respublika.lt
 
VZ LOGO 3

"Ambrozijos" ketvertuko paslaptysnuotraukos (1)

2008 kovo mėn. 30 d. 15:04:00
Edita MAŽELYTĖ, pramogos@vakarozinios.lt

Kitąmet veiklos 20-metį švęsianti humoro grupė "Ambrozija" iki šiol sutraukia pilnas sales gerbėjų. Tiesa, linksmasis ketvertukas neslepia, jog kartais humoristo etiketė pakiša koją. Pavyzdžiui, siekiant rimto vaidmens ar tiesiog einant į parduotuvę, kai būrys vaikų šaukia jų personažų vardus. Tačiau nuoširdus žiūrovų juokas atperka visas negandas, - praneša "Vakaro žinių" priedas "Geras".

×
nuotr. 4 nuotr.

Giedrius Viduolis

GIMĖ: "1968 m. Rokiškio r. Panemunėlio geležinkelio stotyje. Ir tai nebuvo nelaimingas atsitikimas. Taip tiesiog miestelis vadinasi."
MOKSLAI: "Studijavau Klaipėdos universitete, muzikos mokytojo specialybę. Tačiau nebaigiau."
DARBOVIETĖ: Rokiškio kultūros centras.
HOBIS: "Žūklė. Didžiausia pagauta žuvis - 5 kg. Buvo ir 8 kg lydeka. Bet ją ištraukė mano draugas, aš tik padėjau."
MOTO: "Šioje vietoje dėkime brūkšnį"

- Kaip kilo mintis suburti humoro grupę "Ambrozija"?

- "Ambrozija" - neplanuotas projektas. Nebuvo taip, kad sumąstėme sukurti humoro grupę, kuri pasieks aukštumas, ir visi ją pamils. Tiesiog kartą sukūrėme programą, pajuokavome... Štai - greitai jau bus dvidešimt metų, kai taip juokaujame.

- Nebūdavo dienų, kai norėdavosi viską mesti?

- Kaip ir kiekvienam - buvo visko. Tiek pakilimų, tiek nuosmukių. Grupei sunkiu laikotarpiu statėme spektaklius vaikams. Tačiau net tada minčių atsisakyti "Ambrozijos" tikrai nebuvo.

- Sunku prajuokinti žmogų?

- Kitiems gal atrodo paprasta: išeini į sceną, pakalbi nesąmones ir pinigus pasiimi. Anaiptol! Kas tokiame kailyje pabuvo, mane supranta.

- Buvo dienų, kai stovėti scenoje - nejauku? Juk ne visada žmonės sutinka su šypsena.

- Žinoma, publika visur skirtinga. Niekada negali atspėti, kokie žmonės susirinks. Kartais juokaujame, kad žmonių nuotaikas veikia Mėnulis.

- Nesutrinkate, jei salėje - tyla?

- Mūsų darbas - prajuokinti žmones. Kas bus, jei sutriksime? Tada žiūrovui beliks apsiverkti. Reikia taikytis prie publikos. Vieno miesto žiūrovai - labiau išprusę, supranta humorą tarp eilučių. Kitiems tenka ir tiesmukesnį juokelį tarti.

- Netekdavo raudonuoti po kai kurių pokštų?

- Stengiamės neliesti politikos ar konkrečių asmenybių. Tiesa, kartą viena moteris atnešė savo mamos mirties liudijimą ir paprašė, kad per savo pasirodymus jos pavardės nebeminėtume. Mat kartais visai atsitiktinai leptelėdavome nekalto žmogaus - Jakuntavičienės - pavardę. Tačiau ją pasirinkome atsitiktinai. Kaip ir kokią Sabaliauskienę ar Marcinkevičienę. Turėjome ir visą Galvanauskų personažų šeimynėlę. Ilgai galvojome jiems pavardę, kurios niekas nepažinotų. Vėliau įsigijau namą. Mano kaimynas, pasirodo, yra Galvanauskas. Gerai, kad žmogus supranta humorą.

- Realiame gyvenime žmonės turbūt vadina jus personažų vardais?

- Daug kas mano, kad Kęstučio vardas iš tiesų yra Raimundas. (Juokiasi.) Žmonės mėgsta tapatinti aktorius su personažais. O kai jiems prieštarauji, labai nusivilia.

Violeta Mičiulienė

GIMĖ: "Gilaus pokario metais Gailių durpyne. Gyvenau Subačiaus geležinkelio stoty... Mano visas gyvenimas - žodžių žaismas."
MOKSLAI: Baigė Klaipėdos universitetą, režisūros specialybę.
DARBOVIETĖS: "Subačiaus kavinėje "Nemunėlis" dirbau padavėja, kolūkyje vasarą ravėdavau, bet čia turbūt nesiskaito?.. Vardiju čia viską, lyg nuo to priklausytų mano pensija... Vėliau dirbau įvairių miestų kultūros namų direktore, Panevėžio eksperimentiniame teatre."
HOBIS: Mezgimas, siuvimas, papuošalų darymas, keramika.
MOTO: "Gyvenk taip, kad iš ryto atsikėlęs ir priėjęs prie lango pasakytum: "Labas rytas, Dieve", o ne: "Dieve, ir vėl rytas."

- Jums neteko gailėtis dėl pasirinkto aktorystės kelio?

- Neįsivaizduoju, ką dar galėčiau veikti. Kartais pagalvodavau, kas būtų, jei būčiau mokytoja. Beje, net devynerius metus dirbau mokykloje. Bet sistema mane nugalėjo. Negaliu sutikti su standartais, emocinis pradas viską aplošia. Mėgstu daryti tai, kas patinka ir kas yra gražu, gera. Ar nenusivyliau aktoryste? Neturiu tokio išsilavinimo, kad galėčiau suvaidinti Džuljetos vaidmenį. Naudoju tuos resursus, kuriuos man davė Dievas, gamta ir genofondas. Ir tie, atrodo, niekaip neišsenka! (Juokiasi.)

- O iš tiesų, ar nesinorėtų rimto vaidmens?

- Vienas mano bendrakursis pasiūlė jo spektaklyje atlikti labai rimtą vaidmenį. Tačiau aš, kaip ir tas medalis, turiu dvi puses. Mano vardas garantuos pilną salę žiūrovų, bet įpareigos pataikauti publikai. Klausiu savęs, ar ji norės mane priimti atliekančią tokį rimtą vaidmenį? Aš to labai norėčiau.

- Taip, žiūrovui, pratusiam žmogų visada matyti linksmą, neįprasta pažinti jį niūrų...

- Žmonės prie manęs dažnai prieina ir sako: "Kai jus pamatau, iškart nusišypsau." Tiesiog neturiu teisės būti blogos nuotaikos. Nebepriklausau sau, priklausau liaudžiai, kaip koks Leninas. (Juokiasi.)

- Turite daug veiklos Vilniuje, tačiau gyvenate labai toli nuo sostinės.

- Man gerai. Atvažiuoju filmuotis, atiduodu save koncertuose ir važiuoju namo, į savo gimtąjį Subačiaus kaimą. Žmonės čia mane pažįsta jau daug metų. Jie nepriima manęs kaip žvaigždės, nebado pirštais. Esu ta, kuri čia užaugo. Vilniaus centre turiu butą. Mieste praleidžiu gana daug laiko. Bet tik sugrįžus namo į Subačių jaučiuosi gerai. Po vakarėlius stengiuosi nelakstyti. Važiuoju tik ten, kur reikia "dūšią" atiduoti, žmogų pagerbti ar padėkoti. Žmonės laksto kaip išprotėję - gyvena tam, kad dirbtų, užuot dirbę tam, kad gyventų... Mano gyvenime taip pat reikia permainų. Esu Skorpionas, man reikalingos užtvaros, kad galėčiau jas nugalėti. Pati prisistatau sau sienų. Esu iš tų žmonių, kurie rėkia: "Kur reikia revoliucijos?" Tada imu vėliavą į dantis ir einu griauti.

- Puikiai sutariate su vyrais. O kaip bendraujate su jų antrosiomis pusėmis? Ar nepavydi moterys?

- Atvirkščiai. Mano draugės vyras neseniai pasakė: "Gal tu eik ir gyvenk su Violeta!" (Juokiasi.) Esu "svoj paren". Draugė moterims. Net ir toms, kurios yra labai gražios, kurių kojos iš pažastų auga. Jos žino, kad aš esu... draugas.

- Ar jums svarbu, kad vyras mokėtų prajuokinti?

- Aš save pagaunu, kad man dažnai juokinga ten, kur kitiems atrodo itin rimta. Miunhauzeno žodžiai: "Ponai, juokimės, nes rimta veido išraiška - ne proto požymis. Visos pasaulio kvailystės padarytos rimta veido išraiška. Todėl juokimės, ponai." Esu dėl to ne kartą nukentėjusi.

- Turite nemažai gerbėjų. Ar nekilo noras jų palaikomai eiti į valdžią?

- Man buvo labai netikėta, kai prieš kelerius metus mane "užlaužė" 7 ar 8 partijos, kvietė prie jų prisidėti. Po to dar ilgai žiūrėjau į veidrodį galvodama, ką jie manyje tokio protingo įžvelgė, ko nemačiau pati. (Juokiasi.) Turiu vieną bruožą, kuris man neleidžia įsitempti. Aš sakau tiesą, nors žmonės tai priima kaip humorą. Kvailam švelniai pasakau, kad yra kvailas, o jis juokiasi patenkintas: "Tai "bajerį" skėlei!" Tiesiog nesugebėčiau meluoti. O tiesa ne visiems patinka. Turiu labai bjaurią madą, kuri, pasak mano draugės, vieną dieną atsisuks prieš mane pačią. Egziuperi "Mažojo princo" Lapės žodžiai: "Mes esame atsakingi už tuos žmones, kuriuos prisijaukinam." Tokių prisijaukintų žmonių turiu daug. Aš jiems noriu padėti. Taip ir atsiranda skambučių vidury nakties. Juokiasi mano vaikai, kolegos, kai vakare pakimbu ant telefono: "Dabar klausyk, jei jis tau taip, tai tada tu šitaip..." Mano mažylis praeidamas pro šalį klausia: "Tai dirbi?" Aš: "Dirbu dirbu, netrukdyk." Taigi - klausyk..." (Juokiasi.) Ir man baisu, kad žmonės manimi tiki.

Jonas Buziliauskas

GIMĖ: 1962 m. Gegužinės kaime.
MOKSLAI: Klaipėdos universitetas, režisūros magistras.
DARBOVIETĖS: Statybininkas, melioratorininkas, dirbo Rokiškio kultūros centre - nuo pastatymo dalies vedėjo iki vyriausiojo režisieriaus.
HOBIS: Teatras, kelionės.
MOTO: Viską daryti gerai. Tada gerai ir išeis.

- Kada supratote, kad norite savo gyvenimą skirti scenai?

- Jau vaikystėje mėgau vaidinti. Tačiau nedrįsau stoti į aktorinį. Man atrodė, kad iki jo man per toli. Pradžioje studijavau Rokiškio kultūros mokykloje. Tik vėliau įstojau į universitetą. Buvau nedrąsus kaimo vaikas. Aktoriai man atrodė didelės ir nepasiekiamos žvaigždės.

- Kodėl sugalvojote kurti humoro grupę "Ambrozija"?

- Buvo toks laikotarpis. Atsirado laisvas žodis. Per humorą buvo galima daug ką pasakyti. Žmonėms tai patiko. Tuo metu susikūrė ir grupės "Alergija", "Dviratis". Jos buvo labai populiarios. Mes lyg netyčia pastatėme keletą numeriukų, publika gausiai rinkosi į pasirodymus.

- Kaip jūsų kolektyvą pakeitė moteriška siela, kai prie grupės prisidėjo Violeta?

- Kiekvienas naujas narys, ypač moteris, suteikia žavesio, gaivumo pasirodymams. Be to, ji - labai organiška ir gera aktorė, suteikė grupei gyvybės.

- Ar neteko koreguoti scenarijaus, švelninti humoro? Juk trys vyrai juokauja kiek kitaip, kai šalia jų nėra dailiosios lyties atstovės...

- Ne, mūsų juokeliai niekada nebuvo juodi ar vulgarūs. Tiesiog paįvairinome savo repertuarą.

- Šiuo metu filmuojatės filme "Sibiro Madona". Kas sunkiau: prajuokinti žmogų ar įtikinti rimtu vaidmeniu?

- Vaidinti kine yra didžiulė atsakomybė, nes jo kitokia išliekamoji vertė. O teatre esu suvaidinęs daug rimtų vaidmenų. Režisierė pakvietė mane ne kaip humoristą, o kaip aktorių.

- O humoristo etiketė nepakiša kojos teatre?

- Žinoma, pakiša. Būna, ateina žmonės į spektaklį ir išvydę mane pradeda juoktis... Gal ir susipainioja kartais. Mes su "Ambrozija" koncertuojame labai dažnai, todėl man komedijų statyti teatre nesinori - dirbu prie rimtų spektaklių. Tiesa, dabar Telšiuose statau spektaklį "Žaldokynė". Jis bus kitoks, nei žiūrovai įpratę matyti. Tai bus sarkastiška komedija.

- Kodėl "Ambrozijoje" savo personažą pavadinote Beausiu?

- Šis mano personažas žmonėms labai įstrigęs. (Juokiasi.) Mes jį nesąmoningai taip pavadinome. Pradžioje jis lyg ir turėjo neprigirdėti... Būna, ir dabar žmonės gatvėje taip pavadina. Beausio jau seniai nevaidinu, bet suprantu, kad sunku tą personažą išgyvendinti. Nesiginčysiu, jis buvo vykęs. Ir žmonės dar ilgai man jį primins. Tik norėčiau, kad manęs su juo netapatintų ir nemanytų, jog esu toks pat kvailelis. (Juokiasi.)

- Turite net šešias atžalas. Ar vaikams pakanka užsiėmusio tėčio dėmesio?

- Kai kurios atžalos jau suaugusios. Sūnus vaidina J.Miltinio dramos teatre. Dukros taip pat dirba. O mažyliams tėtės trūksta. Bet ką daryti? Jei likimas suteikia galimybę vaidinti įdomius vaidmenis, atsisakyti būtų kvaila.

Kęstutis Matelis

GIMĖ: 1974 m. Jonavoje.
MOKSLAI: "Nieko nebaigiau."
DARBOVIETĖS: Sargavo Rokiškio dvare, dirbo Rokiškio jaunimo teatro studijoje, liaudies teatre.
HOBIS: "Žūklė, automobiliai, keliskart per metus pasivažinėju 1949-ųjų BMW motociklu."
MOTO: Džiaugtis gyvenimu ir tuo, ką turi.

- "Ambrozijoje" vaidinate jau beveik 20 metų. Ar nepabodo?

- Jei nesisektų, nepatiktų - nedirbčiau. Būdavo, norėdavosi ir kitokį darbą išmėginti. Bet... Žinoma, pavargstu nuo kelionių, pasirodymų. Nesmagu, kai nesiseka sukurti kažko originalaus.

- O kas jūsų darbe suteikia žavesio?

- Kai žiūrovas ateina tavęs pasiklausyti, šiltai sutinka, o po pasirodymų teigiamai atsiliepia.

- Originaliausias gerbėjo komplimentas?

- Kadangi nesame gražuoliai, kartais mus gyvus pamatę žmonės nustemba: "Vajėzau, kokie jūs gražūs! Ne kaip per televizorių!"

- Jūs su režisieriumi Arūnu Mateliu neturite nieko bendro?

- Nesidomėjau. Tačiau gali būti, jog esame giminės.

- O "Ambrozijos" nariai - kaip šeima? Drauge leidžia laisvalaikį?

- Mes scenoje tiek kartu prisibūname, kad linksmintis drauge nebesinori. (Juokiasi.) Bet visai neseniai Giedriaus jubiliejų labai linksmai paminėjome.

- 19 metų scenoje - daug ar mažai?

- Galiu teigti, jog esame vienintelė taip ilgai išsilaikiusi humoro grupė. Žinoma, per tą laiką buvo visko. Ne tik aukštumomis džiaugėmės. Tačiau išgyvendavome. "Ambrozija" - mūsų pagrindinis darbas ir pajamų šaltinis.

- Kaip per tiek metų pasikeitė humoras, žmonės?

- Žmonėms jau norisi kitokio humoro. Seniau užtekdavo primityvesnio anekdoto ar vaizdelio, ir visi juokdavosi... Kai pasižiūri įrašus, nebūtinai mūsų, bet ir kitų, garsių humoristų, pats nesupranti, iš ko tada žmonės juokdavosi? Gal po dešimties metų visi taip pat kalbės apie mus.

- Scenoje pats iš savo juokų neprunkščiate?

- Būdavo... (Juokiasi.) Violeta pastarąjį kartą buvo labai prajuokinusi. Prieš šou nerado savo batų ir į sceną išėjo su Giedriaus - dukart didesniais. Taip juokas suėmė, kad net dainuoti negalėjau. Dainavome lūpas kramtydami.

Pasidalink: Pasidalink: Facebook
Parašykite savo komentarą:
  Skaityti komentarus (1)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • SPROGIMAS: keturi žmonės žuvo, o dar trys buvo sužeisti antradienį per sprogimą chemijos įmonėje Guangsi džuangų autonominiame rajone Kinijos pietuose.
  • APYVARTA: kelionių organizatoriaus „Novaturo“ apyvarta rugsėjį sudarė 22,3 mln. eurų ir buvo 4 proc. didesnė nei tą patį mėnesį pernai.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)

Ar į Seimą išrinktiems politikams turėtų būti leista apsispręsti dėl iki išrinkimo turėto mandato?

balsuoti rezultatai

Ar mėgstate atostogauti vėsiuoju sezonu?

balsuoti rezultatai
reklama
VZ LOGO 2
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

+8 +11 C

 +10 +13 C

 

+10 +12 C

+14 +16 C

+17 +19 C

 

 +13 +14 C

0-4 m/s

0-5 m/s

 

0-5 m/s

 

USD - 1.1031 PLN - 4.2931
RUB - 70.8543 CHF - 1.0983
GBP - 0.8798 NOK - 10.0463