Tinkama mityba

Moksliniais tyrimais įrodyta, kad gerosios bakterijos teigiamai veikia ne tik žarnyno veiklą, bet ir visą organizmo būklę, nuotaiką ir energiją. Gerosios bakterijos, sudarančios žarnyno mikrobiomą, daro didelę įtaką serotonino gamybai. Teigiama, kad būtent virškinimo trakte pagaminama maždaug 95 proc. serotonino, kuris padeda reguliuoti miego kokybę ir apetitą, veikia nuotaiką ir slopina skausmą.

Štai Harvardo universiteto mokslininkų atlikti tyrimai parodė, kad tiems žmonėms, kurių didžiąją raciono dalį sudaro daug daržovių, vaisių, neperdirbtų grūdų, žuvų ir jūrų gėrybių, rizika susirgti depresija yra 25-35 proc. mažesnė nei tiems, kurių racione daug mėsos, pieno, perdirbtų ir rafinuotų maisto produktų bei cukrų.

Norint palaikyti gerą žarnyno mikrobiomą, V. Kurpienė pataria laikytis kelių pagrindinių mitybos taisyklių:

„Valgyti kuo mažiau perdirbtų produktų. Taip pat svarbu valgyti daugiau daržovių: šviežias ir fermentuotas, kitaip sakant - raugintas. Pastarąsias geriau valgyti mažomis porcijomis, tačiau dažniau, nes jose gausu ne tik prebiotikų ir probiotikų, bet ir druskos.

Daržovėse, taip pat kaip ir grūdiniuose bei ankštiniuose produktuose, yra tirpiųjų skaidulų, kuriomis minta mūsų gerosios bakterijos ir dauginasi", - pasakoja dietistė.

Mineralų įtaka nuotaikai

Mineralinės medžiagos svarbios ne tik tada, kai norime stiprinti imunitetą, palaikyti normalią organų, pavyzdžiui, skydliaukės, veiklą, bet ir tada, kai siekiame būti geros nuotaikos.

„Normaliai skydliaukės veiklai būtinos dvi pagrindinės medžiagos - selenas ir jodas. Kai organizme jų trūksta, sutrinka skydliaukės veikla, todėl sulėtėja medžiagų apykaita, sutrinka hormonų veikla, apima nerimastinga nuotaika, liūdnos mintys, mieguistumas. Reikiamą seleno ir jodo kiekį organizmui iš maisto produktų gauti sunku, tačiau įmanoma, todėl į savo racioną verta įtraukti natūralius šių medžiagų šaltinius. Pavyzdžiui, jodo galite gauti iš žuvų ir jūrų gėrybių: plekšnių, menkių, silkių, krevečių, jūrų dumblių. O seleno gausu braziliniuose riešutuose, tune, jautienoje, kalakutienoje, kiaušiniuose", - sako V.Kurpienė.

Pasak specialistės, norint palaikyti gerą savijautą ir nuotaiką, svarbu gerti ir pakankamai vandens. „Vasarą norime atsigaivinti, todėl išgerti reikiamą paros vandens kiekį nėra sudėtinga, o atėjus rudeniui, kai orai atšąla, ir ypač dabar, kai esame namuose, dažnai pamirštame apie vandenį, - pasakoja V.Kurpienė. - Svarbu suprasti, kad net ir nejaučiant troškulio būtina nuolat gerti pakankamai vandens. Gerdami pakankamai skysčių mes jaučiamės žvalūs, guvaus proto, turime energijos ir esame geros nuotaikos."

Kokybiškas miegas

Kai trūksta miego, mūsų organizmas išskiria daugiau streso hormonų. Tad prastėja savijauta, jautriau reaguojame į aplinką. Jeigu jaučiate, jog pastaruoju metu neišsimiegate, V.Kurpienė pataria miego kokybę pagerinti keičiant rutiną:

„Jei įprastai miegoti einate vidurnaktį, pabandykite priprasti atsigulti bent 23 val. Jeigu vis dėlto atsikeliate nepailsėję, pasinaudokite karantino pranašumais: dirbdami iš namų, išnaudokite dalį savo pietų pertraukos trumpam poilsiui. 10-15 minučių miegas prieš valgant pietus organizmui suteiks naujos energijos, ir antrą dienos dalį pradėsite geresnės nuotaikos."

Specialistė taip pat įvardijo vieną dažniausiai daromų klaidų - tai žadintuvo snaudimo režimo naudojimas. Mat kiekvieną kartą, suskambus žadintuvui, mūsų organizmas išskiria adrenalino. „Todėl vietoj ramaus ir lėto ryto jausitės suirzę ir nepailsėję. Norėdami pozityviai pradėti dieną, geriau pamirškite šį įprotį ir kelkitės išgirdę pirmą žadintuvo signalą."

Fizinis aktyvumas

„Judėjimas skatina medžiagų apykaitą, kuri susijusi ne tik su svorio reguliavimu, bet ir su visais mūsų organizmo organais, taip pat smegenimis. Kuo mažiau judame, tuo mažiau kraujo patenka į mūsų smegenis, todėl būna sunku susikoncentruoti ir atlikti svarbius darbus", - sako V.Kurpienė.

Be to, didžiąją laiko dalį praleisdami namie, gauname mažai deguonies, kuris yra tiesiogiai susijęs su laimės hormono serotonino gamyba. Todėl specialistė pabrėžia, kad patalpas vėdinti būtina ne tik norint apsisaugoti nuo viruso, bet ir pagerinti nuotaiką.