respublika.lt

Santykiai tarp Čekijos ir Rusijos komplikuojasi (59)

2021 liepos 03 16:58:00
Ričardas ČEKUTIS

Maskva užvakar atmetė Čekijos reikalavimus, kad Rusija išmokėtų kompensaciją už 2014 m. šovinių sandėlyje įvykusį ir aukų pareikalavusį sprogimą, kurį, kaip manoma, sukėlė du Rusijos šnipai.

×
nuotr. 1 nuotr.
Nors Čekija nukentėjo nuo Rusijos „valstybinio teroro akto“, Vakarai neskuba su ja solidarizuotis. EPA - Eltos nuotr.

 

Rusijos užsienio reikalų ministerija išsikvietė Čekijos ambasadorių Viteslavą Pivonką, teigė atstovė Marija Zacharova.

„Žinoma, kad Čekijos siūlymą aptarti šalies reikalavimą laikome nepriimtiną", - žurnalistams sakė M.Zacharova, Prahos reikalavimus pavadinusi fantasmagorija.

Pirmadienį Čekijos užsienio reikalų ministerija iškvietė Maskvos ambasadorių, kad pareikalautų kompensacijos už 2014 m. netoli rytuose esančio Vrbeticės kaimo įvykusius sprogimus.

Faktai

Per pirmą sprogimą, įvykusį spalio 16 d., žuvo du vietos darbininkai - Vratislavas Havranekas ir Liudekas Petrikas, firmos „Imex Group" darbuotojai. Sandėlyje Nr. 16 buvo laikoma 50 tonų šaudmenų, kurie išskraidė beveik 1 km spinduliu, iš aplinkinių kaimų buvo evakuota apie 100 žmonių.

2014 m. spalio 23 d. policija evakavo dar 375 žmones iš netoli Slavičino miesto esančios pramoninės zonos, kadangi šaudmenys, išmėtyti šioje teritorijoje, sproginėjo toliau dėl detonacijos.

Tačiau gruodžio 3 d. sprogo sandėlis Nr. 12, kuriame buvo saugoma dar 100 tonų artilerijos šaudmenų. Šis sandėlis buvo vos už 1,2 km nuo pirmojo sprogimo epicentro. Netrukus evakuota dar 430 aplinkinių kaimų gyventojų, nes po antrojo sprogimo prasidėjo nekontroliuojami sprogimai, be to, liko nemažai ir nesprogusių, tačiau išmėtytų po apylinkes sprogmenų.

Šių sprogimų padarinių likvidacija baigėsi tik 2020 m. spalį.

Įdomu, kad netrukus po sprogimų „Imex Group" pareigūnai nustatė, jog dingo nemaža dalis sandėliuose laikytos ginkluotės, įskaitant ir apie tūkstantį rankinių granatsvaidžių RPG-7, šimtai automatų, kulkosvaidžių ir pistoletų.

Tyrimas

Tiriant šiuos sprogimus nustatyta, jog sprogę šaudmenys netrukus turėjo būti išsiųsti į Bulgariją - jie buvo skirti parduoti Ukrainai per Bulgarijos ginklų prekeivį Emilijaną Gebrevą. Beje, šį Bulgarijos pilietį 2015 m. bandyta nunuodyti, kaip mano bulgarų specialiosios tarnybos, liūdnai pagarsėjusiu „Novičioku".

2020 m. Bulgarijos generalinė prokuratūra apkaltino tris Rusijos piliečius pasikėsinimu nužudyti E.Gebrevą. Šioje byloje buvo kaltinami ir trys Bulgarijos piliečiai, kurie esą talkino rusams.

„Belingcat" tyrimų grupės duomenimis, nuodytojai buvo Rusijos GRU agentai, o vienas iš jų - Denisas Sergejevas, naudojantis Sergejaus Frolovo pseudonimą, 2018 metais dalyvavo ir Skripalių nuodijime Didžiojoje Britanijoje.

Šiais metais Čekija oficialiai iškėlė kaltinimus Rusijai dėl ginkluotės sandėlių sprogdinimo, o prieš tai premjeras Andrejus Babišas pareiškė, jog čekų specialiosios tarnybos jam pateikė nepaneigiamus įrodymus, kad sprogdinimus organizavo Rusijos karinės žvalgybos karininkai.

Tyrimo metu nustatyta, jog sprogdinimo laikas buvo suplanuotas tam momentui, kai šaudmenys jau bus Bulgarijoje - buvo pranešta, jog tarp nesprogusių šaudmenų aptikti dar du sprogmenys su atitinkamai nustatytais laikrodiniais mechanizmais. Tačiau lieka neaišku, kodėl sprogimai nugriaudėjo anksčiau laiko.

Čekijos tyrėjai nurodė ir konkrečius su sprogdinimais susijusius asmenis: tai GRU karininkai Anatolijus Čepiga ir Aleksandras Miškinas, kurie į Čekiją tuo metu atvyko išgalvotomis Ruslano Baširovo ir Aleksandro Petrovo pavardėmis. Visai operacijai esą tiesiogiai vadovavo GRU generolas Andrejus Averjanovas, taip pat į Čekiją atvykęs su fiktyviais dokumentais.

Komentuoja politologas Linas KOJALA:

Dabartiniai Čekijos ir Rusijos santykiai yra iliustratyvūs apskritai bendrame Rusijos santykių su Vakarais kontekste. Jeigu anksčiau Čekija nebuvo tarp valstybių, kurios yra vienos didžiausių Rusijos kritikių, dabar ji tokia tapo ir taip nutiko dėl pačios Rusijos veiksmų. Tai yra iliustracija problemų, apimančių ne tik Čekijos ir Rusijos santykius, bet ir visos ES kontekste.

Žinoma, čekai negali tikėtis kompensacijų dėl karinių sandėlių sprogdinimo, nes iš esmės tai reikštų, kad Maskva pripažįsta savo kaltę. Tai nėra realu, juolab kad Rusija nepripažino ir kitų panašių įvykių, kaip antai Skripalių nuodijimo.

Vakarų reakcija, žinoma, galėtų būti griežtesnė. Dažniausiai tokia reakcija atsiranda, kai reikia solidarizuotis su valstybe, kuri atsiduria komplikuotoje situacijoje. Šiuo atveju - su Čekija. Tiesą sakant, mes tą reakciją matėme ir Lietuvos oficialiuose sprendimuose, išsiunčiant čia reziduojančius Rusijos diplomatus. Panašiai solidariai pasielgė ir daugelis kitų ES valstybių. Šiame kontekste, aišku, reikėtų kalbėti ir apie atskiras sankcijas, bet iš ES pusės jos ir taip ilgą laiką yra taikomos. Kartu tai yra apskritai bet kokio politinio dialogo su Rusija klausimas. Bet iš kai kurių didžiųjų ES valstybių matome norą ir toliau ieškoti sąlyčio taškų su Rusija, nepaisant įvykių Čekijoje ar kitų panašių istorijų.

 

Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Skaityti komentarus (59)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • KAPITALAS: Vyriausybė pritarė Lietuvos dalyvavimui steigiant Baltijos šalių regioninį kapitalo rinkų plėtros fondą, kurio tikslas – didinti Baltijos valstybių mažų ir vidutinių įmonių finansavimo prieinamumą, taip pat plėsti Baltijos šalių kapitalo rinkas.
  • PAŠTAS: Pagrindinė Kauno centrinio pašto įveiklinimo galimybių studijos rekomendacija dėl šio unikalaus pastato išsaugojimo ir pritaikymo visuomenės reikmėms – čia įsteigti Architektūros centrą (institutą), vykdantį ir muziejaus funkcijas.
  • TURIZMAS: Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija tenkino Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, pareiškimą ir panaikino Trakų rajono savivaldybės administracijos priimtus administracinius aktus, leidusius kaimo turizmo pastatų statybą Aukštadvario regioninio parko Vilkokšnio kraštovaizdžio draustinyje.
  • ĮSTATYMAS: Ketvirtadienį Seimas ketina priimti parlamentarų darbo sąlygas reglamentuojantį įstatymą.
  • ATLYGINIMAS: Nepaisant vidutinių atlyginimų skirtumo mažėjimo, užfiksuoto nuo balandžio iki liepos, Lietuvoje vyrai liepą uždirbo vidutiniškai 185 eurais daugiau nei moterys: vyrų vidutinis atlyginimas šiuo metu siekia 1596 eurus, moterų – 1411 eurų.
  • TERMINAS: Siūloma iki 12 mėnesių (vietoj šiuo metu nustatytų 6 mėnesių) ilginti nelegalių migrantų sulaikymo maksimalų terminą ir šiuo laikotarpiu nesuteikti jiems teisės laisvai judėti Lietuvos teritorijoje.
  • ANGLIS: Kinija pažadėjo nebefinansuoti naujų anglies kasybos projektų užsienyje.
  • SODRA: Rugpjūtį pirmą kartą šiais metais „Sodra“ fiksavo neigiamą priėmimų į darbą ir atleidimų balansą: „9.220 žmonių daugiau atleista nei priimta“
  • BALTAI: Rugsėjo 22 dieną 21 val. Vilniuje ant Altanos kalno Vilniaus Romuva kartu su apeigų grupe „Kūlgrinda“ visus kviečia švęsti Rudens lygiadienį bei Baltų vienybės dieną.
  • PROTESTAS: Australijoje, Melburno mieste, jau trečia diena vyksta statybos darbuotojų protestas, kurį išprovokavo valdžios sprendimas neleisti neskiepytiems darbininkams dirbti savo darbo.
Daugiau

Dienos klausimas

Kaip vertinate I.Šimonytės vadovaujamos Vyriausybės darbą COVID-19 valdyme?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Kaip vertinate rugsėjo 10d. mitingą?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

+4 +7 C

+3 +13 C

 

+8 +12 C

+6 +12 C

+8 +14 C

 

+11 +13 C

0-4 m/s

0-9 m/s

 

0-9 m/s

       

Nuorodos