1 nuotr.Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paneigė, kad tarp jo ir JAV prezidento Donaldo Trumpo būta susitarimų dėl tyrimų prieš demokratų kandidatą į prezidentus Joe Bideną.
„Aš nekalbėjau su JAV prezidentu Donaldu Trumpu pagal principą – aš duosiu tau tą, tu man duosi tą“, - sakė V. Zelenskis pirmadienį vokiečių žurnale „Spiegel“ paskelbtame interviu. Jis skundėsi, jog dėl JAV prezidento Ukrainos aferos nukentėjo jo šalies įvaizdis.
„Jungtinės Valstijos yra lyg signalas pasauliui – Tarptautiniam valiutos fondui ir Pasaulio bankui, Europai“, - kalbėjo V. Zelenskis. Jei JAV sako, kad Ukraina yra korumpuota, tai yra „labai stiprus signalas“, pabrėžė prezidentas. „Aš norėčiau, kad Jungtinės Valstijos suprastų: čia dabar yra kita šalis, mes esame visiškai kiti žmonės“, - kalbėjo jis.
Vadinamąją Ukrainos aferą sukėlė D. Trumpo pokalbis telefonus su V. Zelenskiu birželį. JAV demokratai apkaltino D. Trumpą piktnaudžiavimu valdžia, nes jis per šį pokalbį reikalavo, kad Ukraina pradėtų tyrimą prieš galimą jo priešininką 2020 rinkimų kovoje J. Bideną. Kaip spaudimo priemonę prezidentas esą, be kita ko, naudojo beveik 400 mln. dolerių karinę paramą Kijevui, kuri kelias savaites buvo užlaikyta.
V. Zelenskis interviu „Spiegel“ kalbėjo ir apie būsimą Ukrainos viršūnių susitikimą vadinamuoju Normandijos formatu Paryžiuje, kuriame jis pirmą kartą susitiks su Kremliaus šeimininku Vladimiru Putinu. Jis sakė, kad per pokalbius koncentruosis į pasikeitimo belaisviais ir paliaubų klausimus.
Ukraina, anot V. Zelenskio, „niekuomet“ nesutiks su rinkimais separatistų teritorijose, kol iš čia nebus išvesti „neteisėti kariniai daliniai“. Rinkimai yra vienas reikalavimų, kuriuos kelia prorusiški separatistai, kontroliuojantys dalį Rytų Ukrainos.
Ukrainos viršūnių susitikime Paryžiuje dalyvaus ir Vokietijos kanclerė Angela Merkel bei Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas. Tai bus pirmasis keturšalis viršūnių susitikimas šiuo formatu nuo 2016-ųjų.
V. Zelenskis per prezidento rinkimų kampaniją karo užbaigimą Rytų Ukrainoje pavadino didžiausiu prioritetu. Nuo konflikto pradžios 2014-aisiais jau žuvo 13 000 žmonių.
