Prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas penktadienį pareiškė, kad kalbasi su Vakarų lyderiais apie Turkijos prieštaravimus dėl Švedijos ir Suomijos priėmimo į NATO - jis kaltina šias šalis teikiant prieglobstį kurdų kovotojams.
Vasarį pradėtas Rusijos karas su Ukraina pakeitė abiejų Šiaurės šalių politines nuomones stojimo į Vakarų karinį Aljansą naudai. Narystei turi pritarti visos 30 esamų narių, tačiau Turkija nesutinka. R. T. Erdoganas ypač Švediją kaltina atlaidumu kurdų kovotojams, kuriuos Turkija ir Europos Sąjunga priskiria teroristinėms grupuotėms, taip pat JAV gyvenančio pamokslininko Fethullah Guleno šalininkams, Ankaros kaltinamiems 2016 m. mėginus surengti perversmą.
„Šiandien kalbėjausi su Nyderlandų ministru pirmininku“, – sakė R. T. Erdoganas ir pridūrė, kad šeštadienį surengs pokalbius telefonu su Didžiosios Britanijos ir Suomijos lyderiais. „Mes taip pat kalbėsime su (NATO vadovu Jensu) Stoltenbergu“, – sakė jis. „Ir toliau tęsime šias derybas, kad mūsų telefoninė diplomatija nenutrūktų“.
„Negalime pasakyti „taip“ (Švedijos ir Suomijos) (...) stojimui į NATO - saugumo organizaciją“, – sakė R. T. Erdoganas. Jis teigė, kad Turkija yra „auka“ ir turi visus dokumentus bei informaciją apie „šias teroro organizacijas“. Šią savaitę jis pareiškė, kad Turkija prašė Švedijos išduoti jai 30 „teroristų“, tačiau Stokholmas tai atmetė. Penktadienį jis sakė, kad jei NATO atsižvelgtų į Turkijos susirūpinimą, ji neturėtų išplėsti narystės į šias dvi šalis.
Švedija ir Suomija, nors ir tvirtai vakarietiškos, istoriškai laikėsi atokiau nuo NATO, nes jų ilgalaikė politika buvo nepykdyti Rusijos. Tačiau abi šalys pakeitė poziciją, šokiruotos milžiniškos savo kaimynės invazijos į Ukrainą, kuri nesėkmingai siekė prisijungti prie NATO. Suomijos ir Švedijos delegacijos pirmadienį norėjo atvykti į Turkiją, tačiau R. T. Erdoganas atmetė prašymą, sakydamas: „Nėra reikalo vargintis“. Ketvirtadienį J. Stoltenbergas pareiškė, kad į Turkijos „susirūpinimą“ atsižvelgiama ir siekiama „rasti sutarimą, kaip judėti į priekį“.