Viskas įrašyta veide! Tereikia perskaityti

Galima manyti, kad didieji filosofai pro žmogaus išorę žvelgė tiesiai į jo sielą, tačiau Senovės Graikijos mąstytojai, priešingai, labai domėjosi aplinkinių išvaizda.

Aristotelis ir jo sekėjai net sudarė visą sąrašą požymių, pagal kuriuos nesunku atsekti, kaip išvaizda atspindi dvasios būklę: pavyzdžiui, minkšti, švelnūs plaukai rodo bailumą, šiurkštūs - narsą, manė jie. Apie įžūlumą, kaip rašoma tame traktate, liudija „ryškios plačiai atmerktos akys su sunkiais kraujo pritvinkusiais vokais“. O plati nosis, tiek žmonių, tiek stambiųjų raguočių, buvo laikoma tingumo požymiu. Jausmingos storos lūpos, pasak filosofų, - kvailumo požymis, „kaip asilo“, o štai turintieji labai siauras lūpas buvo laikomi išdidžiais kaip liūtai.

Šiandien esame mokomi nespręsti apie žmogų iš išvaizdos. Tačiau psichologai nustatė, kad veidas yra tarsi langas, per kurį galima įžiūrėti didžiausias žmogaus paslaptis. Net jeigu išlaikote bejausmę veido išraišką, kai kurie jo ypatumai gali suteikti daug informacijos apie jūsų asmenybės bruožus, sveikatą ir intelektą.

Agresyvi veido struktūra

Omeny turima tai, kad, kad mūsų biologinės savybės, genai ir hormonai, veikia mūsų vystymąsi. Tie patys mechanizmai formuoja ir charakterį, aiškina Karmen Lefevr (Carmen Lefevre) iš Nortumbrijos universiteto.

Ištyrinėjusi veido kaulų struktūrą K.Lefevr nustatė, kad žmonės, kurių kraujyje yra daug testosterono, paprastai turi masyvius žandikaulius, ir pasižymi atkakliu, o kai kada ir agresyviu charakteriu. Veido formos ir dominuojančios elgsenos ryšys yra labai paplitęs tiek tarp gyvūnų (kuo platesnis yra beždžionės kapucino veidas, tuo didesnė tikimybė, kad ji užims aukštesnę padėtį būrio hierarachijoje), tiek tarp profesionalių futbolininkų.

Išnagrinėjusi 2010 metų pasaulio futbolo čempionatą, Keit Velker (Kate Welker) iš Boulderio universiteto (Kolorado valstija) nustatė, kad futbolininkų veido pločio ir aukščio santykis turi reikšmės tiek puolėjų įmuštų įvarčių, tiek gynėjų pražangų skaičiui.

Norėdami savarankiškai išsiaiškinti šį santykį, tiesiog palyginkite nuotolį nuo ausies iki ausies su atstumu nuo tarpuakio iki viršutinės lūpos. Pavyzdžiui, A.Linkolno veide šis santykis buvo lygus 1,93. Gali būti, kad šis santykis - šio politikos veikėjo poelgių motyvų raktas. K.Lefevr su savanorių pagalba įvertino kai kuriuos psichologinius buvusių JAV prezidentų parametrus. Ji nustatė, kad veido forma, ko gera, atspindi šių žmonių ambicijas.

Žinoma, panaši istorinių personažų analizė turi būti vertinama su tam tikra skeptiškumo doze, nes sėkmei pasiekti yra svarbios ir kitos charakteristikos, tokios kaip intelektas ir gebėjimas bendradarbiauti.

Putlūs skruostai

Kaip ir galima tikėtis, sveikatos būklė ir ligų istorija taip pat yra įrašyta veide. Ir įrašyta gana išsamiai.

Pavyzdžiui, riebalų kiekis veide yra patikimesnis fizinės formos rodiklis negu kūno masės indeksas. Žmones su liesesniais veidais rečiau kamuoja infekcijos, o jeigu jie ir suserga, ligos eiga būna lengvesnė. Dar tokie žmonės rečiau junta nerimą ir depresiją, matyt todėl, kad psichikos būklė būna dažnai susijusi su bendra žmogaus fizine būkle.

Tai kodėl skruostų apvalumas gali daug papasakoti apie sveikatą? Benediktas Džonsas (Benedict Jones) iš Glazgo universiteto mano, kad atsakymas į šį klausimą gali padėti naujai pažvelgti į riebalų vaidmenį organizme. „Sveikatos būklę rodo ne tik riebalų kiekis, bet ir tai, kur tie riebalai yra“, - teigia jis.

Kriaušės formos figūros žmonės, kurių antsvorio kilogramai yra susikoncentravę klubų srityje, bet turintys liekną liemenį, paprastai būna sveikesni už žmones, kuriems riebalai kaupiasi ant pilvo ir šonų. Manoma, kad riebalinis audinys toje srityje išskiria ypatingas molekules, provokuojančias vidaus organų uždegimą. „Galbūt veido putlumas atspindi riebalų kaupimąsi pavojingiausiose kūno vietose, - sako B.Džonsas, - arba gali pasirodyti, kad riebalai veide dėl kokios nors priežasties yra savaime pavojingi.“

Be šių pakankamai aiškių požymių daug ką apie sveikatą gali papasakoti ir labai subtilūs odos spalvos skirtumai. K.Lefevr ir B.Džonsas pabrėžia, kad tai neturi nieko bendra su etnine priklausomybe - tai vos pastebimi atspalviai, atspindintys žmonių gyvenimo būdo skirtumus. Esate stipresnės sveikatos, jeigu jūsų oda pasižymi gelsvoku, kone auksiniu atspalviu. Pigmentai, apie kuriuos čia kalbama, vadinasi karotinoidai, ir jų, kaip galima spręsti iš pavadinimo, randama raudonos ir oranžinės spalvos daržovėse. Karotinoidai padeda palaikyti imuninės sistemos sveikatą. Bet suvalgius jų per daug, jie nusėda odoje, ją vos vos nuspalvindami gelsvai. Šis „sveikas švytėjimas“ taip pat prisideda prie fizinio patraukumo.

O odos rausvas atspalvis rodo gerą kraujo cirkuliaciją, kuri dera prie aktyvumo gyvenime. Be to, moterims tai gali būti vaisingumo požymis. B.Džonsas nustatė, kad moterų oda šiek tiek parausvėja per menstruacinio ciklo piką. Galbūt tai vyksta todėl, kad veikiant lytiniam hormonui estradioliui kraujagyslės skruostuose šiek tiek išsiplečia.

Protinga išraiška

Šios paslaptys visada buvo aiškiai matomos, tiesiog mes neskubėjome jų atskleisti. Šiaip ar taip, šios žinios padeda atitaisyti fiziognomikos reputaciją, kuri pradėjo prarasti populiarumą jau Aristotelio laikais. O karalius Henrikas VIII Tiudoras taip skeptiškai vertino fiziognomiką, kad net uždraudė profesoriams „šarlatanams“ skaityti paskaitas šia tema ir už tai gauti pinigų. Dabar pasitikėjimas šia sritimi vėl auga, taigi galime sulaukti dar daugybės netikėtumų, slypinčių mūsų asmenukėse.

Įdomu yra tai, kad mes, regis, galime susidaryti vaizdą apie žmogaus intelektą, žvilgtelėję į jo veidą, tačiau iki šiol yra neaišku, būtent dėl kokių požymių žmogus atrodo protingas. Suprantama, čia viskas yra daug sudėtingiau negu akiniai ant nosies! O dar galime per sekundės dalis nustatyti žmogaus seksualinę orientaciją net be kokių nors stereotipinių nuorodų. Bet kaip mes tai darome - iki šiol yra mįslė. Galbūt tolesni tyrinėjimai padės išsiaiškinti, būtent kaip mes gebame taip greitai spręsti apie kitą.

Taip pat bus įdomu sužinoti, ar yra susiję asmenybės bruožai, gyvensena, išvaizda ir gyvenimo trukmė. Atliekant eksperimentą, vykusį nuo 1930 iki 1990 metų, buvo tiriamas asmeninių savybių ir išvaizdos ryšys. Mokslininkai nustatė, kad jaunystėje ne itin dominavę vaikiškų veido bruožų vyrai laikui bėgant tapo atkaklesni. Galbūt todėl, kad išmoko kompensuoti lūkesčius, susijusius su jų „kūdikiškais“ veidais.

Dar įdomiau yra tai, kad eksperimento autoriai rado įrodymų „Doriano Grėjaus efektui“, kai senstantis veidas pradeda atspindėti tam tikrus asmenybės aspektus, kurie buvo ne tokie akivaizdūs žmonėms esant jaunesniems. Jeigu moterys nuo jaunų dienų iki trisdešimtmečio buvo patrauklios ir mėgo bendrauti, po trisdešimties jų fizinis patrauklumas didėjo dar labiau, taigi sulaukusios 50-ies jos galėjo atrodyti net geriau už jaunas moteris. Galbūt tos moterys tiesiog žinojo, kaip gauti maksimalios naudos iš savo išvaizdos ir jų vidinis pasitikėjimas atsispindėjo veido bruožuose.

Ir galiausiai mūsų išvaizdoje yra dar kai kas esmingesnio negu veido kaulų struktūra ir odos spalva. Šį faktą vaizdžiai pademonstravo dar vienas neseniai atliktas tyrimas.

Specialistai prašė eksperimento dalyvių apsirengti mėgstamais drabužiais, o paskui nufotografuoti savo veidus. Nežiūrint to, kad drabužių nuotraukose nebuvo matyti, nešališki teisėjai pastebėjo, kad tos nuotraukos yra gerokai patrauklesnės palyginti su kitomis tų pačių dalyvių nuotraukomis.

Šis atradimas dar labiau stebina dėl fakto, kad dalyviai buvo prašomi nutaisyti neutralią veido išraišką. Ir nepaisant visko, padidėjusi savivertė tiesiog prasišvietė pro šitą neutralumą.

Veidas - ne šiaip biologijos produktas. Mes nepajėgiame pakeisti savo hormonų ar savo genų. Bet ugdant asmenybę ir savo vertės pojūtį veidai pradeda atspindėti kai ką gerokai svarbesnio.