Kiekvienas iš proto eina savaip...nuotraukos

2019 rugsėjo mėn. 01 d. 09:11:00 Perskaitė 766

Visi mes laikomės tam tikrų elgesio taisyklių, tai yra savaime suprantama. Tuo keisčiau, kad tarp daugumos pasitaiko individų, kurie elgiasi nelogiškai, nesuprantamai, neįprastai... Keisti žmonės ir neeiliniai (įdomūs, originalūs, kitokie) - skirtingos sąvokos. „Keistų žmonių“ poelgius sunku pagrįsti kokiais nors argumentais. Pasakojame apie kai kuriuos ekscentriškiausius praėjusių laikų keistuolius.

 

Hetė Grin
(Hetty Green, 1834-1916)

Ši moteris žinoma kaip didžiausia visų laikų šykštuolė. Dėl savo šykštumo ir verslininkės sumanumo ji tapo turtingiausia pasaulio moterimi. O taupė ji taip, kad to tiesiog neįmanoma suvokti. Pavyzdžiui, Hetė visąlaik vilkėjo tą pačią juodą suknelę, maitinosi pyragėliais už pusę dolerio, nesinaudodavo karštu vandeniu. Jos darbo vieta buvo įrengta banko vestibiulyje, tarp dėžių ir lagaminų su popieriais, ir dėl to jai nereikėjo mokėti nuomos.

Hetė nuolatos keisdavo gyvenamąją vietą, trumpai apsistodama pigiuose moteliuose, kad neatkreiptų mokesčių tarnybos dėmesio. Kai jos sūnus susilaužė koją, ji nusigrimavo, kad nebūtų atpažinta, ir nugabeno jį į viešąją ligoninę. Kadangi ji nedavė pinigų sūnui gydyti, jam teko amputuoti koją. Kai pačią Hetę ėmė kamuoti išvarža, ji atsisakė operacijos, kuri kainavo 150 dolerių (tuo metu jos turtas siekė per 2 milijardus dolerių dabartiniais pinigais...) Vėliau ji patyrė kelis infarktus ir galop nuo paskutiniojo mirė, būdama 81 metų. Sunku ką ir bepridurti...

Viljamas Spuneris
(William Archibald Spooner, 1844-1930)

Šis žmogus - daug mielesnis, į istoriją jis įėjo dėl ypatingo lingvistinio fenomeno, kuris taip ir buvo pavadintas - spunerizmas. Šis fenomenas pasireiškia tuo, kad žmogus sukeičia vietomis kai kurias žodžio raides, skiemenis ir net žodžius. Pavyzdžiui, jis gali pasakyti „Vabas lakaras“ (vietoj „labas vakaras“).

Juokingiausia yra tai, kad V.Spuneris buvo Oksfordo profesorius ir jam tekdavo bendrauti su daugybe žmonių. Į jo paskaitas specialiai ateidavo pašaliniai žmonės, kad išgirstų jo daromus kalbos riktus. Profesorius viešumo nemėgo, ir tik senatvėje davė keletą interviu laikraščių žurnalistams.

Simeonas Elertonas
(Simeon Ellerton, 1702-1799)

Simeonas Elertonas gyveno XVIII a. ir pagarsėjo pirmiausia fanatišku idealios fizinės formos siekimu. Jis mėgo vaikščioti tolimus atstumus ir vietos valdžia jam dažnai patikėdavo nugabenti pašto siuntas į kaimynines gyvenvietes. Grįždamas atgal, jis pakely rinkdavo stambius akmenis ir ant galvos nešdavosi juos namo - taip kaupė statybines medžiagas, iš kurių ketino statytis namą. Jis iš tiesų prisinešė pakankamai akmenų būstui pasistatyti. Simeonas iki gyvenimo pabaigos vaikščiojo su maišu akmenų ant galvos, nes tiek įprato nešioti sunkenybes, kad be jo jausdavosi nekomfortiškai.

Seras Džordžas Sitvelas
(George Sitwell, 1860-1943)

Džordžas Sitvelas, Vakaruose žinomos poetės Editos Sitvel (Edith Sitwell) tėvas, buvo neeilinis keistuolis. Jo pomėgis buvo sodininkystė, o kad atsikratytų įkyrių vapsvų, Džordžas sukonstravo specialų pistoletą, kuriuo daugiau ar mažiau sėkmingai šaudydavo vabzdžius. Kad nereikėtų mokėti mokesčių, jis iš Anglijos persikėlė į Italiją ir atsisakė mokėti žmonos skolas. Dėl to ji tris mėnesius sėdėjo kalėjime.

Džordžas buvo fanatiškas knygų mylėtojas, jo namuose buvo septynios bibliotekos. Džordžas ne kartą bandė sumokėti už sūnaus mokslus produktais iš savo sodo. Vienas keisčiausių Džordžo Sitvelo pomėgių buvo dažyti savo ūkio karves mėlynomis juostomis „dėl gražumo“. Prie įėjimo į jo ūkį kabojo plakatas: „Primygtinai prašau kiekvieną, kuris čia įeina, su manimi sutikti ir neprieštarauti mano nuomonei, kitaip sutrinka mano virškinimas ir aš naktimis blogai miegu.“

Džeraldas Vilsonas
(Gerald Tyrwhitt-Wilson, 1883-1953)

Džeraldas Vilsonas yra dar žinomas kaip lordas Bernersas. Sulaukęs brandaus amžiaus, jis tapo neblogu kompozitoriumi ir rašytoju, bet pasižymėjo keistais poelgiais. Pavyzdžiui, jo dvare balandžiai buvo nudažyti įvairiomis spalvomis, o dar gyveno žirafa, su kuria lordas Bernersas vakarais gerdavo arbatą. Jo automobilyje buvo įtaisytas klavesinas. Juo rašytojas skambindavo važinėdamasis po apylinkes.

Viljamas Baklandas
(William Buckland, 1784-1856)

Viljamas Baklandas, geologas ir paleontologas, yra žinomas kaip išsamaus to meto fosilijų sąrašo autorius, o dar jis buvo labai savotiškas žmogus. Jo meilė gyvūnijai buvo gana keista, todėl jo namuose buvo tikras zoologijos sodas. Viljamas siekė turėti visų gyvūnijos rūšių atstovų, ir kaip manote, dėl ko? Jo tikslas buvo jų visų paragauti, taigi jis gamindavo patiekalus iš įvairiausių būtybių ir jais vaišindavo svečius. Tai buvo ne tik žinduoliai, bet ir musės, kandys ir kitokie „skanėstai“. Svečiams tekdavo paragauti ir panteros, krokodilo ir pelių.

Grafienė Elena de Noail
(Helena de Noailles)

Elena gimė turtingoje ir kilmingoje šeimoje. Savo vaikų ji nesusilaukė, bet būdama 40-ies pamatė mergaitės portretą, kuris jai labai patiko. Sužinojusi, kad portretas jau parduotas, ji nusipirko pačią mergaitę - modelį. Įdukra buvo auklėjama pagal unikalią Elenos sukurtą sistemą. Drabužiai turėjo būti laisvi, kad netrukdytų cirkuliuoti kraujui. Mokyklos tvenkinį reikėjo nusausinti, kad nekiltų jokių infekcijų. Taip pat Elena buvo įsitikinusi, kad sveikatos raktas - metanas. Todėl netoliese visada ganydavosi karvių banda, turėjusi užtikrinti metano dozę. Novatorė sveikatos klausimais Elena iki mirties laikėsi dietos, kurią sudarė pienas, šampanas ir metanas.

Lordas Frensis Egertonas

(Francis Egerton, 1756-1823)

Šis britų aristokratas pagarsėjo savo rengiamais prabangiais vakarėliais... šunims. Keturkojai buvo rengiami geriausiais drabužiais, puošiami brangenybėmis ir net apaunami. Dar viena jo keistenybė buvo laiko skaičiavimas batais - namuose stovėjo visa jų rikiuotė, o kiekvieną porą Frensis audavosi tik kartą.

Jis taip pat laikė balandžių ir kurapkų pakirptais sparnais, kad juos būtų lengviau medžioti. Kadangi neturėjo vaikų, po jo mirties daugybė vertingų istorinių dokumentų pagal testamentą atiteko Britų muziejui, o didelė pinigų suma - Karališkajai mokslo draugijai.

Džemis Herstas
(Jemmy Hirst, 1738-1829)

Džemis Herstas kadaise taip pagarsėjo savo ekscentriškumu, kad jį arbatos pasikvietė pats karalius Jurgis III. Džemis atsisakė, teisindamasis tuo, kad yra užsiėmęs - moko ūdrą gaudyti žuvis. Galų gale jis pateko į priėmimą pas karalių, kur „pasižymėjo“ tuo, kad stiklinę vandens sviedė į patarnautoją, kuris, jo manymu, per daug šypsojosi.

Džemis mylėjo gyvūnus, o vienas jo užsiėmimų buvo dresuoti bulių, kad jį būtų galima naudoti kaip arklį. Bulius vardu Jupiteris dažnai tampydavo šeimininko ekipažą, tai pat per lapių medžioklę. Vietoj šunų jis laikė dresuotas kiaules. Džemis reguliariai rengė nemokamus pietus vargšams, į kuriuos juos sukviesdavo pūsdamas ragą, o valgius dalindavo pats, sėdėdamas karste. Jam mirus, karstą lydėjo rylininkas ir smuikininkas, kurie grojo linksmas melodijas.





"Respublikos" leidiniai", Smetonos g. 2, Vilnius, Tel. , Faks. , El. paštas info@respublika.net