respublika.lt

Rusijos laivyno vadas pateikė ultimatumą Ukrainai

(0)
Publikuota: 2014 kovo 03 08:50:13, Respublika.lt, Eltos inf.
×
nuotr. 30 nuotr.
Kariniai laivai Krymo pakrantėje

Pirmadienį Ukrainos gynybos ministerija pareiškė, jog Rusijos Juodosios jūros laivyno vadas Aleksandras Vitko ultimatyviai pareikalavo, kad Ukrainos kariškiai Kryme iki antradienio (kovo 4 d.) 5 valandos ryto pasiduotų, praneša "Interfax-Ukraina”.

Priešingu atveju "visame Kryme bus pradėtas tikras Ukrainos ginkluotųjų pajėgų dalinių ir dalių šturmas”, citavo ministerijos atstovai A. Vitko žodžius.

Anksčiau naujoji Krymo autonominės respublikos valdžia teigė, kad kai kurios Ukrainos armijos dalys perėjo "į Krymo liaudies pusę”. Ukraina paneigė pranešimus apie masinį šalies kariškių perėjimą Krymo valdžios žinion, bet pripažino, kad pavienių atvejų būta.


Ukrainos pasenusi ir nepakankamai finansuojama kariuomenė nelygiavertė Rusijos pajėgoms

Ukrainos nepakankamai finansuojama ir pasenusi kariuomenė su šaltojo karo laikų technologija būtų silpnas pasipriešinimo rodiklis, jeigu Rusijos invazija Kryme išsivystytų į didesnę konfrontaciją, sakoma 2012 metų Ukrainos gynybos ministerijos pranešime, kuriuo remiasi "FoxNews".

Nusidėvėję tankai ir naikintuvai, nedidelis karinis jūrų laivynas ir silpnėjanti kariuomenė, kurios vidutiniškai 100 tūkst. karių uždirba pusę šalies vidutinio atlyginimo, reiškia blogą ženklą 45 mln. gyventojų turinčiai šaliai, 1991 metais paskelbusiai nepriklausomybę nuo Rusijos.

"Pajėgos yra visiškai ne kovinės parengties. Kariuomenei gerokai trūksta lėšų, ji neturi tokio pajėgumo, palyginti su tuo, ką gali dislokuoti Rusija, nors Maskva taip pat nėra karinės parengties pavyzdys", - tinklalapiui "FoxNews.com" sakė Strateginių ir tarptautinių studijų centro direktorius Entonis Kordesmenas (Anthony Cordesman).

Rusija per metus gynybai skiria mažiau nei 100 mlrd. JAV dolerių, o 2011 metų Ukrainos karinį biudžetą sudarė 1,27 mlrd. JAV dolerių, teigiama ataskaitoje, kurios autoriai taip pat pareiškė, jog šalies vyriausybė dažniausiai skiria mažiau lėšų nei nurodyta oficialiuose dokumentuose.

"Gynybos ministerijos išlaidos ir lėšos 2011 metais nevisiškai atitiko ginkluotųjų pajėgų poreikius", - rašoma pranešime ir priduriama, kad ukrainiečių pajėgos dėl to turi pasenusią karinę įrangą.

"2011 metų pabaigoje skaitmeninių ryšių elementai sudarė mažiau nei 10 proc. visos komunikacijų sistemos. Tai neatitinka kareivių poreikio", - pažymima ataskaitoje.

Be kita ko, Ukrainos kariuomenės pranešime teigiama, kad iš 22 tankų, kurie turėjo būti modernizuoti 2006-2011 metais, dėl biudžeto apkarpymo atnaujinti buvo tik dešimt. Remiantis duomenimis, atnaujinti pavyko tik tris iš 31 karinio lėktuvo, keturis iš 22 karinių laivų ir nė vieno iš 38 karinių sraigtasparnių.

Anot pranešimo, Ukrainos kariuomenės finansavimas yra gerokai mažesnis už pasaulio vidurkį.


V.Žovtenka: Nesudarėme jokių prielaidų tokiems Rusijos veiksmams


Ukrainos ambasadoriaus Lietuvoje Valerijaus Žovtenkos teigimu, Ukraina tikisi, kad rusų kariai nutrauks savo veiksmus, nes Ukraina nepadarė nieko, kas galėjo sukelti tokią Rusijos reakciją.

Ukrainos ambasadorius negalėjo patvirtinti pasirodžiusios informacijos, kad rusų kariai palieka Krymą.

"Tikiuosi, kad rusų kariai nutrauks savo veiksmus, nes mes nepadarėme nieko, tiesiog esame savo teritorijoje (...), nepadarėme nieko prieš rusakalbius Kryme, nesudarėme jokių prielaidų tokiems Rusijos veiksmams", - naujienų agentūrai ELTA sakė V. Žovtenka.

Paklaustas, kaip vertina tarptautinės bendruomenės reakciją į įvykius Kryme, ambasadorius teigė, jog jeigu Rusijos kariuomenė nutrauks veiksmus ir pasitrauks, tuomet dabartinė tarptautinės bendruomenės reakcija yra pakankama.

"Man atrodo, kad tai tik pirmoji tarptautinės bendruomenės reakcijos banga. Jeigu Rusija nepasitrauks, tikiuosi, kad tarptautinė bendruomenė netylės ir duos Rusijai naujų signalų, patvirtinančių, kad Ukraina yra suvereni valstybė ir mūsų integralumas turi būti saugomas", - sakė ambasadorius.

Anot jo, Ukraina visų pirma tikisi adekvačios reakcijos iš Jungtinių Tautų ir ESBO.

Ambasadoriaus teigimu, naujoji Ukrainos vyriausybė turi palaikymą beveik visoje Ukrainoje, o kitiems reikia laiko suprasti šiandieninius valstybėje vykstančius procesus.

"Dniepropetrovske tūkstančiai žmonių eina į demonstracijas, remdami mūsų nepriklausomybę ir suverenitetą, tas pats vyksta Charkove. (...) Rusijos žiniasklaida, žinoma, rodo kitokį vaizdą, tačiau toks yra jų darbas. Naujoji Ukrainos vyriausybė turi palaikymą ir Odesoje. Kitaip yra Donecke, Luhanske, tačiau ten situacija taip pat nėra vienareikšmiška. Šiems žmonėms reikia suvokti, kas dedasi Ukrainoje šiuo metu, turime jiems duoti šiek tiek laiko. Niekas, taip pat ir Krymas, nenori atsiskirti nuo Ukrainos. Jie suvokia, kad Ukraina ne tik yra nepriklausoma, bet ir laisva valstybė. Ukraina visam pasauliui parodė, kad ji turi modernią pilietinę visuomenę, kad žmonės gali būti išgirsti, kad jie myli laisvę ir trokšta už ją kovoti", - Eltai sakė Ukrainos ambasadorius Lietuvoje.

 

Rusija stiprina savo pajėgas Kryme

Rusijos į Ukrainos Krymo pusiasalį pasiųsti kariai JAV ir Europos Sąjungą užklupo visiškai nepasiruošusius, ekspertų nuomone, sankcijų ir grasinimų įbauginti Kremliui gali ir nepakakti, rašo "EUbusiness".

"Situacija pasisuko nenumatyta linkme, todėl visos suinteresuotos pusės šiuo metu improvizuoja", - teigia Prancūzijoje esančio Strateginių tyrimų centro analitikas Fransua Heisburgas (Francois Heisbourg).

Šeštadienį Rusijos parlamentas patvirtino prezidento Vladimiro Putino kreipimąsi dėl karinių dalinių pasiuntimo į Ukrainos Krymo pusiasalį, kur Maskva ilgą laiką nuomojasi karinę bazę savo Juodosios jūros flotilei. Šiuo metu pusiasalį iš esmės valdo Maskvos palaikomos nereguliarios ginkluotosios pajėgos.

Tuo tarpu Vakarų šalys stengiasi rasti tinkamą atsaką Rusijos karinei invazijai į suverenios šalies teritoriją.

"Pasirodė įvairių pasmerkimų ir grasinimų sankcijomis... tačiau tai kol kas nepaveikė Rusijos pozicijos", - sakė Vokietijos Maršalo fondo analitikas Jorgas Forbrigas (Joerg Forbrig), pridūręs, kad Vakarų šalys į krizę Ukrainoje turėtų reaguoti kur kas aktyviau.

Vašingtonas V. Putiną įspėjo, kad Maskva gali netekti savo vietos būsimame Didžiojo aštuoneto (G-8) grupės susitikime, tačiau tokiam žingsniui pasipriešino Vokietijos užsienio reikalų ministerijos atstovai, argumentuodami, jog šis formatas yra vienas iš nedaugelio, "kuriame Vakarai šnekasi su Rusija", todėl jį nutraukti būtų pernelyg drastiškas žingsnis.

Strateginių ir tarptautinių studijų centro programų direktoriaus Andžio Kačinso (Andy Kuchins) nuomone, Krymo pusiasalio perėmimas yra "jau įvykęs faktas", todėl dabar reikėtų klausti, ką ketina daryti JAV ir ES.

"Sunkiausia atsakyti, ką Vašingtonas ir Briuselis darys, kad priverstų poną V. Putiną apsigalvoti, - kalbėjo analitikas. - Dėl to nesu labai optimistiškai nusiteikęs".

Buvusio britų ambasadoriaus Maskvoje Roderiko Leino (Roderic Lyne) nuomone, derybos su Rusija dėl Krymo turėtų vykti "už uždarų durų".

"Rusai mėgsta žvanginti ginklais. Jeigu mes atsakysime tuo pačiu - konfliktas plėsis", - mano diplomatas, šiuo metu dirbantis Londono "Chatham House" politinių tyrimų centre.

Anot R. Leino, su Maskva būtina bendrauti "privačiai", o tam puikiai tiktų Vokietijos kanclerė Angela Merkel (Angela Merkel), galinti perduoti "stiprią" žinutę Kremliui.

"Rusai dar neperžengė ribos, po kurios nebūtų galima pasitraukti... Nors esame arti jos", - sakė R. Leinas.

Anot A. Kačinso, absoliučią valdžią Kremliuje turintis V. Putinas gali veikti kur kas greičiau ir ryžtingiau nei visa Vakarų politinė stovykla, šiuo metu labiau besistengianti atrodyti vieninga, nei dedanti pastangas pačiam konfliktui spręsti. Anot eksperto JAV ir Europai gali teikti susitaikyti su Rusijos buvimu Kryme, nes Ukraina ginklu atsakyti į Maskvos agresiją nesiryžo ir greičiausiai nebesiryš.

"Svarbu kuo greičiau sugalvoti mechanizmą, kad tokie scenarijai nepasikartotų kituose pasaulio regionuose", - pridūrė A. Kačinsas.


V. Putinas stebėjo Baltijos jūros flotilės pratybas

Rusijos kariniai laivai ir pakrančių kariškiai pirmadienį dalyvavo kovinio šaudymo pratybose šalies vakariniuose Kaliningrado ir Leningrado regionuose, remdamasi Gynybos ministerijos atstovu skelbia "RIA Novosti".

Manevrai, kurie surengti pagal praėjusią savaitę prezidento Vladimiro Putino nurodytas karinės parengties pratybas, vyko didėjant tarptautinei krizei ir Rusijai dislokavus karius Ukrainos Krymo pusiasalyje.

V. Putinas pirmadienio popietę atvyko į Kirilovskio pratybų zoną netoli Sankt Peterburgo, kad pats asmeniškai galėtų stebėti paskutinį pratybų etapą, kuriame turėjo pasirodyti desantininkai. Tačiau dėl pūgos misija buvo atšaukta.

Pasak su Ukraina besiribojančio Vakarų karinio regiono atstovo, Baltijos jūros flotilės pratybose išbandyta plati ginklų sistemų įvairovė, įskaitant sausumos pajėgos, tankus, karinio jūrų laivyno artileriją ir oro gynybos raketas.

Gynybos ministras Sergejus Šoigu teigė anksčiau, kad daugiau nei 150 tūkst. vakarinių ir šiaurinių karinių dalinių narių kovinės parengties patikrinimas nėra susijęs su įvykiais Ukrainoje. Numatyta, kad pratybos baigiasi pirmadienį.

Dokumentas: ES svarsto apie ginklų embargą Rusijai

Rusija turi pakeisti savo kryptį dėl Ukrainos ir grąžinti karius į bazes Kryme. Priešingu atveju Maskva rizikuoja sulaukti Europos Sąjungos (ES) baudžiamųjų priemonių, įskaitant ginklų embargą, sakoma dokumento projekte, kuriuo remiasi "EUbusiness".

ES užsienio reikalų ministrai, siekiantys rasti bendrą atsaką į gilėjančią krizę Ukrainoje, svarstys priemones, jeigu "Rusija ir toliau imsis galimų neigiamų veiksmų", rašoma pareiškimo projekte, su kuriuo susipažino naujienų agentūra AFP.

"Nepriėmus suderinto sprendimo, ES apsvarstys/pradės pasiruošimą ateičiai dėl strateginių priemonių, įskaitant ginklų embargą", - sakoma dokumente.

Ši projekto dalis buvo parašyta skliausteliuose. Tai reiškia, kad per ES susitikimą tai gali būti pakeista arba išbraukta.

Rusija ir Prancūzija 2011 metais pasirašė daugiau nei milijardo eurų vertės sutartį, kurioje numatyta, kad Rusija įsigis du "Mistral" karinius laivus. Tai pirmas kartas, kai Maskva karinę įrangą perka iš NATO narės.

Prancūzija ir Vokietija, priklausančios 28 narių Bendrijai, pirmiausia akcentavo dialogą ir tarpininkavimą su Rusija bei atmetė bet kokią galimybę dėl sankcijų šiame įvykių etape.

Nyderlandų užsienio reikalų ministras Fransas Timermansas (Frans Timmermans) prieš susitikimą sakė žurnalistams, kad "sankcijos šiandien nedera, tačiau jos taps neišvengiamos", jeigu Rusijos pozicija nepasikeis.

Tarp kitų ministrų svarstomų priemonių, kaip rašoma dokumente, yra derybų su Rusija nutraukimas dėl vizų režimo sušvelninimo ir ES bei Rusijos santykių statuso pakėlimo.

"ES griežtai smerkia" Rusijos veiksmus Ukrainoje, ypač de facto Krymo okupaciją.

Šie veiksmai pažeidžia tarptautinį įstatymą, Rusijos įsipareigojimus, numatytus 1994 metų tarptautinėje sutartyje, kurią taip pat pasirašė JAV ir Didžioji Britanija, bei 1997 metų dvišalę sutartį, rašoma dokumento projekte.

Atitinkamai ES "ragina Rusiją nedelsiant atitraukti ginkluotąsias pajėgas bei "be atidėliojimo" sutikti su tiesioginėmis derybomis su Kijevu.

Dokumento projekte prieš sudarant galutinį variantą, kaip tikimasi, bus padarytos svarbios pataisos.

Ž. M. Barozas: ES lyderiai greitu metu susitiks aptarti padėtį Ukrainoje


Europos lyderiai planuoja "labai greitu metu" susitikti aptarti Rusijos ir Ukrainos krizę, pirmadienį teigė Europos Komisijos (EK) prezidentas Žozė Manuelis Barozas (Jose Manuel Barroso), kuriuo remiasi "EUbusiness".

Ž. M. Barozas pranešė, kad Europos Sąjunga (ES), konsultuodamasi su Tarptautiniu valiutos fondu (TVF), ruošia finansinės paramos paketą Ukrainai.

Ž. M. Barozas sakė žurnalistams Berlyne po pirmadienį Briuselyje vykusio ES užsienio reikalų ministrų susitikimo, kad valstybės ir vyriausybių vadovai susitiks parengti "bendrą atsaką".

"Mes jau pareiškėme labai didelį susirūpinimą" dėl krizės, per kurią prorusiškos pajėgos perėmė strateginio Ukrainos Krymo pusiasalio kontrolę, sakė EK prezidentas ir pridūrė, kad "situacija negerėja".

"Mes dirbame kartu su visomis Bendrijos narėmis dėl bendro, griežto atsako į šiuos įvykius", - sakė Ž. M. Barozas.

Ž. M. Barozas pažymėjo, kad ES tebėra pasiruošusi pasiūlyti Ukrainai politinę asociaciją ir ekonominę integraciją pasirašant asociacijos ir prekybos sutartis.

Ukrainos pasieniečiai: Rusija šalia Krymo kaupia šarvuočius

Ukrainos pasienio apsaugos tarnybos atstovų teigimu, Rusija savo teritorijoje šalia Krymo telkia šarvuotą techniką, taip pat kai kuriose pusiasalio dalyse blokuoja mobilųjį ryšį, informuoja "Reuters".

Anot Kijevo pareigūnų, šalia Rusijos Juodosios jūros laivyno bazės Sevastopolyje nuolat juda Maskvos karo laivai, o kai kuriose Krymo teritorijose neveikia mobilusis ryšys.

Pranešama, kad šalia Kerčės pusiasalio Rusija kaupia šarvuotą karinę techniką.

"Kitoje pusiasalio pusėje gausu šarvuočių. Kol kas nežinome, ar jie bus perkeliami per sąsiaurį", - "Reuters" korespondentams telefonu sakė Ukrainos pasienio tarnybos pareigūnas, tiksliai nenurodęs šarvuotos technikos skaičiaus.

Rusijos gynybos ministerija šių pareiškimų kol kas nekomentavo.

Vos 4,5 kilometrų pločio Kerčės pusiasalis skiria Juodąją ir Azovo jūros, juo taip pat vedama siena tarp Rusijos ir Ukrainos.

ELTA primena, kad rusų karinės pajėgos Ukrainos Krymo pusiasalio kontrolę perėmė praėjusią savaitę, argumentuojant rusų tautinių mažumų apsauga. Kijevo politikai paskelbė nacionalinio masto karinę parengtį ir reikalauja nedelsiant išvesti Rusijos karius iš pusiasalio.


Seimo komitetai norėtų NATO dalinių prie rytinių Aljanso sienų

Dėl įvykių Ukrainoje pirmadienį posėdžiavę Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos (NSGK) ir Užsienio reikalų komitetai (URK) NATO siūlo sukurti specialius gynybos planus Rusijos agresijai stabdyti ir ties rytine NATO siena (Baltijos šalimis) dislokuoti Aljanso karius.

"Mes manome, kad Rusija vykdo karinę agresiją Ukrainos atžvilgiu ir kad pagrindinis tikslas yra nuversti dabartinę Ukrainos valdžią. Mes siūlome ir teigiame, kad šitie Rusijos veiksmai kelia pavojų ir Europos Sąjungos, ir NATO šalių saugumui, ir kad turi būti imamos, visų pirma, diplomatinės, priemonės, jas reikia panaudoti agresijai sustabdyti ir Rusijos kariniams daliniams grąžinti į savo dislokacijos vietą", - po komitetų neeilinio skubiai sušaukto posėdžio sakė NSGK pirmininkas Artūras Paulauskas.

Pasak A. Paulausko, NATO turi parengti karinius planus, kaip sustabdyti Rusijos agresiją. Tai esą siūlo NSGK ir URK.

"NATO turėtų parengti karinius planus, kaip sustabdyti Rusijos agresiją ir dislokuoti tam tikrą skaičių karių prie rytinų NATO sienų. Tai irgi, mūsų nuomone, būtų stabdantis veiksnys dabartinę Rusijos agresiją", - kalbėjo politikas. NSGK pirmininko vertinimu, turėtų būti imamasi ir diplomatinių dvišalių priemonių, išnaudojamos tokios tarptautinės organizacijos kaip Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija ir pan.

Esą taip būtų stabdoma Rusijos agresija bei išvedami Rusijos kariai iš Krymo.

Lietuvos saugumo padėtis, pasak A. Paulausko, šiuo metu vertinama atidžiai, rimtai. "Krašto apsaugos ministras ir kitos tarnybos puikiai supranta, kokia yra situacija, ir imamos visos priemonės adekvačios šitai situacijai pasirengti", - patikino jis.

Kalbėdamas, kaip komitetai, vertina Rusijos pratybas Kaliningrade, A. Paulauskas vylėsi, kad belieka laukti jų pabaigos. "Tos pratybos, ne tik Kaliningrade, yra visos Rusijos karinės pajėgos pakeltos, vyksta "patikrinimas". Ir šiandien tas "patikrinimas" turėtų baigtis oficialiai. Ar jis iš tikrųjų baigsis - mes pamatysime turbūt vėliausiai rytoj ryte", - sakė A. Paulauskas.


Ukrainos kariškiai žada vengti kraujo liejimo

Ukrainos kariškiai neleis, kad šalies karinių jūrų pajėgų kontroliuojamose teritorijose būtų naudojami ginklai ir liejamas kraujas. Tai pirmadienį žurnalistams pareiškė Ukrainos karinių jūrų pajėgų vadas kontradmirolas Sergejus Gaidukas.

"Pasakysiu atvirai, mes padarysime visa, kas įmanoma ir neįmanoma, kad nebūtų kraujo liejimo. Aš kreipiuosi ir į žiniasklaidą, ir į gyventojus, į visus, kurie mane girdi, mes visi turime suprasti, kad Ukrainos karinės jūrų pajėgos nekelia grėsmės Sevastopolio, Krymo gyventojams”, - pažymėjo S. Gaidukas.

Jis priminė, kad įvairiose Ukrainos karinių jūrų pajėgų dalyse tarnauja žmonės, kurių tėvai, žmonos, vaikai gyvena Kryme.

"Todėl ginklų naudojimo klausimu aš karininkams daviau aiškų įsakymą - padaryti visa, kad to būtų išvengta”, - pabrėžė kontradmirolas.


Trys Krymo krizės scenarijai

Rusija siunčia į Krymą vis daugiau savo pajėgų. Ukrainos centrinė vyriausybė skelbia mobilizaciją. Padėtis Juodosios jūros pusiasalyje gresia dar labiau paaštrėti. Ukrainos premjeras Arsenijus Jaceniukas jau kalba apie šaliai Maskvos paskelbtą karą. Kaip situacija klostysis toliau? Berlyne veikiančio "Mokslo ir politikos" fondo ekspertas Rusijos ir Rytų Europos klausimais Hansas Heningas Šrioderis (Hans Henning Schroeder) vokiečių portalui "spiegel.de" kalba apie tris galimus scenarijus:

1. Karas tarp Rusijos ir Ukrainos

Blogiausiu atveju ukrainiečiams teks kovoti su rusų kareiviais. Pasienyje su Krymu arba pačiame pusiasalyje vyks mirtini susirėmimai. Rusija dar labiau eskaluos situaciją ir pasiųs dar daugiau karių. Gali būti, kad mūšiai apims ir kitas Ukrainos dalis. Vakarai greičiausiai nesikiš, o skelbs sankcijas Maskvai. Iki šiol prezidentui Vladimirui Putinui pagrasinta pašalinti Rusiją iš G8 grupės.

2. Derybos ir stebėtojų nusiuntimas

Ukrainos atstovai ir Rusijos vyriausybė susės prie vieno stalo ir derėsis. Tai galėtų vykti tarpininkaujant Jungtinėms Tautoms (JT) arba Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijai (ESBO), nes ir šioje organizacijoje atstovaujami tokie svarbiausi veikėjai, kaip Rusija, JAV, Europos šalys ir buvusios sovietinės respublikos. ESBO šiuo metu Vienoje tariasi dėl stebėtojų grupės nusiuntimo į Ukrainą.

Siekdami kompromiso, visi veikėjai gali pripažinti Ukrainos teritorinį integralumą. Tuo pat metu Kijevas turėtų užtikrinti teises įvairioms etninėms grupėms Ukrainoje, pirmiausiai - rusams ir Krymo totoriams, ir suteikti joms garantijas. ESBO stebėtojai turėtų kontroliuoti, kad visi laikytųsi susitarimų. ESBO stebėtojų yra ir Gruzijoje, kur 2008-aisiais įvyko ginkluotas konfliktas tarp vyriausybės ir Rusijos.

3. Ukrainos skilimas

Toks scenarijus įmanomas, jei naujajai Ukrainos vyriausybei nepavyks atgauti visos šalies kontrolės. Ne tik Kryme, bet ir kituose rytiniuose šalies regionuose girdisi separatistinių raginimų. Kryme ir Ukrainos rytuose regionų lyderiai gali kreiptis į Rusiją ir paprašyti paramos. Atsirastų rusų protektoratų, kuriuose ukrainiečių vyriausybė neturėtų žodžio. Taip Ukraina ženkliai susilpnėtų.

Koks scenarijus yra realiausiais, kol kas sunku pasakyti. "Vakarai ir Rusija santykinai yra nuspėjami", - sako H. Heningas Šrioderis. Tačiau lieka neaišku, ar Ukrainos vyriausybei pavyks atkurti visos savo teritorijos kontrolę. Tai yra didelis klaustukas, pažymi ekspertas.


G7 šalys pasmerkė Rusiją

Visos Didžiojo septyneto šalys - JAV, Vokietija, Prancūzija, Didžioji Britanija, Italija, Kanada ir Japonija - įšaldė pasirengimą G8 viršūnių susitikimui Sočyje ir pasmerkė Rusijos veiksmus Ukrainos atžvilgiu, praneša agentūra AFP.

Remiantis G7 pareiškimu, šalys Rusijos veiksmus laiko akivaizdžiu Ukrainos suverenumo ir teritorinio integralumo pažeidimu bei nusižengimu tarptautiniams įsipareigojimams. Maskvos veiksmai esą nesuderinami su G8 veikla.

Rusija prie G7 grupės prisijungė 1997-aisiais.


D. Medvedevas: Rusija suinteresuota stabilia ir stipria Ukraina

Maskva pasirengusi plėtoti santykius su broliška šalimi Ukraina, tačiau su visa šalimi, o ne su grupe žmonių, kurie po kraujo praliejimo Maidane užėmė valdžią. Tai sekmadienį pareiškė Rusijos ministras pirmininkas Dmitrijus Medvedevas, kurį cituoja agentūra "RIA Novosti".

Jis pabrėžė, kad, remiantis konstitucija, teisėtas Ukrainos prezidentas lieka Viktoras Janukovyčius. "Prezidento V. Janukovyčiaus autoritetas praktiškai yra niekinis, tačiau tai nekeičia fakto, kad jis, vadovaujantis konstitucija, yra teisėtas valstybės vadovas", - kalbėjo D. Medvedevas. Kol V. Janukovyčius nėra nušalintas nuo posto apkaltos būdu, jis esą lieka prezidentas. Visa kita, anot Rusijos premjero, yra "savivalė ir valdžios užgrobimas".

Rusijai reikia stiprios ir stabilios Ukrainos, nuspėjamos ir ekonomiškai solidžios partnerės, o "ne vargšės giminaitės, kuri nuolat stovi su ištiesta ranka", - pridūrė D. Medvedevas.


Situaciją Ukrainoje svarstys į skubų neeilinį posėdį suvažiuosiantys ES užsienio reikalų ministrai

Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius pirmadienį dalyvaus neeilinėje ES Užsienio reikalų taryboje. Jos vienintelis darbotvarkės klausimas, kaip pranešė Užsienio reikalų ministerija, - situacija Ukrainoje.

ES vyriausioji įgaliotinė užsienio ir saugumo politikai Ketrina Ešton (Catherine Ashton) apie skubiai šaukiamą ministrų susitikimą pranešė kovo 1-ąją, reaguodama į įvykius Kryme.


Šaukiamas neeilinis NSGK ir URK posėdis

Pirmadienio rytą šaukiamas bendras neeilinis Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos ir Užsienio reikalų komitetų posėdis įvykiams Ukrainoje aptarti.

Į posėdį kviečiami Užsienio reikalų ministerijos, Krašto apsaugos ministerijos, Valstybės saugumo departamento ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie Krašto apsaugos ministerijos atstovai.


Ukrainos karinio laivyno vadas pareiškė vykdysiąs prorusiškos Krymo vadovybės nurodymus

Ukrainos karinio jūrų laivyno vadas paskelbė tarnausiąs prorusiškai Krymo vadovybei. Tai admirolas Denisas Berezovskis pareiškė asmeniškai spaudos konferencijoje Rusijos Juodosios jūros laivyno bazėje Kryme, praneša agentūra AFP.

"Aš prisiekiu vykdyti Krymo Autonominės Respublikos vadovybės nurodymus", - sakė D. Berezovskis televizijos transliuotame pareiškime.

Jis tik penktadienį Ukrainos laikinojo prezidento Aleksandro Turčynovo buvo paskirtas vadovauti kariniam laivynui.


JT generalinis sekretorius siunčia į Ukrainą savo pavaduotoją


Aštrėjant konfliktui dėl Krymo pusiasalio, Jungtinių Tautų generalinis sekretorius Pan Gi Munas (Ban Ki Moon) siunčia į Ukrainą savo pavaduotoją Janą Eliasoną (Jan Eliasson). Jis asmeniškai įvertins padėtį šalyje ir JT vadovui pateiks pasiūlymus, kaip Jungtinės Tautos galėtų prisidėti prie įtampos sušvelninimo, praneša agentūra AFP.

Antradienį Kijeve laukiama ir JAV valstybės sekretoriaus Džono Kerio (John Kerry). Jis sekmadienį pareiškė, kad tolesnės eskalacijos atveju gali neįvykti Sočyje planuojamas G8 viršūnių susitikimas. Gali būti, kad Vladimiro Putino iš viso neliks G8 grupėje, pridūrė Dž. Keris. Rusija 1998-aisiais buvo priimta į svarbiausių pramoninių valstybių grupę.

Dėl Rusijos veiksmų Kryme visos G7 šalys sustabdė pasirengimą Sočio viršūnių konferencijai.

NATO pasisakė už tarptautinių stebėtojų nusiuntimą į Ukrainą. Jie būtų pavaldūs JT Saugumo Tarybai arba Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijai, Briuselyje sakė Aljanso generalinis sekretorius Andersas Fogas Rasmusenas (Anders Fogh Rasmussen). Jis taip pat pareikalavo Rusijos ir Ukrainos ieškoti taikaus krizės sprendimo. NATO savo ruožtu mėgins daryti įtaką Maskvai per NATO ir Rusijos Tarybą.

Ukrainos premjeras Arsenijus Jaceniukas apkaltino V. Putiną "paskelbus karą jo šaliai".

Po valdžios pasikeitimo Kijeve prieš savaitę didėja įtampa daugiausiai prorusiškose teritorijose Ukrainos rytuose bei Kryme.

Rusija patikino, kad nenori karo su Ukraina. "Mes esame prieš tai, kad kas nors naudotų šią terminologiją santykyje su mums artima Ukraina", - per valstybinę televiziją pareiškė užsienio reikalų viceministras Grigorijus Karasinas. Rusija esą darys viską dvišaliams santykiams stiprinti, nes "nuo to priklauso stabilumas Europoje".


D. Grybauskaitė ir D. Kameronas griežtai pasmerkė agresijos aktus Ukrainoje

Prezidentė Dalia Grybauskaitė sekmadienį kalbėjosi telefonu su Jungtinės Karalystės Ministru Pirmininku Deividu Kameronu (David Cameron) ir aptarė situaciją Ukrainoje, galimas pasekmes regiono ir visos Europos saugumui bei derino Lietuvos ir Jungtinės Karalystės pozicijas dėl neatidėliotinų priemonių konflikto sureguliavimui.

Lietuvos vadovė ir Jungtinės Karalystės premjeras griežtai pasmerkė Rusijos agresijos aktus Ukrainoje, pabrėždami, kad tarptautinė bendruomenė turi mobilizuotis ir ieškoti bendrų sprendimų bei išeičių iš šios grėsmingos situacijos.

Prezidentės teigimu, tai kas vyksta prie ES išorinių sienų yra nepateisinama ir gali turėti rimtų pasekmių viso regiono saugumui bei įtakos Europos ateičiai, todėl būtina kaip galima greičiau sustabdyti dirbtinį konflikto eskalavimą ir užkirsti kelią karinės jėgos panaudojimui.

Lietuvos ir Jungtinės Karalystės pozicijos sutampa dėl planuojamų priemonių ES ir NATO lygmenyje. Pasak Prezidentės, šioje sudėtingoje situacijoje transatlantinė bendrija turi derinti pozicijas ir veikti kartu. ES ir NATO turi pasiųsti aiškų signalą, kad visi, taip pat ir Rusija, privalo gerbti tarptautinius įsipareigojimus ir jų laikytis.


D. Grybauskaitė: Lietuva yra pasirengusi visiems netikėtumams

Lietuva yra saugesnė nei buvo Gruzija ar Ukraina, nes yra NATO narė, teigė krašto apsaugos ministras Juozas Olekas. Tuo tarpu Prezidentė Dalia Grybauskaitė patikino, kad yra imamasi visų šiai situacijai būtinų veiksmų.

"Koordinuojame savo veiksmus su NATO, Lietuva, kaip ir kitos Baltijos šalys bei Lenkija, yra pasirengusi visiems netikėtumams. Visos priemonės yra užtikrintos, daromos pagal procedūras. (...) Viskas yra kontroliuojama, esame savimi pasitikintys, žinome, ką daryti bet kurioje situacijoje, o Ukrainai visada esame pasirengę padėti tiek, kiek leis mūsų jėgos ir pajėgos, koordinuojant savo veiksmus su visomis ES, tiek NATO šalimis narėmis", - sakė D. Grybauskaitė pirmadienį po susitikimo su krašto apsaugos ministru, kariuomenės vadu, Premjeru, Seimo komitetų vadovais.

Valstybės vadovė susitikimą pavadino darbiniu ir sakė, kad jų gali būti ir ateityje tiek, kiek reikės.

Po susitikimo komentarus žiniasklaidai teikę Lietuvos Prezidentė ir krašto apsaugos ministras nedetalizavo, koks šiuo metu yra Lietuvos kariuomenės budrumas.

"Toks, kokio reikalauja šios dienos situacija", - sakė krašto apsaugos ministras Juozas Olekas.

Prezidentė D. Grybauskaitė atkreipė dėmesį, kad Lietuva yra užsitikrinusi NATO gynybos planus, kurie yra ne tik teoriniai, bet ir išbandyti pratybų metu.

Bendrai situaciją valstybės vadovė įvertino, kaip svarbią, ir pažymėjo, kad Lietuva prisijungia prie valstybių, kurios kategoriškai pasmerkė Rusijos karinius veiksmus ir intervenciją į Ukrainą.

Prezidentė neatmetė, kad, atsižvelgiant į situaciją, kitų metų krašto apsaugos biudžetą gali būti svarstoma didinti daugiau nei šešiais procentais, kaip buvo planuota anksčiau.

"Gyvenimas koreguoja daugelį dalykų ir politinių sprendimų, be jokios abejonės, ši situacija dar kartą paryškina, kad regiono saugumas yra labai svarbus ir tai yra ir mūsų, kaip NATO narių, atsakomybė. Manau, kad tam tikri pokyčiai tikėtini", - sakė D. Grybauskaitė.

Prezidentė sakė ketinanti pirmadienį ir su JAV atstovais aptarti, kaip reikėtų reaguoti, jeigu karinių veiksmų eskalacija Kryme didės.

"Dėl priemonių, kurias galėtų taikyti tiek ES, tiek NATO, dar yra diskutuojama. Mes stebime, kaip baigsis padidinta parengtis ir pratybos šalia mūsų sienų. Jeigu jos, kaip suplanuota, baigsis iki šiandienos, tada mes darysime sprendimus. Jeigu tai neįvyks, atsakomosios priemonės bus adekvačios. Esame nusiteikę rimtai stebėti situaciją", - sakė D. Grybauskaitė.

Prezidentė ankstyvu pavadino sankcijų Rusijai klausimą, tačiau pažymėjo, kad "visos priemonės, kurios būtinos, bus priimtos, jeigu toks poreikis bus ateityje".

Rusijos žiniasklaidos pranešimus, kad Ukrainos smogikai neva buvo rengiami Lietuvoje ir Lenkijoje, Lietuvos Prezidentė įvertino, kaip propagandą.

"Tokie pareigūnai Lietuvoje nebuvo rengiami. Mes tik priėmėme sužeistuosius gydytis Lietuvoje. Visa propaganda, kuri yra Rusijos viešojoje erdvėje, rodo labai vienašališką informacijos pateikimą. Pavyzdžiui, Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos posėdyje beveik visi ambasadoriai pasisakė prieš Rusijos veiksmus, o Rusijos televizijos rodė tik savo ambasadoriaus pareiškimą ir nieko daugiau. Mes matome labai atvirą vienašališką propagandą, kuri yra nukreipta tiesiogiai prieš Vakarus, nesibodint prikurti įvairiausių dalykų, kad pateisintų savo antivakarietišką isteriją", - sakė D. Grybauskaitė.

Kaip jau skelbta, Rusijos Federacijos Taryba, neeiliniame posėdyje svarsčiusi prezidento Vladimiro Putino kreipimąsi, šeštadienį pritarė ginkluotųjų pajėgų įvedimui į Ukrainos teritoriją. Rusijos prezidentas šeštadienį kreipėsi į aukštuosius parlamento rūmus - Federacijos Tarybą - pritarimo "panaudoti Ukrainos teritorijoje Rusijos ginkluotąsias pajėgas dėl šioje šalyje susiklosčiusios nepaprastosios situacijos ir kilusios grėsmės Rusijos piliečių gyvybei".

Lietuvos krašto apsaugos ministras teigė tikįs, kad yra galimybė, kad dabartinė situacija Ukrainoje gali išsispręsti be papildomo kraujo praliejimo.

Netrukus po šių pranešimų Ukrainoje paskelbta visuotinė mobilizacija. Ukrainos kariškiams siunčiami šaukimai į karinius komisariatus, čia jų laukiama sekmadienio rytą, patvirtino Andrijus Parubijus.

Šeštadienio vakarą Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos taryba nurodė Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms pereiti į aukščiausio lygio kovinę parengtį ir užtikrinti oro uostų, atominių jėgainių ir kitų strateginių objektų saugumą.

Pirmadienį Europos Sąjungos užsienio reikalų taryba renkasi į neeilinį posėdį.


Prancūzija neatšauks "Mistral" sandorio su Rusija

Prancūzijos užsienio reikalų ministras Lorenas Fabiusas (Laurent Fabius) pirmadienį pareiškė, kad krizė Ukrainoje karinių laivų pardavimo Rusijai sandorio sąlygų nekeičia, informuoja "Reuters".

Prancūzų RTL radijo laidos vedėjo paklaustas, ar Prancūzija nutrauks "Mistral" klasės karinių laivų pardavimą Rusijai, ministras atsakė, kad Paryžius tokios galimybės nesvarsto.

"Mes iki to dar nepriėjome. Šiuo metu stengiamės sustabdyti Rusijos kariuomenės judėjimą Ukrainoje ir palaikyti, arba tiksliau sakant, užmegzti dialogą", - teigė L. Fabiusas.

ELTA primena, kad 2011 metais Prancūzija Rusijai sutiko parduoti du "Mistral" klasės desantinius laivus, nors daugelis Europos Sąjungos  šalių nuogąstavo, kad ši ginkluotė gali būti panaudota prieš Gruziją ar NATO šalis.


Britų vyriausybė boikotuos Sočio parolimpines žaidynes

Dėl agresyvių Rusijos veiksmų Ukrainoje britų vyriausybė boikotuos Sočio parolimpines žaidynes. Tai "Twitter" tinkle pareiškė ministras pirmininkas Deividas Kameronas (David Cameron). Jis atkreipė dėmesį į "rimtą padėtį" Ukrainoje, kur stiprinamos Rusijos karinės pajėgos, praneša agentūra AFP.

Premjero biuras Londone pabrėžė, kad Rusija "pažeidė Ukrainos suverenumą ir valstybinį vientisumą". Esant tokioms aplinkybėms, esą "nedera", kad britų ministrai dalyvautų parolimpiadoje.

Negalią turinčių sportininkų olimpinės žaidynės Sočyje prasidės kovo 7-ąją.


Naujasis Krymo premjeras gina valdžios perėmimą pusiasalyje

Naujasis prorusiškas Krymo vyriausybės vadovas Sergejus Aksionovas gina valdžios perėmimą pusiasalyje.

Maidane Ukrainos sostinėje Kijeve politikai ragino žmones paimti valdžią į savo rankas, sakė jis pirmadienį Rusijos laikraštyje "Rosijskaja Gazeta" pasirodžiusiame interviu. Gyventojai, anot jo, dabar tai ir padarė. Kas galioja sostinei Kijevui, turi galioti ir Krymo Autonominei Respublikai, pabrėžė S. Aksionovas.

Naujoji Ukrainos vyriausybė Krymo vadovybę laiko neteisėta. Ukraina kaltina Rusiją užėmus Ukrainos teritoriją.

S. Aksionovas sakė, kad dėl pusiasalio statuso bus nuspręsta per gegužės pabaigoje planuojamą referendumą. Jis esą gali nulemti atsiskyrimą nuo Ukrainos. Krymo premjeras pažadėjo plačias teise musulmoniškai totorių mažumai.

S. Aksionovas buvo nusiteikęs optimistiškai, kad sala gegužę, kaip visada, pradės turizmo sezoną. Krymas, be kita ko, tikisi milijardinės paramos iš Maskvos. "Mes greitai apmokėsime visas skolas", - kalbėjo S. Aksionovas. Čia gyvens ir džiaugsis visų tautybių žmonės, pridūrė jis.


Rusijos ambasadorius Rygoje: "Mes nenorime karo"

Vėlų sekmadienio vakarą interviu Latvijos nacionalinei televizijai Rusijos ambasadorius Rygoje Aleksandras Vešniakovas teigė, kad Rusija neturi jokių pretenzijų į Ukrainos teritorinį vientisumą.

"Norime išvengti civilinio karo Ukrainoje", - kalbėjo ambasadorius.

Sekmadienį A. Vešniakovas susitiko su Latvijos užsienio reikalų ministru Edgaru Rinkevičiumi, informuoti apie Maskvos poziciją Ukrainos klausimu. Ambasadorius teigė esąs pasirengęs susitikti ir su Latvijos parlamento nariais, jei bus išsakytas toks pageidavimas.

Latvija stipriai palaiko Ukrainos teritorinį vientisumą ir smerkia bet kokius bandymus skaldyti šalies teritoriją ir visuomenę.


ES ministrai renkasi į neeilinį posėdį dėl Ukrainos

Europos Sąjungos užsienio reikalų ministrai pirmadienį susirinks neeiliniam posėdžiui aptarti įtemptos padėties Ukrainos Krymo pusiasalyje, praneša "EUbusiness".

Šeštadienį savo "Twitter" paskyroje ES vyriausioji užsienio reikalų įgaliotinė Ketrin Ešton (Catherine Ashton) pranešė, kad susitikimas vyks kovo 3 dieną, 12 valandą Lietuvos laiku.

"Turime priversti visas puses sėsti prie derybų stalo ir nutraukti konflikto eskalaciją",- teigė Belgijos užsienio reikalų ministras Didjė Reindersas (Didier Reynders).

Lenkijos užsienio reikalų ministras Donaldas Tuskas (Donald Tusk) paragino ES šalis duoti "aiškų signalą", kad bet koks agresijos aktas nebus toleruotinas. Anot ministro, ne visi Europoje supranta "padėties rimtumą ir grėsmę Senojo Žemyno regioniniam saugumui".

Švedijos užsienio reikalų ministerijos vadovas savo "Twitter" paskyroje įvykius Kryme apibūdino kaip didžiausią Europos krizę, kokios ilgai nebuvo. Politikas paragino "ES būti stiprią, nestabilioje Europoje".


Estijos premjeras: šaliai karinės grėsmės nėra

Estijos premjeras Andrusas Ansipas (Andres Ansip) teigia, kad šaliai negresia jokia karinė grėsmė, nepaisant politinės įtampos Ukrainoje ir Kryme, praneša Estijos nacionalinis žinių portalas "err.ee".

"Estija yra NATO ir Europos Sąjungos narė, jai negresia jokia tiesioginė karinė grėsmė, todėl žmonės neturi pagrindo nerimauti, - sekmadienį interviu laikraščiui "Postimees" kalbėjo premjeras. - Tačiau Rusijos sprendimas kelia grėsmę Ukrainos nepriklausomybei ir teritoriniam integralumui, todėl likęs pasaulis negali to leisti".

Realiausias pretendentas į naujus premjerus - Simas Kalas (Siim Kallas) mano, kad Krymo konflikte Estijos politikai privalo rinktis puses.

"Praraja tarp karo ir taikos tapo dar neaiškesnė. Anksčiau tik karo metu taikyti veiksmai šiuo metu vykdomi ir taikos periodu", - Estijos Reformų partijos kongrese kalbėjo S. Kalas.

Anot politiko, infrastruktūriniu požiūriu Estija vis dar priklausoma nuo Rusijos, tačiau Maskvos keliamos saugumo problemos verčia kelti geopolitinio pasirinkimo klausimus.


Bus tiesiamas Rusiją ir Krymą jungiantis tiltas

Rusijos ministras pirmininkas Dmitrijus Medvedevas pirmadienį pasirašė nurodymą pastatyti tiltą, jungiantį Rusiją ir Ukrainos Krymo pusiasalį, skelbia "RIA Novosti".

Tiltas eis per 4,5 kilometrų ilgio Kerčės sąsiaurį, kuris skiria Ukrainą ir Rusiją. 3 mlrd. JAV dolerių vertės projektas buvo svarstomas dešimtmetį.

Rusija pastarosiomis dienomis į Krymo pusiasalį pasiuntė karinius dalinius, kurie užėmė strategines pozicijas ir, kaip pranešama, kasa apkasus prie sienos su Ukraina. Šiuo metu iš esmės pusiasalį valdo Maskvos palaikomos nereguliarios ginkluotosios pajėgos.

Ukrainos laikinasis prezidentas ir ministras pirmininkas apkaltino Rusiją šalies užgrobimu, o tarptautiniai lyderiai pasmerkė Maskvos veiksmus kaip bandymą Krymą padaryti aneksuota teritorija.

D. Medvedevas sakė ministrų kabinetui pasirašęs nurodymą atidaryti valstybinės kelių statybos bendrovės "Avtodor" filialą, kuris būtų atsakingas už projekto įgyvendinimą.

Tai viena naujausių Maskvos priemonių, kurios skirtos padaryti Krymą labiau ekonomiškai priklausomą nuo Rusijos.

Rusijos finansų ministras Antonas Siluanovas informavo pirmadienį, kad Krymo regiono vyriausybės biudžeto deficitas sudaro 35 mlrd. rublių (1 mlrd. JAV dolerių) ir kad Rusija iki vakaro parengs planą dėl finansinės paramos regionui.

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
0
F
Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.

Dienos klausimas

Ar paspirtukininkams šalmai turėtų būti privalomi?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Kokia kalba bendraujančių žmonių padaugėjo jūsų gyvenamojoje aplinkoje?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti

Orų prognozė

Šiandien Rytoj Poryt

+5 +11 C

+6 +11 C

+7 +12 C

+9 +13 C

+12 +19 C

+18 +20 C

0-7 m/s

0-6 m/s

0-5 m/s