4 nuotr.Rusijos eksprezidentas, dabartinis šalies Saugumo tarybos vicepirmininkas Dmitrijus Medvedevas penktadienį pareiškė, kad Maskva nenutrauks karo Ukrainoje, net ir tuo atveju, jei Kijevas atsisakys siekių stoti į NATO, praneša agentūra „Reuters".
„Nors gyvybiškai svarbu, kad (Ukraina) atsisakytų stoti į NATO, to dabar nebepakanka taikai užtikrinti", - interviu Prancūzijos televizijai „LCI" teigė D.Medvedevas. Pasak jo, Rusija tęs karinius veiksmus Ukrainoje, kol pasieks visus užsibrėžtus tikslus.
Prasidėjus karui, Rusija ir Ukraina surengė kelis derybų raundus, tačiau juose pažangos nepasiekta ir esama tik nedidelės tikimybės, kad derybos bus atnaujintos. Tačiau D.Medvedevas pareiškė, kad tolesni pokalbiai „priklausys nuo įvykių eigos. Anksčiau buvome pasirengę susitikti ir su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu", - tvirtino buvęs Rusijos vadovas.
Kalbėdamas apie Ukrainos gautą amerikietišką ginkluotę, įskaitant sistemas HIMARS, D.Medvedevas tikino, kad jos reikšmingos grėsmės šalies pajėgoms dar nekelia. Tačiau tai esą gali pasikeisti, jei JAV perduos ilgesnio nuotolio ginklų. Tuomet, eksprezidento teigimu, kiltų tiesioginė grėsmė pačios Rusijos Federacijos teritorijai.
2014 m. Ukrainoje prorusišką Viktoro Janukovyčiaus režimą pakeitus provakarietiškai valdžiai, atsiradus tikimybei, kad šalis jungsis į Europos Sąjungą ir NATO, Rusija, regėdama slystant Ukrainą iš jos įtakos erdvės, per savo kolonistų referendumą atplėšė nuo Ukrainos ir prisijungė Krymą - svarbų strateginį tašką Juodojoje jūroje. Taip pat sukeltas pilietinis konfliktas Donbaso krašte, kur paskelbtos prorusiškos vietinės „respublikos".
Išbandžius Vakarų kantrybę ir nesulaukus ryžtingo atsako, žengta toliau ir 2022 m. vasarį pradėta karinė kampanija prieš likusią Ukrainą, užsibrėžus ambicingus tikslus. Kremliaus diktatorius Vladimiras Putinas paskelbė platų reikalavimų sąrašą: Ukrainos neutralumas (faktiškai - pasidavimas Rusijos malonei), atsisakymas stoti į NATO, Krymo pripažinimas Rusijai, demilitarizacija ir „denacifikacija" (faktiškai - deukrainizacija, atsisakant savo istorinės tapatybės ir „grįžtant" į rusų pasaulį).
Užėmus dalį pietinių ir rytinių Ukrainos teritorijų nuspręsta eiti dar toliau, įjungiant jas į Rusijos sudėtį. Nors užimti visą Ukrainą ir jos sostinę Kijevą įsibrovėliams nepavyko, o fronto linija nusistovėjo pato padėtyje, Rusija siekia įtvirtinti savo užimtas pozicijas. Taigi, sunku spręsti, kokius galutinius tikslus turi galvoje D.Medvedevas - pradinius ar dabartinius, Ukrainos užėmimą ir jos tapatybės sunaikinimą ar užgrobtų kraštų integraciją į Rusijos Federaciją.
Panašu, kad šių tikslų mastai bei interpretacijos gali keistis karo lauke. Jei ukrainiečiams pavyks iš gynybos pereiti į platų kontrpuolimą, Kremliaus tikslai gali tapti kuklesni, jei pasistūmės Rusijos pozicijos, ambicijos gali augti. Tebelieka ir branduolinių smūgių grėsmė, jei Rusija pajus grėsmę teritorijose, kurias jau laiko savomis. Karo baigtis žymia dalimi priklauso nuo Vakarų šalių elgesio - kiek bus skiriama ginklų ir kiek bus ryžto skirti valstybei-agresorei visuotinį ekonominį embargą.
