M.Tvenas (Mark Twain) rašė eilėraščius ir pasakas vaikams, jis yra daugiau žinomas kaip sąmojingų atsakymų skaitytojams autorius (jo skaitytojų laiškų komentarai buvo išleisti atskira knyga). Taip pat rašytojas garsėjo aforizmais, kurie vaizdžiai rodo jo požiūrį į darbą: „Būkime dėkingi Adomui, mūsų geradariui. Jis iš mūsų atėmė neveiklumo „palaimą“ ir užtraukė mums darbo „prakeiksmą.“

Ryte po gausių pusryčių jis eidavo į kabinetą ir ten sėdėdavo iki vakarienės, t.y. 17 val. Kadangi praleisdavo pietus, o šeima nedrįsdavo jo trukdyti - prireikus jie pūsdavo ragelį, - jis paprastai galėdavo dirbti be pertraukos keletą valandų. Po vakarienės skaitydavo ką parašęs visai šeimai. Jam patiko turėti klausytojų, o jo vakariniai pasirodymai beveik visada sulaukdavo jų pritarimo. Sekmadieniais nedirbdavo, o ilsėdavosi su žmona ir vaikais, skaitydavo ir dieną kur nors šešėlyje, prie namo, pamiegodavo. Nepriklausomai nuo to, dirbo ar ne, jis nuolatos rūkydavo cigarus.

Ernestas Hemingvėjus (4)

E.Hemingvėjus (Ernest Hemingway) rašydavo stovėdamas ant Afrikos antilopės kailio. Rašomoji mašinėlė būdavo jo krūtinės aukštyje, iš kairės gulėdavo popieriaus krūvelė, iš kurios rašytojas ištraukdavo lapą, pasidėdavo jį ant pasvirusios skaitymo lentos ir pradėdavo rašyti ranka. Metams bėgant jo rašysena darėsi vis stambesnė ir vaikiškesnė, o pats vis mažiau kreipė dėmesio į skyrybą ir didžiąsias raides. Prirašytą lapą pasidėdavo iš dešinės mašinėlės pusės ir spausdindavo iškart tik tuomet, kai jam pasakojimas sekdavosi lengvai arba kai reikėdavo atspausdinti nesudėtingus teksto gabalus, pavyzdžiui, dialogus. Be to, jis turėjo susidaręs produktyvumo grafiką - rašytojas kasdien pasižymėdavo, kiek žodžių parašė (skaičiai įvairavo nuo 450 iki 1250). Savo amatą E.Hemingvėjus vertino ir poetiškai, ir pragmatiškai:

„Rašydamas knygą arba istoriją kiekvieną rytą pradedu rašyti su pirmaisiais saulės spinduliais. Niekas negali sutrukdyti, šalta ir net vėsu, tu sėdi dirbti ir rašydamas šildaisi. Skaitai, ką parašei ir pradedi nuo to epizodo, kai žinai, kas bus toliau. Rašai, kol turi jėgų ir kol supranti, kas vyks toliau, paskui sustoji ir stengiesi išgyventi iki kitos dienos, kai vėl pulsi į darbą...“

Sjuzen Zontag (5)

1977 m. dienoraštyje Sjuzen Zontag (Susan Sontag) suformulavo keletą gana griežtų darbo taisyklių: keltis ne vėliau kaip aštuntą, apriboti vakarinio skaitymo laiką, pietauti tik su Rodžeriu Strausu (Roger Straus), kasdien į bloknotą užsirašinėti pastabas. Tačiau, sprendžiant iš interviu, kurį ji davė po 20 metų, šios taisyklės nelabai prigijo, nes ją domino ne vien rašymas, bet ir daugybė kitų dalykų. Tai liudija jos knygų temų įvairovė. Kadangi S.Zontag negalėjo gyventi kaip rašytoja atsiskyrėlė, ji dirbdavo pajutusi įkvėpimą.

„Rašau flomasteriu, kai kada pieštuku, dideliuose sąsiuviniuose su baltais arba geltonais lapais - Amerikos rašytojų fetiše. Man patinka neskubus rašymas ranka. Paskui tekstą atspausdinu ir užsirašau pastabas. Darsyk perspausdinu, kiekvieną kartą taisydama ir ranka, ir mašinėle, kol suprantu, kad nebežinau, kaip dar pagerinti tai, ką parašiau. Anksčiau buvo taip. O prieš penkerius metus mano gyvenime atsirado kompiuteris. Antrasis ar trečiasis juodraštis patenka į kompiuterį, tad nebeperspausdinu viso rankraščio, o ranka taisau, spausdintuvu atspausdintus juodraščius.

Aš rašau priešokiais. Rašau priverstinai, nes auga spaudimas ir įsitikinimas, kad mano galvoje subrendo kai kas, ką galiu užrašyti. Vos tik darbas įsibėgėja visu greičiu, aš viską pamirštu. Neišeinu iš namų, nuolatos pamirštu pavalgyti, labai mažai miegu. Tai labai nedrausmingas darbo būdas, dėl kurio nesu itin produktyvi.“

Vladimiras Nabokovas (6)

Drugelių mylėtojas, lektorius, nemėgstantis šablonų V.Nabokovas garsėjo ypatingais rašytojo įpročiais. Dirbdamas jis taikydavo mokslinį sisteminimo ir klasifikavimo principą, netiesiogiai susijusį su jo hobiu - lepidopterologija. „Kaip menininkas ir mokslininkas aš pirmenybę teikiu konkrečioms detalėms, o ne apibendrinimams, vaizdams, o ne idėjoms, aiškiems simboliams, o ne neaiškiems faktams, ir laukiniams vaisiams, o ne sintetiniam džemui.“

Pirmąjį juodraštį jis 1950 m. ranka parašė ant katalogo kortelių, kurias laikė ilguose stalčiukuose. Vėliau, pasak V.Nabokovo, apsakymą jis visiškai išbaigdavo dar prieš pradėdamas jį rašyti. Maišydamas korteles, jis galėdavo sukeisti vietomis paragrafus, skyrius ir knygos siužeto linijas (stalčius su kortelėmis jam atstojo ir nešiojamą staliuką). Tik po kelių mėnesių darbo jis atiduodavo korteles žmonai Verai, kad ji atspausdintų juodraštį, kuris dar kelis kartus būdavo taisomas.

Harukis Murakamis (7)

H.Murakamis taip pat mano, kad „sveikame kūne gyvuoja sveika siela“. Jis kasmet bėga maratoną, dalyvavo ultramaratone ir triatlone. Būtent rašymas ir nejudri gyvensena jį privertė susimąstyti apie savo kūną ir pradėti bėgioti. O bėgiojimas - atsisakyti privalomo rašytojo atributo - cigaretės. Knygoje „Apie ką kalbu, kalbėdamas apie bėgimą“ H.Murakamis lygina bėgimą su literatūriniu darbu, nes svarbiausia - pasiekti tikslą. O treniruojantis, kaip ir dirbant, yra svarbu koncentracija ir ištvermė.

„Kai nusiteikiu parašyti apsakymą, atsibundu 4 val. ryto ir dirbu 5-6 valandas. Dieną nubėgu apie 10 km arba nuplaukiu 1,5 km (arba viską iškart), paskui paskaitau, klausausi muzikos. Einu miegoti 9 vakaro. Tokios tvarkos laikausi kasdien, be nukrypimų. Kartoti apskritai yra svarbu, tai tam tikra hipnozės forma. Hipnotizuoju save, kad pasiekčiau gilesnę dvasios būseną.“

Džekas Keruakas (8)

„Bitnikų“ kartos rašytojas pusiau juokais, pusiau rimtai 1968 m. papasakojo apie savo darbą interviu „Paris Review“ žurnalistui. Kaip prisiminė korespondentas, Dž.Keruako (Jack Kerouac) žmona ilgai jo neįsileido, bet galų gale leido jiems pasikalbėti su viena sąlyga: jokio išgėrinėjimo. Vis dėlto Dž.Keruakas su žurnalistu išlenkė po taurelę ir atvirai papasakojo, kad romano „Kelyje“ stiliui įtaką padarė J.Gėtė ir F.Dostojevskis, kad jis neleidžia redaktoriams taisyti savo tekstų ir kad svarbesnis yra jausmas, o ne meistriškumas.

„Anksčiau laikydavausi ritualo - užsidegdavau žvakę, rašydavau jos šviesoje ir baigęs darbą užpūsdavau (nusižiūrėjau šį ritualą iš prancūzų filmo apie Georgą Frydrichą Hendelį)... Bet dabar tiesiog nekenčiu rašyti. Mano prietarai? Pradedu galvoti apie pilnatį. Dar esu priklausomas nuo skaičiaus 9, nors sakoma, kad Žuvys mėgsta skaičių 7. Stengiuosi per dieną padaryti 9 pasilenkimus, vonioje atsistoju ant galvos, tiesiog ant šlepečių ir 9 kartus paliečiu grindis kojų pirštais, išlaikydamas pusiausvyrą. Tarp kitko, tai rimčiau už jogą, tai atletinis triukas ir tik pamėginkite mane po to vadinti „be pusiausvyros“. Geriausios sąlygos dirbti: stalas šalia lovos, geras apšvietimas, laikas nuo pusiaunakčio iki aušros, gėrimas (jeigu pavargai), geriausia namai, bet jei jų neturi, paverskite namais viešbučio, motelio numerį arba bet kurį būstą: ten turi būti tylu.“

Pasidalink: Pasidalink: Facebook
Parašykite savo komentarą:
  Skaityti komentarus (1)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • ALYTUS: Valstybės ekstremalių situacijų komisija nutarė ekstremalios padėties valstybės mastu neskelbti; vis dėlto Pramonės rajone esančioms įmonėms komisija uždraudė dirbti.
  • SPRĘS: šeštadienį Bendruomenių Rūmų nariai susirinks į Didžiosios Britanijos parlamento nepaprastąjį posėdį, kad pritartų arba atmestų naują sutartį dėl „Brexit“ sąlygų.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)

Ar tiesioginės išmokos Lietuvos ūkininkams turėtų būti didesnės?

balsuoti rezultatai

Ar mėgstate atostogauti vėsiuoju sezonu?

balsuoti rezultatai
reklama
VZ LOGO 2
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

+9 +11 C

 +8 +9 C

 

+7 +9 C

+14 +16 C

+16 +18 C

 

 +16 +18 C

3 m/s

1-3 m/s

 

2-5 m/s