8 nuotr.Pandemija mus moko gyventi kitaip. Įprasti dalykai, apie kuriuos anksčiau nė nesusimąstydavome, neatpažįstamai pasikeitė. Pavyzdžiui, pasisveikinimas.
Kadangi liga plinta oro lašeliniu būdu, virusai gali nusėsti ant rankų, drabužių, užsikrėtusiojo liestų daiktų ir plisti toliau. JAV nacionalinio biotechnologinės informacijos centro duomenimis, vienu rankos paspaudimu vidutiniškai perduodama 124 mln. bakterijų. Kuo ilgiau ir stipriau bus spaudžiama ranka, tuo daugiau bakterijų pereis nuo vieno šeimininko pas kitą. Pasaulio sveikatos organizacija įspėja: dėl koronaviruso dabar geriau atsisakyti sveikintis spaudžiant ranką.
Kyla klausimas: o kaip tada sveikintis? Galima nieko neprasimanyti ir, priklausomai nuo situacijos, tiesiog pasakyti „sveiki“, „laba diena“, „labas“ ir linktelėti galva. O gal perimti užsienio šalių patirtį? Bet tik tokią, kuri nekelia pavojaus, nes, pavyzdžiui, polineziečiai susitikę vienas kitą apuosto ir pasitrina nosimis, o Kenijoje gyvenančios akamba tautelės atstovai vienas kitą apspjaudo! Ir kuo gausesnis spjūvis, tuo didesnė yra reiškiama pagarba. Higienos požiūriu - grynas siaubas ir košmaras!
Visa, kas nauja - gerai pamiršta sena. Saugus ir pagarbus būdas pasakyti „labas“ - pakelti kumštį. Taip pat galima apsiriboti nusilenkimu arba daoistų gestu „kumštis delne“. Šie variantai yra labiausiai paplitę Azijos šalyse, kur buvo naudojami ir ne pandemijos metu. Įprotis sveikintis spaudžiant ranką europiečiams visada buvo gero tono požymis, bet pandemija verčia prisitaikyti prie kitokios tikrovės. Tapo madingi alternatyvūs pasisveikinimo būdai, kurie veikiausiai net pandemijai pasibaigus išliks populiarūs.
Uhano variantas
Kinijoje gimė ne tik naujas virusas, bet ir naujas pasisveikinimo būdas. Kinai nusprendė, kad susitikus galima „duoti penkis“ ne rankomis, bet kojomis. Tokį pasisveikinimo būdą labiausiai praktikuoja jaunimas: iš pradžių susiliečiama kairių kojų batų vidinėmis dalimis, paskui dešinių. Higieniška, saugu ir pakelia nuotaiką.
Namaste
Tai tradicinis indų ir nepaliečių pasisveikinimas, kai žmonės krūtinės lygyje suglaudžia delnus, pirštus nukreipdami į viršų ir truputį pasilenkia į priekį. Kad nereikėtų spausti rankų, namaste vienas kitam pademonstravo JAV prezidentas Donaldas Trampas ir Airijos ministras pirmininkas Leo Varadkaras.
Stuktelėjimas alkūnėmis
Dabar tai - bene labiausiai paplitęs ir artimiausias tradiciniam būdas pasisveikinti, kurį renkasi ne tik jaunimas, bet ir aukšto rango politikai. Toks pasisveikinimas daugelį gelbėjo per Ebolos epidemiją, nors visiškai saugiu jo, tiesą sakant, nepavadinsi.
Azijietiškas nusilenkimas
O galima tiesiog nusilenkti. Vakarų šalyse toks gestas naudojamas ne tik sveikinantis: lenkiamasi per viešus pasirodymus, sveikinimus, reiškiant dėkingumą arba prašymą. Japonijoje yra keletas nusilenkimo būdų. Viskas priklauso nuo žmogaus, kuriam lenkiamasi, socialinio statuso ir reiškiamos pagarbos laipsnio. Na, mums svarbiausia - išvengti užsikrėtimo, o ne galvoti, ar mūsų nusilenkimas kam nors patiks.
Patapšnoti per nugarą
Tai gera alternatyva rankos paspaudimui, tinkama tiems, kas negali visai apsieiti be fizinio kontakto. Taip paprastai sveikinamasi su draugais, giminaičiais, bet šioje situacijoje taip jau pradėjo sveikintis ir oficialūs asmenys. Pavyzdžiui, Naujojo Pietų Velso (Australija) sveikatos apsaugos ministras rekomendavo sveikintis būtent taip.
Ranka prie širdies
Šis gestas reiškia pagarbą ir nuoširdumą. Jį galima papildyti nedideliu nusilenkimu visu korpusu palinkstant į priekį.
Pasisveikinimas delnu
Susitikę su pažįstamais kilstelėkite ranką, atsukę delną į pašnekovą. Galima tiesiog pamojuoti ir mandagiai nusišypsoti. Jokio taisyklių pažeidimo ir gera profilaktika!
Jums nepriimtinas nė vienas iš šių variantų ir norite kažko originalesnio? Rinkitės!
Mozambiko Zambezijos provincijoje žmonės sveikinasi pritūpdami ir suplodami delnais.
Tuaregai, Afrikos tauta, gyvenanti Sacharos dykumoje, pamatę vienas kitą sveikinasi šokteldami aukštyn.
Eskimai vienas kitam kumščiu nestipriai trinkteli į galvą ir nugarą.
Jemeno gyventojai delną išorine dalimi prisideda sau prie kaktos.
Tibetiečiai dešine ranka nusiima nuo galvos kepurę, o kairę prisideda prie ausies ir iškiša liežuvį.
Naujosios Zelandijos aborigenai susitikę ima šūkauti, plekšenti delnais per klubus, iš visų jėgų trypia kojomis, tūpčioja, išpučia krūtinę, iškiša liežuvį, išsprogdina akis. Šį sudėtingą ritualą gali suprasti tik „savi“, taigi aborigenai taip atpažįsta svetimuosius.
Velykų salos gyventojai ištiesia priešais save rankas suspaustais kumščiais, paskui iškelia jas virš galvos ir atgniaužę kumščius „meta“ jas žemyn.
Kai kuriose Indijos gentyse yra priimta sutikus nepažįstamą žmogų pritūpti ir tupėti tol, kol bus pastebėti - tai rodo taikingumą.
Australijos aborigenai vienas kitą sveikina šokiu.
