Vladimiro Putino paradas pralaimėjimų fonenuotraukos (85)

2020 birželio mėn. 28 d. 11:10:21 Perskaitė 9544

Svarbiausius praėjusios savaitės pasaulio įvykius ir reikšmingiausias tendencijas specialiai „Respublikai“ komentuoja Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataras, politikos apžvalgininkas ir saugumo politikos ekspertas Audrius BUTKEVIČIUS.

 

- Lenkijos prezidentas Andžejus Duda (Andrzej Duda) trečiadienį susitiko su JAV prezidentu Donaldu Trampu (Donald Trump). Ar tai nebuvo labiau rinkėjams skirtas veiksmas, nes abiejų prezidentų laukia rinkimai? Kaip vertinate šį susitikimą?

- Geras politikas ir geras planas visada siekia keleto tikslų vienu veiksmu. Abu prezidentai gaudo rinkėjų balsus. Lenkijos vadovui labai svarbu gauti Trampo pritarimą dislokuoti JAV pajėgas Lenkijoje. Ir panašu, kad lenkai, pasinaudodami dalies Jungtinių Amerikos Valstijų pajėgų atitraukimu iš Vokietijos, gali gauti realizuotą „Trampo forto“ idėją. Tai reikštų, kad įdomiai keičiasi ne tik lenkų situacija, bet ir mūsų Lietuvoje. Nes iki šiol tie lietuviško saugumo svertai, įsigyjant „kelias skarbonkes“ ar Daliai Grybauskaitei demonstruojant, jog randa pagalbos iš Vokietijos kanclerės Angelos Merkel, buvo apgailėtini - mums buvo kuriama dar viena pasakėlė apie padidėjusį mūsų saugumą. O juk puikiai žinome, jog vokiečiai per Angelos Merkel valdymo dvidešimtmetį sugebėjo sunaikinti savo ginkluotąsias pajėgas, kad visa tai galima palyginti su tuo, ką padarė įvairūs Ukrainos vadovai, papirkti rusų.

Tad Jungtinių Amerikos Valstijų pajėgos Lenkijoje yra rimtas argumentas, galvojant apie tai, jog krizės atveju mes išties galėtume gauti paramą. Žinoma, tam Lietuvos vadovybė, užuot pasakojusi pasakas apie tai, kaip NATO apgins Lietuvą, turėtų pasirūpinti keliais, kuriais galima būtų pritraukti šias pajėgas iš Lenkijos į Lietuvą. Skaitytojui, menkai tesidominčiam saugumo ir gynybos tema, turiu pasakyti, jog garsusis Suvalkų koridorius, jungiantis su NATO erdve, vienodai gali pavirsti ir mūsų išsigelbėjimu, gyvybės keliu, ir ta vieta, ant kurios bus užmesta kilpa. Lietuvos vadovai, piktybiškai ignoruodami technines, buitines veiklas, galimybių pritraukti NATO pajėgas krizės atveju taip ir nesukuria. Kalbu apie fizines galimybes. Tad Lenkijos prezidento A.Dudos susitikimas su D.Trampu turi ir lietuvišką aspektėlį, svarbų mums.

- Neseniai JAV demokratų stovykloje pasidžiaugta, jog kadenciją baigęs prezidentas Barakas Obama (Barack Obama) padėjo demokratų kandidatui į prezidentus Džo Baidenui (Joe Biden) per internetinį lėšų rinkimo renginį surinkti 11 mln. dolerių. Ar B.Obamos įsitraukimas į rinkiminę kampaniją padės Baidenui rinkti ir balsus, ne tik dolerius?

- Vienuolika milijonų yra juokai, palyginti su tuo, ko reikia Baidenui. Bet, žinoma, su visu tuo spektakliu, ginant juodaodžių teises, tai leis pritraukti didesnę dalį juodaodžių rinkėjų balsų. Demokratai visą laiką save pozicionavo kaip žydų ir juodaodžių interesams atstovaujančią partiją. Reikia pasakyti, jog Trampas ir negalėjo pernelyg tikėtis šių balsų. Atvirkščiai, Trampas gali tikėtis tų juodaodžių balsų, kurie panorėjo įsikurti JAV naujame amplua. Ne amžinai visų stumdomo vergo, bet žmogaus, kuris savo rankomis sukuria savo gerovę. Kita Trampo elektorato dalis yra baltasis, sėkmingai įsitvirtinęs JAV ir norintis, jog kiekvienas ten gyvenantis užsienietis užsidirbtų pats, o ne kištų ranką į jo kišenę. Tokių žmonių taip pat yra nemažai, kaip tik šių žmonių Trampas ir buvo išrinktas. Vertinant D.Trampo atliktą darbą, jie mato, kad jeigu ne pastarųjų mėnesių nesėkmės, susijusios tiek su koronaviruso sukeltomis problemomis ekonomikoje, tiek su demokratų aktyviai eksploatuojamais vadinamaisiais juodaodžių maištais, jie supranta, kad D.Trampas savo galimybių dar neišsėmė. Nepaisant to, kad Baidenas dabar lyg ir pirmauja, jokiu būdu nenurašyčiau Trampo. Be to, reikia atsiminti, kad D.Trampas tik dabar pereina į ataką.

- Ką manote apie D.Trampo grasinimus pasiųsti JAV kariuomenę malšinti visoje šalyje vykstančias protesto akcijas prieš rasinę nelygybę, paminklų niokojimą? Ką karių pasiuntimas protestams malšinti reikštų Jungtinėms Valstijoms?

- Tai reikštų idėjos, jog kariuomenė yra skirta kovoti su išorės priešais, pabaigą. Žinoma, Konstitucija jam tą leidžia daryti, bet politinė psichologija neturėtų leisti. Jei tai nėra vienas iš Trampo grasinimų, kuo jis pagarsėjo per savo vadovavimo metus, jeigu tai išties yra idėja, kurią jis bandys realizuoti, norėtųsi jį atkalbėti nuo to. Nes bandymas įvesti kariuomenę į vidaus politikos reikalus niekam dar gerai nesibaigė.

- Nepaisant itin didelių užsikrėtimo Rusijoje koronavirusu mastų ir Covid-19 plitimo grėsmės, Maskvoje trečiadienį surengtas karinis paradas. Kam savo galią demonstravo prezidentas Vladimiras Putinas - savo šalies piliečiams ar užsieniui?

- Vienas mano senolis būtų pasakęs - iš to parado buvo tiek garso, kiek iš pirdalo vandeny. Kam jo reikėjo? Galios demonstravimas, bandymas telkti tautą aplinkui save, demonstruoti, jog jis yra pajėgus dar vienam rimtam veiksmui užsienio politikoje - visam tam yra reikalinga vienyti savo rinkėjus. Šis paradas - galimybė suvienyti tautą apie idėją. Tokia nacionalinė idėja Putinui pradžioje buvo TSRS žemių atstatymas, paskui jis nuleido laiptelį žemyn - pradėta dirbti prie Novorusijos idėjos. Ir pirmas, ir antras bandymas sužlugo.

Kita galimybė - suvienyti žmones neapykanta prieš kažką. Tai sena idėja, kuria naudojosi dar carai, vėliau - antisemitizmas. Tai nebeveikia. Dar buvo V.Putino bandymas suvienyti žmones prieš gruzinus, buvo toks vajus - gruzinų išvarymas iš Rusijos, gruziniško vyno nepirkimas ir panašūs dalykai. Tai irgi nesuveikė. Tada prasidėjo vajus prieš ukrainiečius. Ir šis reikalas dabar žlunga. Visų pirma, ukrainiečiai atsispyrė, antra, yra labai daug mišrių šeimų, trečia, visi supranta, kad ta idėja niekur neveda. Tad neapykanta, kaip vienijantis momentas, taip pat patyrė bankrotą. Trečia galimybė būtų gąsdinimo akcijos, kitaip sakant, represijos - tam buvo sukurta Nacionalinė gvardija ir panašūs dalykai. Bet tai suveikia tik tokiu atveju, jeigu represijos yra pakankamai stiprios, o pasiekti Stalino laikų represijų lygio Putinas nesugeba šitam pasauly. Jis matė, kuo baigėsi šaudymas į žmones jo prieteliui Vilniuje ar kitam prieteliui Kijeve.

Vadinasi, belieka tik vienas dalykas - vienijimasis apie simbolius. Ir šis paradas yra toks bandymo vienytis aplink simbolius pavyzdys, bet jis toks nostalgiškai seniokiškas, jame nėra jėgos. Į paradą neatvyko nė vienas save gerbiantis valstybės vadovas, tai tapo tokiu regioniniu, provincialiu bandymu susireikšminti. Ir tas provincialumas yra tragiškas Putinui. Ypač suvokiant, kad ekonominė kilpa veržiasi, artėja ruduo, o rudenį sociologai prognozuoja neramumus Rusijoje, juos kažkaip reikia dengti - Putinas pasirinko orientaciją į buvusias pergales.

Suvokti to parado prasmę įmanoma tik kalbant apie jo kontekstą. O kontekstas yra tai, kad Putinas pralaimėjo viską. Iš esmės jis pralaimėjo ir mažą pergalingą karą Gruzijoje, nes ten pralaimėjo politinę superdedamąją, patyrė sankcijas. Jis pralaimėjo ir mažą pergalingą karą Ukarinoje - jis gavo Krymą, tačiau Krymo euforija per 4-5 metus pavirto tuo pirdalu vandeny. Beliko tik graudus pasiaukojantis išlindimas iš bunkerio ir bandymas sutelkti paskutinius bendražygius po senomis pergalės vėliavomis.

- Tuoj po parado Rusijoje prasidėjo išankstinis balsavimas liepos pirmąją numatytam balsavimui - referendumui dėl Konstitucijos pakeitimų, kurie leistų Putinui šalį valdyti dar 16 metų. Čia jau viskas aišku, ar gali būti netikėtumų?

- Tai nėra referendumas, jie tai vadina tam tikromis visuomeninėmis konsultacijomis. Naudoti terminą „referendumas“ reiškia suteikti pernelyg daug reikšmės tokiam propagandiniam ir komufliažiniam veiksmui. Šitos pataisos jau priimtos parlamente.

- Tai ką ten liepos pirmąją Rusijos žmonės darys?


- Putinas ir jo aplinka elgiasi maždaug taip: mes padarėme, o dabar pasiklausime žmonių, ar gerai padarėme. Tai juokinga. O jei žmonės pasakys „ne“, kas tada? Netgi pats šito veiksmo pravedimas savyje jau neša išankstinę idėją, kad visi tam pritars. Visa tai yra silpnumo ženklai. Jeigu tu, vyruti, esi gana tvirtas lyderis, eik per tikrą referendumą. Tame, kaip bandoma gauti visuomenės pritarimą, slypi ir šio veiksmo legitimumo problema, kai iš esmės veiksmas yra nelegitimus. Ir rudenį žmonės šauks tą patį, ką dabar šaukia Baltarusijoje - grąžinkite senąją Konstituciją. Putinas tą supranta, jis ruošiasi. Ir ši situacija tam tikra prasme yra pavojinga, nes tose konvulsijose nežinia, ką jis gali užkabinti savo pareiškimais, kuriuos neseniai paskelbė apie Baltijos šalis, apie nuolatines Rusijai priklausančias žemes. Turėtume būti atsargūs. Ne veltui kalbu apie tai, kad Lietuvos vadovybė turėtų pabusti iš letargo ir pasakų, kurias pasakoja sau. Ir sutvarkyti visas technines galimybes efektyviai ir greitai pritraukti NATO pagalbą, jei to prireiktų. Nes tai yra mūsų saugumo garantas.

V.Putinas Rusijos valdžioje mums nėra didžioji blogybė, nes tie tikslai, kuriuos jis ir jo aplinka iš tikrųjų turi, mums nėra aktualūs. Mums reikėtų bijoti radikalaus politikos pakeitimo ir bandymo naudoti jėgą Baltijos valstybių teritorijoje. Manyčiau, tokiam žingsniui potencialus Putino įpėdinis yra žymiai pavojingesnė figūra negu Putinas.





"Respublikos" leidiniai", Smetonos g. 2, Vilnius, Tel. , Faks. , El. paštas info@respublika.net