Sutarė. Bet ar ES lyderiai pajėgs susitarimų laikytis?nuotraukos (11)

2020 liepos mėn. 27 d. 15:50:35 Perskaitė 1864

„Respublikos“ savaitės žmonės - Europos Sąjungos 27 valstybių ir ES administracijos vadovai. Per rekordiškai ilgas, net keturias dienas trukusias, derybas - pinigų dalybas, sugebėję ne galutinai susipešti, trinktelėti Briuseliui durimis, bet susitarti.

 

Ar galėjo būti kitaip? Nesvarbu, kad Vokietijos kanclerė iš pradžių sakė nesanti įsitikinusi, kad pavyks susitarti. Tai būtų galima vertinti, kaip patyrusios politikės pagąsdinimą. Kad ES deklaruojama vienybė šiemet nepatirtų antrojo fiasko. Nes jei nepavyktų susitarti, ES pademonstruotų pasauliui Bendrijos bergždumą. Vienybės stoką. O jos ką tik pritrūko, kai ES šalys, išsigandusios koronaviruso, masiškai užsibarikadavo, uždarė sienas. Ir tik vėliau Europos Komisija susizgribo, kad kovojant su pandemija reikia imtis ir bendrų veiksmų. Pademonstruoti bent šiokį tokį solidarumą.

Tad derybose dėl ES 2021-2027 m. biudžeto ir ekonomikos gaivinimo fondo ir taip buvo aišku, kad biudžetą teks patvirtinti. O ekonomikos gaivinimo fondas taip pat būtinas. Patys solidžiausi šių derybų žaidėjai - Vokietijos kanclerė ir Prancūzijos prezidentas. Viena „abejojo“, ar pavyks susitarti. Kitas kiek teatrališkai karščiavosi ir tikėjo, kad pavyks susitarti. Minusą atsvėrė pliusu. Bet griežtesnį puolimą prieš pernelyg išlaidaujančias Italiją ir Ispaniją patikėjo „mažiukams“. Nyderlandams ir Austrijai. Toks savotiškas vaidmenų pasidalijimas. Didieji stebi. Du drausmingi „mažiukai“ aploja kelias nedrausmingąsias Pietų dičkes. Patys mažiausi mažiukai, įskaitant Lietuvą, į spektakliuką nesikiša. Lietuva galvoja, kiek gaus jos ūkininkai. Kaip visada per pinigų dalybas-derybas būna, bandoma į jas įpainioti tiesiogiai su Bendrijos finansais nesusijusių dalykų. Pvz., kad kai kurios ES šalys, mintyse galvojant apie Vengriją ir Lenkiją, ne visada laikosi teisinės valstybės principų. Esą ir į tai reikia atsižvelgti skirstant būsimo biudžeto ir fondo lėšas. Savaime suprantama, jog Vengrijos ir Lenkijos vadovai tokiems norams pasipriešino. Nes jei deramasi dėl pinigų, nebūtina kibti, kad nepatinka tavo batai.

Europos Vadovų Taryba nutarė, kad Europos Komisija pasiskolins finansų rinkose 750 milijardų eurų. Šie pinigai bus skirti bendram ES šalių ekonomikų gaivinimo fondui. Dalį fondo pinigų ES šalys-narės gaus negrąžintinai. O kitą dalį turės iš fondo pasiskolinti. Iš pradžių tik nesutarta, kiek šalys gaus pinigų neatlygintinai ir kiek gaus kaip grąžintiną paskolą. Pvz., Lietuva galės iš šio fondo pasiskolinti 2,2 mlrd. eurų. Manoma, toks fondas ne tik padės greičiau atkurti nuo pandemijos nukentėjusias ekonomikas, bet ir drausmins išlaidaujančias pietietes. Esą didins ES šalių fiskalinę integraciją. Bet kažin ar ta integracija atsvers pietietiško išlaidavimo kultūrą. Lotynams būdingą nuo Antikos laikų. Labiau tikėtina, kad šiauresnės ES valstybės laikysis fiskalinės drausmės, laiku grąžins paskolas. O Pietų Europos valstybės, pvz., Italija, ir dabar tiek prisiskolinusi, kad milijardas šen ar ten jau nieko nereiškia.

Skirtingos funkcijos


2018 metais Italijos skola sudarė 134,8 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), Graikijos - 181,2 proc. BVP, o Ispanijos - 97,6 proc. BVP. Tad pietietės fiskalinei drausmei atsparios. Jei ko bijo, tai ne EK, bet savo piliečių. Jei valdžios pradės per daug taupyti, pietiečiai išeis protestuodami į gatves. Tai puikiai žino Briuselis. ES šalys yra pasidalinusios funkcijas. Lenkija ir Vengrija priešgyniauja per dideliam Briuselio liberalizmui. Baltijos šalys, Lenkija, Rumunija, Kroatija, Vengrija tiekia vakariečiams pigią, bet darbščią darbo jėgą. Italija, Graikija, Ispanija, Malta, Kipras, Kroatija, Bulgarija užtikrina europiečiams saulėtas atostogas ir muziejus po atviru dangumi. Vokietija, Nyderlandai, Austrija, Danija, Švedija, Liuksemburgas, Belgija visada turi prisitaupiusios pinigų pietiečių gerklėms užkišti. Švedija, Prancūzija ir Italija dar reikalingos tam, kad visi arabai pabėgėliai nesubėgtų į vieną Vokietiją. Prancūzija ir Vokietija reikalingos viena kitai ir dėl to, kad prancūzai nirštų, kodėl gyvena prasčiau nei vokiečiai. O vokiečiai jiems pavydėtų sugebėjimo atsipalaiduoti. Olandai reikalingi tam, kad vaizdžiai kitataučiams pademonstruotų, iki kokių absurdų gali nusiristi liberalizmas. Tad tą darinį, kuris vadinasi ES, palaiko ne tik milijardų dalybos, bet kultūriškai ir geografiškai nulemtų funkcijų pasidalijimas. Lietuva šiame pasidalijime ryškiausiai atlieka pigių juodadarbių ir jaunų protų tiekimą Vakarų rinkai.

Ką išsiderėjo Lietuva? Jei iš viso galėjo derėtis? Bendra parama Lietuvai bus 1,7 mlrd. Eur didesnė nei 2014-2020 m. ES biudžete. Kompensacija dėl emigracijos nuostolių sieks apie 180 mln. Eur. Mūsų žemės ūkiui išsiderėta daugiau nei 400 mln. Eur papildomų lėšų. Tačiau žmonėms labiau imponuoja ne didesnis nei trilijonas eurų ES biudžetas 2021-2027 m. Nes retas iškart pasakys, kiek trilijonas turi nulių. Žmogaus vaizduotė linkusi operuoti daug mažesnėmis sumomis. Pavyzdžiui, kiek eurų iš tų kosminių trilijonų gausiu aš? Kaip ES milijardai bus Lietuvoje išdalinti? Nes nuo to laiko, kai įstojome į ES, per Lietuvą jau pratekėjo milijardai eurų iš įvairiausių fondų. Bet jie nei pristabdė emigracijos, nei socialinę atskirtį sumažino.

Vaizdas po metų

Įsivaizduokime. ES Vadovų Taryba reiškia gilų susirūpinimą, nes ES pietinės valstybės vėl nesilaiko fiskalinės drausmės. Lietuva vėl reiškia susirūpinimą, kad jos žemdirbiai gauna per mažas kompensacijas. Vengrija ir Lenkija vėl reiškia susirūpinimą, kad EK per daug į šalių vidaus reikalus kišasi. Emanuelis Makronas (Emmanuel Macron) reiškia slaptą susirūpinimą, kad iš politikos pasitraukė jo sąjungininkė Angela Merkel. Žmogus galvoja apie 2022 m. vyksiančius Prancūzijos prezidento rinkimus, todėl visiškai nekreipia dėmesio, kuo „mažiukės“ rūpinasi. O „mažiukės“ reiškia susirūpinimą, kad dar neapsirūpino vakcina nuo koronaviruso. Dičkės pasigriebė pirmos. O ES Vadovų Tarybos pirmininkas Čarlis Mišelis (Charles Michel) reiškia gilų susirūpinimą, kad Europa ir vėl nevieninga.





"Respublikos" leidiniai", Smetonos g. 2, Vilnius, Tel. , Faks. , El. paštas info@respublika.net