respublika.lt

R.Tamošaitis: rinkdamasis reklamas paisyčiau ne vien uždarbio, bet ir turinio

(0)
Publikuota: 2012 gruodžio 27 11:00:09, Rimvydas Stankevičius, „Respublikos“ žurnalistas
×

Regimantas Tamošaitis, literatūratūrologas:

Išsiversti be televizoriaus, aišku, negaliu, bet įsijungiu jį itin retai - gal du kartus per mėnesį. Norėtųsi nebent filmų vakarais pažiūrėti, tačiau dabar namuose auga mažas vaikelis, jam reikia miegoti. Ir man pačiam reikia ramybės, juk televizorius išbalansuoja psichiką, neleidžia žmogui blaiviai, aiškiai mąstyti - žinių srautas atakuoja sąmonę, įteigia vienų ar kitų temų, įvykių svarbas, slopina kūrybingumą. Televizorius atima protą taip, kad pats žmogus to nė nepastebi. Paverčia jį emociniu psichopatu. Pernelyg daug informacijos, kurios patikimumo beveik neįmanoma nustatyti. Žiūrėdamas televizorių niekada negaliu pasakyti, ar tai, ką matau - objektyvios žinios, ar manimi tiesiog stengiamasi manipuliuoti... Per vieną kanalą apie tą patį reiškinį prisiklausai vienokių dalykų, per kitą - radikaliai priešingų, ir visi skelbiasi esantys vieninteliai teisūs, o žiūrovui belieka gūžčiojimas pečiais, apgautumo pojūtis, susierzinimas ir tuštuma.

Bet esu išmokęs nesipiktinti ir nekaltinti pasaulio - yra taip, kaip yra. O realybė tokia - gyvename kapitalistiniame pasaulyje, kur svarbiausia komercija ir konkurencija. Nesu koks ponulis, kuriam visi turėtų įtokti, taip pat ir televizija. "Tu tik žiūrėk ir lavinkis, o mes tau viską duosim dykai". Todėl apie televiziją tikrai nenorėčiau kalbėti kaip apie negatyvų reiškinį. Nors ir sumaišo protą, ji labai reikalinga. Televizija nušviečia Lietuvą ir pasaulį, kaip gatvių žibintai naktinį miestą. Geriau jau televizijos kuriamas informacinis chaosas, o ne visiška tamsa.  Tamsoje viešpatautų baimė, nebaudžiami siautėtų visokie kriminogeniniai elementai... Televizija, kad ir kokia ji, šviečia ir drausmina, tvardo visuomenę.  Niekšai bent jau stengiasi atrodyti padorūs, chamai televizijos kameroms tvieskiant kiek pridengia savąjį įžūlumą, brutalumą. Televizija yra ir šviesa, kuri daug ką išryškina. Be to, reikia paminėti, kad televizija užpildo mūsų socialinio bendravimo tuštumą, padeda mums iškęsti susvetimėjimą ir vienišumo jausmą. Ypač vyresnio amžiaus žmonėms, kuriems laidų vedėjai atstoja gimines, draugus... Neišeidami iš namų jie turi galimybę kasdien susitikti tuos pačius veidus, tuos pačius serialų herojus, kurie virsta tarsi šeimos pakaitalu. Neabejoju - jei televizija būtų išjungta - kad ir savaitei -  Lietuvą iš karto užplūstų depresijos banga, daug kas prasigertų, smarkiai pagausėtų savižudybių. Juk dabar žmonės pamiršo, kaip reikia bendrauti, net savo giminaičių nebepažįsta. Na, kalbu apie masinį žmogų, kuriam TV yra narkotikas, kuris yra susargdintas šia priklausomybės forma. Taigi nėra tokio reiškinio, kuris būtų arba tik geras, arba tik blogas. Viskas priklauso tik nuo tavo sąmonės ir valios jėgos. Jei esi silpnas ir kvailas, tai jau beveik garantuota, kad būsi paverstas psichopatu ir žinių vartotoju. Kas nemoka gyventi pats, jam gyvenimo būdą primes kiti.

Juk mūsų televizijoje dirba daug talentingų žmonių, tai kūrybingas Lietuvos žiedas. Daugeliu jų nuoširdžiai žaviuosi. Bet jie tarnauja ne tik žmogui, bet yra ir priversti paklusti kapitalizmui. Todėl neišvengiamas TV blogis yra reklama. Ji, ugdanti vartotojo metalitetą, agresyvi ir įžūli, dažnai primityvi, labiausiai man ir trukdo. Na, jei žiūri kokią publicistinę laidą ar sporto rungtynes - tiek jau to, bet žiūrint kino filmą, kai reikia susikaupti, nunirti į tą pasaulį, brutaliai jį į skutus draskantys reklamos blokai tiesiog vis išmeta ir išmeta žiūrovą iš filmo konteksto, iš jo emocijos, iš galimybės užsimiršti... Kas būtų, jei tarkim teatre, dramatiškiausioje "Hamleto" scenoje, veiksmas nutrūktų ir į sceną išbėgtų vėliavėlėmis apsikarstęs ponulis: "Pirkite nuostabiuosius šunų konservus", ar, skaitant poezijos knygą, periodiškai kas nors ją išluptų iš rankų ir įbruktų į jas kokį turtuomenės vakarėlių žurnalą. Bet netgi ne tik tai - tuose reklamos pleištuose, įterptuose į kino filmus, įžvelgiu kaži ką nesąžiningo. Juk estetinės patirties metu, kaip ir dalyvaudamas šv. Mišiose, žmogus yra labai atsivėręs, imlus, be jokio šarvo. Nemanau, kad dora būtent tokiomis akimirkomis atakuoti žmogaus sąmonę ir pasąmonę komercinėmis vilionėmis. Pirmiausia reikia suprasti, kad žmogų tokie smūgiai labai skaudžiai žeidžia.

Todėl, nors turiu pasakyti, kad per televiziją parodo ir labai gerų filmų (ypač dideli mano komplimentai lietuviškiems užsienio filmų įgarsintojams), deja, negaliu jų žiūrėti - mieliau susirandu juos internete.

Dėl pokalbių ir šou laidų kokybinio turinio... Girdžiu balsų, keikiančių televizijos "žvaigždes", bet nepritariu jiems. Nemažas būrys tų televizijos "žvaigždučių" - kupini iniciatyvos, kūrybiškumo ir neretai - tikrai gabūs žmonės. Aš labiau įžvelgiu kaltę tų, kurie stovi už minėtųjų "žvaigždučių" nugarų. Tai įvairaus plauko prodiuseriai, per "žvaigždes", per jų biografijų ir minčių kompiliacijas propaguojantys vartotojišką gyvenimo būdą. Televizorius mums nerodo, kaip tie popatlikėjai iki devinto prakaito repetuoja. Viešinamas tik jų sceninis blizgesys, skandalai, laisva morale dvelkiantys poelgiai, seksualiniai nuotykiai, intrigos... Baisu yra tai, kad kritiškai televizoriaus žiūrėti nemokanti jaunoji karta be išlygų gyvenime mėgdžioja televizines realijas - ypač požiūryje į seksualinius santykius. Moksleiviai gyvena visiškai neatsakingą seksualinį gyvenimą ir nustemba sulaukę pastabų: "O ką? Taigi visi šitaip elgiasi - įsijunk televizorių ir įsitikinsi".

Taip ugdomi visiškai moralinio jausmo neturintys žmonės, kuriems televizija įkalė: "Gyvenimo laimė - tai pasimėgavimas, komfortiškas kūno aptarnavimas". O kūno aptarnavimas reikalauja pinigų. Todėl pinigai tampa esminiu argumentu jaunam žmogui renkantis profesiją. Žmonės pamiršta, kaip galima dirbti su meile ir kaip skiriasi tokio darbo rezultatas nuo to, kuris padaromas pro sukąstus dantis, norint tik pinigų kūno malonumams, kurie suvokiami kaip gyvenimo tikslas, pati esmė. Netikiu prievarta atliktų reformų efektyvumu - tikiu savaiminiais procesais: teisinga žmogaus ir visuomenės prigimtimi, nuoširdumu, tikrumu. Todėl televizijos vadovu būti nesutikčiau ir netikiu, kad juo tapęs galėčiau ką nors laimėti. Pirmiausia, manau, reikia ne pulti televizijas kaltinti, o išmokti išsirinkti, ką žiūrėti, išmokti kritiškai reaguoti į televizijų turinį. Svarbiausia  - išmokti valdyti perjungimo pultelį - nustoti būti jo valdomiems. Tačiau vieno dalyko televizijų vadovams vis dėlto palinkėčiau - transliuotinas reklamas rinktis ne tik pagal finansinės naudos kriterijus, bet ir pagal turinį, kuris dažnu atveju mus laiko kvailiais, apgaudinėja ir tiesiog žemina. O visa kita mėginčiau proporcingai paskirstyti pagal žmonių interesus: pramoginių laidų, informacijos, diskusijų, publicistikos ir, be abejo, meno.

 

Parengta pagal dienraščio "Respublika" priedą "TV publika"

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
0
F
Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.

Dienos klausimas

Ar paspirtukininkams šalmai turėtų būti privalomi?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Kokia kalba bendraujančių žmonių padaugėjo jūsų gyvenamojoje aplinkoje?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti

Orų prognozė

Šiandien Rytoj Poryt

+5 +9 C

+5 +10 C

+7 +10 C

+14 +17 C

+9 +13 C

+12 +18 C

0-7 m/s

0-8 m/s

0-5 m/s