1 nuotr.San Pedro kolonijos Bolivijoje kaliniai rengia mokamas ekskursijas po kalėjimą. Už papildomus 100 dolerių galima gauti kamerą vienai nakčiai, su moterimi ar be - pagal pageidavimą. Turistų pinigai naudojami kalėjimo teritorijai ir pastatams tvarkyti ir remontuoti, o nuteistieji - ekskursijų vadovai - greičiau paleidžiami į laisvę.
San Pedras - kolonija tikrąja žodžio prasme, savarankiškas miestas mieste. Nuteistiesiems leidžiama gyventi su žmonomis ir vaikais - sąlygos čia yra geresnės negu už kolonijos sienų. Kai kurie nuteistieji sėkmingai pradeda versliuką - įkuria drabužių taisymo įmonėlę, maisto išsinešti kioską arba atidaro „saviveiklinį“ kazino. Verslus kalėjimo viršininkas turi sudaręs išskirtinę sutartį su „Coca-Cola“: konkurentų gėrimai - vienas iš nedaugelio dalykų, griežtai draudžiamų kalėjimo teritorijoje.
Išgelbėjimas iš negyvenamos salos
Anglijos kelionių agentūra siūlo praleisti 10 dienų negyvenamoje saloje Karibų jūroje. Ekspedicijos dalyviai yra apmokomi išgyventi laukinėje gamtoje: instruktoriai parodo, kaip gėlinti sūrų vandenį, be degtukų susikurti laužą, rasti maisto sausumoje ir jūroje ir pasistatyti prieglobstį iš lėktuvo nuolaužų.
Po savaitės trukmės kursų grupės paimti atsiunčiamas gelbėtojų sraigtasparnis. Čia prasideda antroji nuotykio dalis - sraigtasparnis sudūžta virš atviros jūros. Pagal scenarijų visi instruktoriai žūsta ir grupei tenka mėginti išgyventi savarankiškai. Turėdami minimalų instrumentų rinkinį, robinzonai turi įsikurti naujoje saloje, įsirengti stovyklą, o pabaigoje susiręsti plaustą ir juo išplaukti namo.
Nelegalus įvažiavimas į JAV
Meksikos El Alberto mieste už 20 dolerių siūloma pageidaujančius pervesti per JAV sieną - lojant šunims, kaukiant sirenoms ir aidint pasieniečių šūviams. Žinoma, tai yra vaidyba - pasieniečių ginklai neužtaisyti, šunys nekanda. Bet persekiojimo pojūčiai žadami kuo tikriausi.
Iš pradžių tariamų nelegalų grupė yra vežama į tropinio miško laukymę. Iš čia patekti į JAV yra lengviausia - medžiai, lianos ir dygūs krūmai yra ideali priedanga bėgliams. Grupei vadovauja patyręs instruktorius, jie čia vadinami kojotais. Kojotas komanduoja, kada reikia gultis ant žemės, o tada - bėgti kiek kojos įkabina. Imigrantams tenka vis žiūrėti po kojomis - kaktusų dygliai, gyvatės ir vorai yra pasieniečių pusėje. „La Caminata“ („Naktinis pasivaikščiojimas“) El Alberte yra pagrindinis verslas: kadaise sunykęs miestukas virto klestinčiu, čia kas savaitę apsilanko šimtai turistų.
Uragano gaudymas
Tornado medžiotojų komanda kviečia prisijungti! Nuo pavasario pradžios iki rudens profesionalūs meteorologai vaikosi viesulus visoje JAV teritorijoje, nuo Teksaso iki Dakotos. Per vieną sezoną jie stebi ir tiria apie 30 uraganų.
Turistai sutinkami viename iš Tornadų alėjos miestų - čia yra didžiausia tikimybė susidurti su uraganu. Specialistų ir mėgėjų grupė persekioja tornadą mikroautobusais, primenančiais mašinas iš filmo „Pašėlęs Maksas“. Furgonai yra šarvuoti ir apginkluoti naujausia palydovine įranga. Jeigu grupei pasiseka aptikti tornadą, su tokia technika galima minimaliu atstumu privažiuoti prie jo „piltuvo“ - ištyrinėti viesulą ir pasidaryti kiečiausią gyvenime nuotrauką. Giedromis dienomis turistams yra rodomos netipiškos įžymybės, pavyzdžiui, didžiausias JAV meteorologijos centras Oklahomoje.
Futbolo derbis
Kelionė į Lotynų Ameriką ir šiaip yra nemaža avantiūra, o jeigu jums norisi tikrų aistrų, nusipirkite bilietą į „Superclasico“ varžybas. Tai pagrindinių Buenos Airių ir visos Argentinos futbolo klubų, „Boca Juniors“ ir „River Plate“, susitikimas. Abi komandos pasižymi ne tik meistriškumu, bet ir drausmės pažeidimais - jų aistruoliai laikomi aršiausiais pasaulyje. Su „Superclasico“ maču yra susijusi didžiausia tragedija futbolo istorijoje, kai stadiono tribūnose žuvo 71 žmogus ir dar 150 buvo sužeisti.
Mirtina žvejyba
Aliaskoje galima už pinigus prisijungti prie televizijos šou „Mirtina žvejyba“ komandos. Krabų gaudymas Beringo jūroje įeina į pavojingiausių vyriškų profesijų sąrašą. Ši jūra laikoma pavojingiausia laivybai - didžiąją metų dalį čia pučia stiprūs vėjai, jūra niekada nebūna rami, o laivų deniai pasidengia ledo plutele.
Žvejo darbas tampa išgyvenimo mokykla - virš galvos vis pralekia geležiniai narvai su krabais, denis tiesiog nusėtas žnyplėmis, kurios griebia už kojų, bangos grasina nuplauti į jūrą. Tiems, kas nepajėgia keletą mėnesių ištverti jūroje gresiant tokiam šalutiniam poveikiui kaip galvos smegenų trauma, yra lengvesnė alternatyva. Keletą kartų per mėnesį vienas iš „Mirtinos žvejybos“ laivų rengia komercinius 3 val. trukmės reidus. Tiek laiko kaip tik užtenka įsijausti į krabų gaudytojo vaidmenį, įveikti keletą menkų sunkumų ir, pasijutus tikru vyru, grįžti į krantą. Greičiausiai visam laikui.
Šuolis į vulkano kraterį
Šokinėjimas prisirišus lynu - populiari pramoga. Čilėje galima nušokti į žioruojantį ugnikalnio kraterį: specialiai tokiam atrakcionui išnuomojamas sraigtasparnis, kuris pakimba 200 m virš kraterio. Apatinis šuolio taškas yra už keliasdešimties metrų nuo verdančios lavos. Kai pažvelgsite į akis ugnimi spjaudančiam drakonui, sraigtasparnis nugabens jus iki pakilimo aikštelės. Liudytojai tvirtina, kad virš medžių viršūnių atsiveria vienas vaizdingiausių mūsų planetos peizažų. Šuolis į vulkano kraterį buvo sugalvotas specialiai realybės šou „Baimės faktorius“, transliuojamam per MTV, bet gavus daugybę prašymų jis buvo įtrauktas ir į turistinę programą, prieinamą visiems pageidaujantiems.
Ant žemės drebėjimo paliktų griuvėsių
Matyt, protestuodami prieš pasipūtusių nuobodų įvaizdį, anglai kuria vieną nuotykį po kito. „Adrenalininio turizmo“ agentūra Disaster Tourism siūlo kelionę į gamtos katastrofos epicentrą. Pavyzdžiui, galima paviešėti ten, kur neseniai vyko žemės drebėjimas, cunamis arba išsiveržė vulkanas. Kad ir kaip būtų liūdna, ekskursijų programa atnaujinama kasdien - vos tik įvykus stichinei nelaimei, ji įtraukiama į sąrašą. Čia galima užsisakyti ir individualią kelionę: jeigu svajojate apsidairyti ten, kur sudužo lėktuvas arba apsilankyti karo veiksmų zonoje, palikite paraišką tinklalapyje ir Disaster Tourism organizuos jums tinkamą kelionę.
Ekskursija į kokaino laboratoriją
Labiausiai įtempto siužeto ekskursija pasaulyje - žygis į veikiančią kokaino laboratoriją, pasislėpusią Kolumbijos džiunglėse. Apsukrūs narkotikų prekeiviai naudojasi oficialia ekskursija į Užmirštąjį miestą (La Ciudad Perdida) - pasibaigus pagrindinei ekskursijai, gidas norintiems siūlo sumokėti 20 dolerių už apsilankymą laboratorijoje.
Užmirštasis miestas yra savaime įdomus - tai vienos seniausių Lotynų Amerikos civilizacijų (650 metų senesnės už Maču Pikču) liekanos. Iki jo reikia eiti 65 km per džiungles, kur iki šiol slapstosi „guerrillas“ būriai. Kai koks turistas patenka į partizanų nelaisvę, ekskursijos kartais atšaukiamos. Priešingai lūkesčiams, laboratorijoje nėra sudėtingos aparatūros - tai tarsi didelis šiltnamis, kur kokos lapai yra džiovinami tiesiai ant betono grindų. Laboratorija priklauso vietos fermeriui, kuris taip kaupia sau pensiją. Jis turistams mielai parodo visus kokaino gamybos etapus ir dar atskleidžia kai kurias vietos kokaino mafijos paslaptis. Po 2008 m., kai apie šią laboratoriją parašė visi pasaulio laikraščiai, fermeriui teko laikinai pasitraukti į šešėlį. Bet nuo 2010 m. ekskursijos yra atnaujintos, tiesa, dabar laboratorijoje fotografuoti neleidžiama.
Žygis bedugnės kraštu
Iki 2012 m. pavojingiausiu pėsčiųjų žygių maršrutu buvo laikomas Karališkasis kelias (Caminito del Rey) Ispanijoje, bet neseniai jis buvo uždarytas rekonstruoti - laikui bėgant apgriuvo pernelyg dideli tako plotai.
Visur esantys kinai pasistengė ir į pirmąją vietą prastūmė Huašano kalną. Įsivaizduokite kelių kilometrų ilgio kabantįjį tiltą, apvyniotą aplink uolą. Maždaug taip atrodo takas į Huašano kalno viršūnę. Žengti reikia judančiu lentų taku, o laikytis - už grandinių, pritvirtintų prie uolų. Be pojūčių, aštrių kaip kinų virtuvė, turistai gauna estetinį pasitenkinimą - nuo kalno viršūnės matyti keletas vienuolynų ir didžioji Šensi provincijos dalis.
