V.Zelenskiui siunčiami pavojingi signalai

V.Zelenskis negali „kapituliuoti“ prieš V.Putiną, ketvirtadienio vakarą Ukrainos sostinėje reikalavo protestuotojai. Minėdami šeštąsias Maidano protestų Kijeve metines, demonstrantai su vėliavomis ir transparantais žygiavo į sostinės centrą. „Bet kokios nuolaidos Rusijai situaciją tik pablogintų“, - sakė 44-ejų demonstrantas Andrijus Sergujenka, turėdamas omenyje būsimą V.Zelenskio susitikimą su V.Putinu. Šį savaitgalį visoje šalyje numatytos naujos protesto akcijos.

Ukrainos viršūnių susitikime Normandijos formatu gruodžio 9 dieną Paryžiuje abiejų šalių prezidentai pirmą kartą susitiks asmeniškai. Keturšaliame susitikime, kuriame dalyvaus ir Vokietijos kanclerė Angela Merkel bei Prancūzijos prezidentas Emanuelis Makronas (Emmanuel Macron), bus siekiama sušvelninti nuo 2014 metų trunkantį konfliktą tarp Rusijos ir Ukrainos.

Prie Ukrainos vairo stojus V.Zelenskiui, abi pusės jau ėmėsi priemonių konfliktui spręsti. Rugsėjį, pavyzdžiui, įvyko pasikeitimas kaliniais, netrukus po to nuo fronto linijos Rytų Ukrainoje pradėtos atitraukti Ukrainos ir prorusiškų separatistų pajėgos.

Pirmadienį Rusija grąžino tris Ukrainos karo laivus, kuriuos buvo konfiskavusi prieš metus.

„V.Zelenskio ir jo komandos priemonės, kurių tikslas yra atitraukti dalinius, yra tikra kapituliacija. Tai nenormalu“, - kritikavo 30-metė demonstrantė Julija Nikolajenko.

Pastarąjį kartą Ukrainos viršūnių susitikimas Normandijos formatu vyko 2016 metais Berlyne.

Situaciją komentuoja politologas Vadimas VOLOVOJUS:

Situacija Ukrainos viduje yra tragiška. Jeigu vertintume Ukrainą pagal kriterijus, kurie akademinėje literatūroje taikomi vadinamosioms „žlugusioms“ valstybėms, didelių skirtumų nerastume. Kitaip tariant - politinis chaosas ir netvarka, absoliutus teisinis nihilizmas (kas stipresnis, tas ir teisus), milžiniška korupcija, labai sunki ekonominė padėtis ir pan. Žinoma, tokiame fone visuomenė nepatenkinta, ir šiuo atveju net nėra svarbu, kas sėdi prezidento poste - žmonių gyvenimas yra gana sunkus ir kai protestuoja kokie nors šachtininkai ar mokytojai dėl nesumokėtų atlyginimų, juos galima suprasti.

Tačiau kalbant apie politinius protestus, Ukrainoje jau seniai tai nevyksta spontaniškai ar stichiškai. Visi politiniai protestai yra apmokėti vienų ar kitų interesų grupių bei oligarchų. Visa tai vykdoma kryptingai bei organizuotai, siekiant tam tikrų problemų valdžiai ar net valdžios pakeitimo. Po Maidano šie procesai griežtai kontroliuojami interesų grupių, kiekvienas oligarchas turi savo kišeninių apmokamų smogikų kompaniją, kuri visa tai ir organizuoja. Na, o stabilumas visoje šalyje iš esmės priklauso nuo dviejų žmonių - oligarcho Kolomoiskio ir vidaus reikalų ministro Avakovo. Be jų žinios jokių perversmų nebus. Kadangi jie bando perskirstyti įtakos svertus bei gėrybes šalies viduje, kiti oligarchai, įskaitant ir buvusį prezidentą Petro Porošenką, gali būti tokia veikla nepatenkinti ir būtent čia pirmiausia ieškočiau vykstančių protestų priežasties, siekiant „paspausti“ V.Zelenskį... Kitaip tariant, vyksta kova dėl valdžios, o ne dėl turinio - kovojančioms interesų grupėms visiškai nerūpi nei karas, nei susitaikymas, nes jiems rūpi tik pati valdžia ir šios valdžios garantuojamos gėrybės.

Na, o pačiam V.Zelenskiui yra sunku ne tik dėl vidinės situacijos. Situacija užsienyje jam taip pat nėra palanki. Kalbant apie būsimąjį Normandijos formato susitikimą, jau pasirodė informacija, kad A.Merkel, E.Makronas ir V.Putinas vieningai laikysis pozicijos, kad V.Zelenskis privalo laikytis Minsko susitarimų, nenukrypstant nuo jų nė per žingsnį. Jeigu anksčiau vokiečiai su prancūzais dar, galima sakyti, buvo Ukrainos pusėje, tai dabar jiems Ukrainos problemos galutinai nusibodo ir jie greičiausiai nemato perspektyvų šioje valstybėje. Jeigu tai teisybė, tuomet tai yra dar viena bloga žinia tiek V.Zelenskiui, tiek ir Ukrainai. Panašu, kad Paryžiuje jo laukia fiasko...