respublika.lt

Kultūros ir kūrybos sektorius: esamų priemonių atgaivinimui nepakaks (1)

2020 balandžio mėn. 09 d. 10:15:10

Dėl COVID-19 viruso sukeltos ekstremalios situacijos kultūros ir kūrybos sektorius ne tik ekonomiškai nukentėjo vienas pirmųjų, bet ir pagal numatomas prognozes iš krizės „išlips” pats paskutinis. Nacionalinė kūrybinių ir kultūrinių industrijų asociacija, vienijanti Lietuvos kūrybos sektoriaus įmones, organizacijas bei individualiai dirbančius profesionalus, pozityviai vertina Kultūros ministerijos pirminį paramos priemonių paketą ir šiandien Vyriausybėje patvirtintas papildomas dvi priemones. Tačiau šio kultūros sričiai siūlomo priemonių plano pagal turimus Asociacijos duomenis nepakaks.

×
nuotr. 1 nuotr.
Pranešimo autorių nuotr.

 

Iš pirminių patvirtintų 4,5 mln. eurų ekstremalios situacijos sukeltiems padariniams likviduoti papildomai iš Vyriausybės buvo skirti 2 mln. eurų, numatyti tik meno kūrėjo statusą turintiems asmenims, o likę 2,5 mln. eurų tėra jau anksčiau suplanuotos, tik kitaip paskirstytos lėšos. Vakar Vyriausybė patvirtino dar 5 mln. eur. Žengti pirmieji žingsniai, tačiau kūrybinių ir kultūrinių industrijų srities, ypatingai ekonomiškai nukentėjusios dėl COVID-19 viruso sukeltos ekstremalios situacijos, krizės suvaldymui to nepakaks, todėl asociacija ragina ieškoti papildomų lėšų, taip pat ir bendradarbiaujant su kitomis institucijomis.

Kūrybinės ir kultūrinės industrijos apima tokias sritis kaip audiovizualinės medijos, leidyba, spauda, vizualieji ir scenos menai, dizainas, architektūra, kūrybinės paslaugos, kultūrinis turizmas, tradicinės kultūros šventės ir festivaliai, tradiciniai amatai, nekilnojamojo kultūros paveldo objektai ir atminties institucijos. Statistikos departamento 2016 m. duomenimis, kultūros sektorius sukuria 2,3% bendrosios pridėtinės vertės.
 
Pirminis paketas


Šių metų kovo 31 d. pristatytas paramos kultūros sričiai priemonių planas, kuris numato 2 mln. eurų meno kūrėjų kūrybinėms prastovoms sumokėti, dar 700 tūkst. eurų bus skiriama per Autorių teisių ir gretutinių teisių apsaugos programą savarankiškai kultūros srityje dirbantiems fiziniams asmenims (konkurso būdu jas gautų iki 700 žmonių) ir 600 tūkst. eurų iš Kultūros rėmimo fondo individualioms stipendijoms kultūros ar meno kūrėjams (konkurso būdu jas gautų per 300 žmonių).

Be to, pagal pirminį planą numatyta kultūros srityje veikiančioms nevyriausybinėms organizacijoms formuojamą naują 1,2 mln. eurų finansavimo skirti kuriamo turinio pritaikymo ar perkėlimo į skaitmeninę ar kitą erdvę reikmėms (iš kurių būtų galima finansuoti apie 80-150 projektų). Vakar Vyriausybės nutarimu ši programa buvo padidinta dar 3 mln. eurų. Į ją galės pretenduoti tiek nevyriausybinės, tiek valstybinės institucijos.
 
Taip pat vakar buvo patvirtinta ir papildomi 2 mln. eurų skirti kino sektoriui, tai reikšminga pagalba, ypatingai kino teatrams.

Sektorius taip pat galės pasinaudoti ir bendromis verslo pagalbos priemonėmis karantino metu: dalies prastovos išlaidų kompensavimo valstybės lėšomis ir subsidijų savarankiškai dirbantiems asmenims karantino metu (257 eur).

Realus poreikis

Nacionalinė kultūrinių ir kūrybinių industrijų asociacija atkreipia dėmesį, kad esamų priemonių stabilizuoti pirmajam karantino ekonomines pasekmes pajutusiam bei vienam paskutinių atsigausiančiam sektoriui tikrai neužteks - jos padės geriausiu atveju tik 10% sektoriaus.

Šiame sektoriuje yra daug daugiau savarankiškai dirbančių žmonių, nei gali padėti dabar numatomos priemonės - vien pagal autorines ir gretutines teises Lietuvoje kuruojančios AGATA ir LATGA duomenis yra virš 10.000 narių.

Esamų priemonių taip pat nepakaks ir Nevyriausybinėms organizacijoms ir privačioms kūrybinio sektoriaus įmonėms. Asociacijos prieš 2 savaites padarytos apklausos duomenimis, kurioje sudalyvavo virš 1300 kultūros ir kūrybinio sektoriaus respondentų, iš jų 866 individualiai ar pagal verslo liudijimą dirbantys ir 450 organizacijų (VŠĮ, UAB, MB), per kovą-balandį sektoriaus patirti nuostoliai ir negautos pajamos siekia beveik 22,4 mln. eurų. Iš jų - 15,2 mln. eurų – organizacijų, 7,2 mln. eurų – individualiai dirbančiųjų. VŠĮ organizacijos dažniausiai nurodo per du mėn. praradusios tarp 20.000 - 100.000 eur, UAB - 60.000 - 200.000 eur. Pagal NVO atlase užregistruotų kultūros ir laisvalaikio sektoriuje dirbančių NVO įstaigų yra virš 1000. Pagal esamas tendencijas ir prognozes laikotarpis sektoriaus atsigavimui ilgėja - jau dabar atšaukiami visi renginiai ir didieji festivaliai mažiausiai iki rudens.

Nacionalinės kultūrinių ir kūrybinių industrijų asociacijos duomenimis, šio sektoriaus atsigavimui ir karantino padariniams spręsti reikia dar 20 mln. Eur. Palyginimui, praėjusią savaitę Estijos Vyriausybė patvirtino 25 mln. eur, skirtus suvaldyti COVID-19 viruso sukeltą krizę kultūros sektoriuje. Asociacija ragina Vyriausybę skubiai ieškoti papildomų lėšų šaltinių. Daug galimybių galėtų atsiverti pasitelkus ES lėšas, juolab, kad Europos parlamentas praėjusią savaitę patvirtino pirminį koronaviruso paramos planą šalims, o taip pat Lietuvai – 1,5 mlrd. eurų, ir kalba apie lankstumą valstybėms, adaptuojant jau buvusias ar pasitelkiant naujas priemones esamai situacijai spręsti, taip pat Valstybė ketina papildomai skolintis net iki 5 milijardų eurų iš Pasaulio banko ar kitų kredito įstaigų.

Remiantis tiek savo apklausos duomenimis, tiek tiesiogiai bendraudama su sektoriaus atstovais, Asociacija siūlo šias papildomas lėšas panaudoti keliomis kryptimis, orientuotomis į autorinės kūrybos skatinimą, cirkuliaciją tiek sektoriaus viduje, tiek bendradarbiavimo su verslu skatinimą, e-kultūros turinio bei platformų kūrimą bei inovacijų skatinimą, o krizės suvaldymui karantino periodu - kuo skubiau sukurti sektoriui sąlygas lengvatinėms paskoloms gauti.

Reikalingos skubios tikslinės priemonės

„Šiuo metu, visų pirma, būtina greituoju būdu reanimuoti ir stabilizuoti kultūros ir kūrybiniame sektoriuje individualiai dirbančiuosius bei kūrybinio verslo ir NVO organizacijas, kurios buvo tiesiogiai paveiktos COVID-19 sukeltos ekstremalios situacijos, ir yra nuo karantino paskelbimo datos visiškai (80-100%) apriboję savo veiklą bei didžioji dauguma šio sektoriaus atstovų neturi jokių sukauptų rezervų net 2 mėnesių karantinui. Reikia skubios pagalbos jau šį mėnesį”, – pastebi Ž. Diavara.

Kaip vieną iš jau dabar reikalingos skubios pagalbos instrumentų asociacija siūlo dabartinį INVEGOS priemonių paketą, skirtą SVV organizacijoms, adaptuoti kultūros ir kūrybiniam sektoriui, t. y. sudaryti sąlygas jiems gauti lengvatines greitas paskolas, o tam visų pirma reikėtų didinti valstybės ir/ar savivaldybių garantijos dalį, supaprastinti reikalavimus ir pagreitinti procesus. Pagal esamas sąlygas dauguma šio sektoriaus įmonių šia priemone pasinaudoti šiuo metu negali ar negali pasinaudoti tiek, kiek reikėtų.

Prie krizinės situacijos sprendimo galėtų šiuo metu tiesiogiai prisidėti patys žmonės, įmonės ar valstybės įstaigos, pirkdamos lietuvių sukurtus produktus ar paslaugas. 

Krizė – tinkamas metas kūrybai


„Mūsų manymu, reikia mąstyti, kaip išgyventi šiuo sunkiu periodu, ir kaip naudingai praleisti šį laikotarpį“, – sako Nacionalinės kūrybinių ir kultūrinių industrijų asociacijos valdybos narė, Lietuvos gretutinių teisių asociacijos AGATA direktorė Agnė Begetė.

Jos vertinimu, reikia atskiro, skubaus instrumento, kuris padėtų išnaudoti šį laiką atlikti darbus, kuriems įprastu ritmu nerasdavome laiko, t. y. sudarius tinkamas sąlygas kūrėjams, galėtų atsirasti daug naujo turinio, kuris galėtų būti aktyviai viešinamas bei prieinamas vartotojams legaliose platformose, transliuotojų eteriuose ir pan., o kūrėjams ateityje už tai grįžtų tinkamas atlygis. Tai būtų investicija į naujo turinio kūrimą ir jo viešinimą.

Nevyriausybinėms organizacijoms ar privataus verslo atstovams ir individualiai veikiantiems kūrėjams asociacija siūlo kurti priemonę naujo kultūrinio turinio kūrimui, viešinimui ir vartojimui. Iš dalies tai jau vyksta – visi dabar dalinasi ir mielai vartoja nemokamą kultūros produktų turinį, tačiau kūrėjai lieka be atlygio, o tai nėra teisinga, juolab, kad jiems ši krizė sudavė nemenką smūgį. Tokiai priemonei, asociacijos skaičiavimais, reikėtų skirti 4,5 mln. eurų.

Taip pat, asociacijos prieš dvi savaites atlikta sektoriaus apklausa rodo, kad reikėtų ženkliai didinti ir Lietuvos kultūros tarybos suplanuotą stipendijų fondą: šiuo metu numatyta 600 tūkst. eurų Lietuvos kultūros taryba ruošiasi paskirstyti šiek tiek virš 300 kūrėjų, tačiau vien asociacijos apklausoje dalyvavo daugiau kaip 850 individualiai (su pažyma ar verslo liudijimu) veikiančių kūrybininkų, o autorines ir gretutines teises Lietuvoje kuruojančios AGATA ir LATGA aktyviai veikiančių yra virš 10.000 narių. Todėl asociacijos valdybos siūlymu, stipendijų fondą reikėtų didinti iki bent 3,5 mln. eurų (galėtų pasinaudoti nepilnai).

Ekonominę cirkuliaciją generuojantys kūrybiniai čekiai


Politikos formavimo ekspertės dr. Erikos Godlevskos, Nacionalinės kūrybinių ir kultūrinių industrijų asociacijos deleguotos į Kultūros ministerijos darbo grupę, teigimu, Lietuvoje vis dar menkai atsižvelgiama į svarbaus kūrybinių ir kultūrinių industrijų sektoriaus, kuris ženkliai prisideda prie šalies ekonomikos, specifiką. Didžioji dalis kultūros produktų yra intelektinės nuosavybės produktai, originalūs kūriniai arba kūriniai - prototipai. Kultūrinio turinio kūrimas gali būti skatinamas ir jau sukurtais Ekonomikos ir inovacijų ministerijos mechanizmais: asociacija siūlo kurti „Kūrybinių čekių“ priemonę, ir tokiu būdu padaryti valstybės injekciją į kūrybos ekonomikos skatinimą Lietuvoje, norint įsigyti reikalingų KKI sektoriaus paslaugų (leidybos, įgarsinimo, vertimų, fotografavimo, filmavimo, dizaino kūrimo, komunikacijos ir pan. paslaugų).

„Tokia priemonė prisidėtų prie  kūrybinių ir kultūrinių industrijų atsigavimo.  Mūsų vertinimu, “Kūrybinio čekio” priemonei būtų reikalingi apie 7 mln. eurų. Kūrybinių industrijų paslaugos ypatingai reikalingos verslams, tačiau labai dažnai dizainui, įvaizdžio kūrimui, kokybiškoms video reklamoms, fotografų autorinių nuotraukų pirkimui yra  taupoma. Tai užtikrintų dabar itin reikalingą cirkuliaciją tiek sektoriaus viduje, tiek skatintų verslą naudoti kūrybines paslaugas“, – sako Ž. Diavara.

E-kultūra

Net ir pasibaigus karantinui žmonės neskubės burtis ir žiūrės tiek koncertus, tiek spektaklius, filmus, operas ir kitus kultūros produktus iš namų. Kitas būtinas žingsnis bendradarbiaujant Kultūros bei Ekonomikos ir inovacijų ministerijoms, skubiai sukurti atskirą kūrybinio ir kultūrinio sektoriaus skaitmenizavimo priemonę, kuri būtų skirta kultūros produktų ir paslaugų platformų kūrimui bei interneto auditorijos plėtrai.

Šiuo metu Lietuvos kultūros tarybos paskelbtai priemonei, skirtai kuriamo turinio pritaikymo ir/ar perkėlimo į skaitmeninę erdvę bei vykdomų veiklų pritaikymo prie pasikeitusių aplinkybių projektams, skirta 1,2 mln. eurų bei šiandien Vyriausybės nutarimu patvirtinta dar papildomi 3 mln. eur.

“Tai labai geras sprendimas, nes dabartinė situacija ir prognozės rodo, kad apie dalies produktų ar paslaugų perkėlimą į internetinę erdvę turi galvoti visas sektorius. Tikėtina, kad šie papildomi pinigai nemaža dalimi bus skirti valstybės institucijų - muziejų, teatrų ir kt. paslaugų skaitmeninimui. Kas, be abejo, irgi yra reikalinga. Tačiau svarbu turėti analoginį instrumentą ir privačiam kultūros sektoriui. Reikalingas kurti ne tik e-turinys, bet ir e-platformos, kurios padėtų kultūrininkams ir kūrybininkams sukurti įrankius paslaugų ir produktų pardavimų didinimui bei eksportui, naudoti naująsias, inovatyvias technologijas, skatinti ieškoti naujų kūrybinių paslaugų ir produktų monetizavimo priemonių. Asociacijos skaičiavimais, tokiai priemonei reikėtų skirti ne mažiau kaip 5 mln. eurų. Tai ne tik padėtų sektoriui transformuotis ir inovuoti, bet ir prisidėtų prie jų veiklos stabilumo ateityje, jei pasikartotų panaši ekstremali situacija“, – pastebi asociacijos valdybos pirmininkė Ž. Diavara.

Fondas kaip kūrybos prieinamumo ir kultūros lauko stabilumo garantas

Galiausiai, pastebi asociacija, šiomis dienomis išryškėjo, koks reikalingas kūrybinio ir kultūrinio sektoriaus kuriamas turinys – jo vartojimas karantino metu išaugo, nors nemaža dalis liko nepasiekama dėl judėjimo suvaržymo. Kita vertus, šiandieninė situacija parodė, jog kūrybiniam sektoriui labai svarbu turėti stabilumo garantą.

„Augantį poreikį didinti kultūros produktų ir paslaugų pasiekiamumą žmonėms bei užtikrinti sektoriaus stabilumą ateityje galėtų socialinių ir kūrybinių-kultūrinių inovacijų fondas žmonių socialinei gerovei skatinti. Kultūra yra vienas iš svarbiausių mūsų visuomenės emocinės gerovės šaltinių. Ir tai įrodyta tiek moksliškai, tiek istoriškai. Lietuvoje kūrybinės ir socialinės inovacijos dar nėra išplėtotos - gal pats laikas pradėti labiau pasitikėti kūrybiškumu? “, – klausia Ž. Diavara. Tai, pasak jos, galėtų būti ilgalaikė kultūros lauko stiprinimo priemonė.

Papildomos priemonės ir galimybės

Asociacijos vertinimu svarstytinos ir kaimyninių bei kitų ES šalių patirtys, tokios kaip PVM mažinimas (pvz., bilietų į renginių pridėtinės vertės mokestį sumažinti iki 7 proc., juolab, kad Lenkijoje jiems taikomas 8 proc., o Latvijoje – 0 proc. PVM, taip pat spaudai ir leidybai), kurios padėtų vėliausiai atsigausiančiam kultūros sektoriui per ilgesnį laikotarpį atsistoti ant kojų.

Taip pat būtina nuolat atlikti kūrybinių ir kultūrinių industrijų sektoriaus stebėseną, tyrimus, skatinti tinklaveiką, nes tai padėtų ne tik įvertinti esamą būklę ir pandemijos sukeltos krizės padarinius, bet ir kurti tvarią kultūros ir kūrybos sektoriaus ekosistemą.

Naujausios žinios

Parašykite savo komentarą:
  Skaityti komentarus (1)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • AVARIJA: ketvirtadienio vakarą Širvintose susidūrė motociklas ir lengvasis automobilis; gali būti prispaustas ir sužeistas žmogus.
  • NULIS: Suomijos sveikatos apsaugos pareigūnai ketvirtadienį, pirmą kartą per daugiau nei 3 mėnesius, paskelbė apie nulį naujų COVID-19 atvejų šalyje.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)

Dienos klausimas

Ar savo gyvenime jaučiate, kad karantinas Lietuvoje dar nesibaigė?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Ar jau atidarėte maudymosi sezoną?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

+8 +9 C

+8 +10 C

 

+13 +14 C

 +18+19 C

+20 +22 C

 

+18 +21 C

0-3 m/s

0-5 m/s

 

0-4 m/s

Nuorodos