R.Petronis: Realybės šou dalyviai - tik programų vykdytojai

Psichologas psichoterapeutas Robertas Petronis, dirbęs su vienu pirmųjų realybės šou Lietuvoje „Akvariumas“, teigia, kad realybės šou per laiką pasikeitė. Dabar tokiose laidose vis daugiau manipuliuojama žmonių jausmais, siekiant sukurti intrigą. Natūralaus proceso, kuris vyko anksčiau, nebeliko, visi tarsi tampa šou rengėjų sumanytos programos vykdytojais.

Žmonių norą dalyvauti realybės šou laidose R.Petronis aiškina paprastai: „Ko gero, viena žmonių grupė ieško įdomių, neįprastų patirčių, o kita mėgsta būti dėmesio centre. Realybės šou - tai lengvai prieinamas dėmesys, galimybė būti pastebėtiems, mylimiems ir matomiems“.

Pati pirminė realybės šou idėja - kad žmonės atsidurtų ekstremalioje situacijoje. Jau vien tai, kad kamera dalyvius stebi ištisą parą, yra ekstremalu. Psichologas pasakoja, kad „Akvariumas“ kaip ir  „Didysis brolis“ yra klasikinio realybės šou pavyzdys: „Tokiame realybės šou grupė žmonių gyvena uždaroje erdvėje, filmuojama ištisą parą ir daugiau nieko nevyksta, visas procesas yra menkai struktūruotas. Tačiau tie realybės šou, kurie susiję su išgyvenimu, tokie kaip „Robinzonai“, dar labiau veikia žmonių jausmus ir santykius. Vėlesni realybės šou pilni įvairių užduočių, dirbtinių provokacijų. Kuo toliau, tuo labiau akcentuojami šou elementai“.

R.Petronis pasakoja, kad pirmuosiuose realybės šou buvo daugiau natūralios grupinės dinamikos, kuri vyksta bet kurioje uždaroje grupėje, kai žmonės susipažįsta, išgyvena konfliktų stadiją, kai formuojasi tam tikri pogrupiai. O kai šou elementų vis daugėja, organizatoriai nuolat įsiterpia su tam tikromis užduotimis, ta grupinė dinamika iškreipiama: „Kuo daugiau rankos pridedama su provokacinėmis užduotimis, tuo daugiau atsiranda vietos manipuliuoti dalyvių jausmais. Manau, pirmuose realybės šou buvo daugiau atsargumo ir atsakingumo“.

Pasikeitė ne tik dalyvių, bet ir psichologo vaidmuo realybės šou laidose. Anot R.Petronio, „Akvariumas“ buvo pirmasis realybės šou Lietuvoje, todėl organizatoriai nerimavo: „Pamenu jų mobilizaciją, apsidraudimą ir atsargumą. O mano, kaip psichologo, vaidmuo buvo gana svarbus ir organizatoriai atsižvelgdavo į pastabas. Jaučiausi ne kaip šou dalyvis, galvojantis apie programą, o kaip saugiklis, kuris dalyvauja tame procese, jį stebi, į jį reaguoja. Vėlesniuose realybės šou, man regis, psichologas tapo nebe saugikliu, o programos kūrėju, kuris gali siūlyti užsukti dinamiką tarp dalyvių...“

Ir viskas kuriama tam, kad žiūrovai kuo daugiau laiko praleistų prie ekranų, galėtų tarsi pro rakto skylutę pažiūrėti į kitų žmonių gyvenimus. Tačiau klasikiniai realybės šou atlieka ir tam tikrą pedagoginę, auklėjamąją funkciją. „Tai yra santykių stebėjimas, matymas, kaip jie vystosi, kaip atsiranda konfliktai, kaip jie sprendžiami, gęsta. O į šou elementus, į dalyvių iškritimus, į tą žaidybinį elementą reikėtų žiūrėti su humoru“, - teigia psichologas psichoterapeutas.

Bet nereikėtų pamiršti ir etinio klausimo. Pasak R.Petronio, vis dėlto tai yra tikri žmonių jausmai, žmonės atsiduria ekstremaliose situacijose, todėl klausimas, kiek organizatoriai manipuliuoja jausmais, kiek juos provokuoja ir kiek už tai atsako. Galima išprovokuoti ir stiprius konfliktus, ir dalykus, susijusius su seksualine prigimtimi. „Intymūs dalykai realybės šou yra tam, kad sukurtų intrigą. O kartais, kaip nutiko realybės šou „Akvariumas“ metu, įvyksta spontaniškai“, - sako psichologas.

Kad ir kas vyktų realybės šou metu, programų dalyviams tenka grįžti į realybę. Psichologo teigimu, didžiausias sunkumas dalyviams po didelio ir ryškaus dėmesio pliūpsnio - nugesinimas ir didelio dėmesio nebuvimas.

„Tik nesakyk mamai“ - penas santykių apmąstymui

Neseniai TV3 televizijos eteryje debiutavo socialinis eksperimentas „Tik nesakyk mamai“. Tai unikali, itin atvira laida, kurios pagrindinis tikslas - atsakyti į klausimą,  kokie yra vaikų ir tėvų santykiai ir ko tėvai nežino apie šiuolaikinį jaunimą. Jau pirmosios laidos įrodo, kad skirtumų tarp kartų pasaulėžiūros labai daug.

Televizijos žiūrovai gali stebėti ne tik tai, kaip drąsiai elgiasi jaunuoliai, neretai gerokai šokiruodami, bet ir kaip į visa tai reaguoja patys tėvai. Kaip bando vieni kitiems pateisinti savo atžalas, peikti ar tiesiog susiėmę už galvų nebyliai linguoti, kartais net nubraukti gėdos ašarą.

TV3 atstovė spaudai Vaida Vincevičiūtė teigia, kad projekto tikslas yra edukacija. Juo siekiama atskleisti tėvų ir vaikų santykių ypatumus, parodyti, kaip kartais stipriai prasilenkia kartų įsivaizdavimas apie tinkamas elgesio normas: „Visos socialiniame eksperimente pateikiamos situacijos priverčia iš esmės susimąstyti, ar tikrai tėvų ir vaikų santykiai yra tokie, kokius jie įsivaizduoja, ar tikrai jie tokie turėtų būti. Itin intriguojanti ir atvira laida „Tik nesakyk mamai“ atsako į klausimus: ką jaunuoliai veikia likę vieni namie, kai jų niekas nemato? Ką jie slepia? Kodėl taip elgiasi? Kaip vis dėlto jie jausis sužinoję, kad visas naktines šėliones ir atviras išpažintis slapta stebėjo jų tėvai? O kaip išvydę vaikų elgesį reaguoja tėvai“.

Neretai jų santykiai balansuoja ant pagarbos, patyčių, pažeminimo ribos. Vieni pasiduoda stiprių bendraamžių primestoms taisyklėms, kiti joms priešinasi ar bando išlaviruoti. Pasak TV3 atstovės V.Vincevičiūtės, projektas moko daugybės dalykų, šviečia ir ugdo visuomenę: „Šis socialinis eksperimentas atkreipia dėmesį į santykių niuansus, leidžia ir patiems jauniems žmonėms įvertinti, ar tai, ką jie mato ekrane, yra priimtinas bendraamžių elgesys, ar jie patys taip elgtųsi. Jie gali daryti išvadas, vertinti ir analizuoti. O tėvai turi puikią galimybę permąstyti savo santykius su vaikais“.