respublika.lt

Rusija sugeba ES politiką pajungti savo interesams

Komentuoja Audrius BUTKEVIČIUS

(432)
Publikuota: 2022 rugpjūčio 14 17:47:57, Marius Kundrotas
×
nuotr. 1 nuotr.
Kinijai pradėjus karines pratybas prie Taivano, sala taip pat ėmė ruoštis atremti galimą kinų invaziją. EPA-Eltos nuotr.

Svarbiausius praėjusios savaitės pasaulio politikos įvykius ir reikšmingiausias tendencijas specialiai „Respublikai" komentuoja Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataras, politikos apžvalgininkas ir saugumo politikos ekspertas Audrius BUTKEVIČIUS.

 

- Kaip aiškintumėte šios savaitės įvykius Kryme? Ar sprogimai oro uoste - Ukrainos ginkluotųjų pajėgų darbas, ar vietos partizanų ataka, o gal kas nors vėl aplaidžiai numetė nuorūką?

- Čia įdomiausias Rusijos aiškinimas. Ji teigia, kad tai - visa, kas tik norite, tik ne ukrainiečių ataka. Ši situacija labai primena pasakas apie Sindbadą arba Odisėją, kuomet apakintas kiklopas Polifemas šaukė: „Aš pats!" Rusija nedrįsta pripažinti, kad ukrainiečiai ją atakuoja teritorijose, kurias ji laiko savomis ir kurių gynybai rusai grasino panaudoti atominį ginklą. Pagal Rusijos karinę doktriną, vykstant atakai prieš Rusijos teritoriją, o Krymas laikomas tokia, ši šalis gali panaudoti atominį ginklą ir nesyk tuo gąsdino europiečius.

Demonstratyvus atsitraukimas, esant akivaizdžiam sėkmingos Ukrainos atakos požymiui, - kur kas svarbesnis politinio vertinimo prasme. Rusai traukiasi nuo savo politinės doktrinos, atsisakydami pripažinti ukrainiečių pergalę, nes patys sau paspendė spąstus. Atominio ginklo panaudojimas sukeltų atsaką, o kitų agresijos formų panaudojimui trūksta jėgų.

Išties galimi trys šio įvykio aiškinimai. Vienas, kad panaudota diversinė technika, tai yra - „pragaro mašina" su laikrodiniu mechanizmu arba aktyvuojama per atstumą, padėjus ją rusiškų torpedų sandėlyje. Antras variantas, kad panaudotos neseniai gautos raketos ATACMS, trečias - jog panaudota priešlaivinė raketa „Harpoon". O kad kai kurie ukrainiečių atstovai neigia ataką, tai kalbama su aiškia ironija.

- Įdomu, kad naktį iš trečiadienio į ketvirtadienį panašūs sprogimai nuaidėjo rusų karinėje bazėje Baltarusijoje. Ar tai reiškia, kad karo frontas persikelia ir čia?

- Kaip suprantu, ir čia koks seržantas ne vietoje rūkė... O jei rimčiau, turint galvoje ukrainiečių ir baltarusių tautų artumą, labiausiai tikėtinas diversinis aktas. Baltarusiai nuo seno garsėja efektyviomis partizanų atakomis. Reikia priminti, kad pats Baltarusijos diktatorius Aliaksandras Lukašenka nėra suinteresuotas veltis į karą su Ukraina ir užsitraukti kaltinimus būsimuose tarptautiniuose teismuose.

- Ką reiškia Sviatlanos Cichanouskajos stovykloje paskelbta pereinamoji Baltarusijos vyriausybė? Ar ji gali tikėtis tarptautinio pripažinimo ir svarbiausia - tautos palaikymo, ar liks tiktai fikcija, liudijanti didžiules ambicijas be jokio pagrindo?

- Baltarusijoje, ypač jos opozicijoje, niekas nepamiršo, jog tiek S.Cichanouskaja, tiek jos vyras dar iki rinkimų buvo karšti „rusiškojo pasaulio" apologetai, kaip ir „Gazpromo" bankininkas Viktaras Babaryka. Todėl galvoti, jog baltarusių opozicija priims S.Cichanouskajos siūlymus, būtų juokinga. Neseniai Vilniuje vyko didelė baltarusių išeivijos konferencija, kurios metu S.Cichanouskaja jokio palaikymo nesulaukė.

Kalbant apie baltarusių tautą kaip visumą, nėra jokių požymių, kad ji palaikytų S.Cichanouskajos vyriausybę. Vakaruose tokios vyriausybės pripažinimui turi būti paruoštos sąlygos. Jau vien todėl, kad tokia vyriausybė skelbiama Vilniuje, tokio pripažinimo tikėtis vargu ar įmanoma. Beje, tai būtų tiesioginis postūmis A.Lukašenkai į dar aktyvesnę paramą Vladimirui Putinui, nei būta ligšiol. Neatmesčiau galimybės, jog šio darinio sukūrimas - provokacija su paties V.Putino žinia.

- Lenkijos kairiųjų liberalų atstovas Donaldas Tuskas apkaltino valdančiuosius konservatorius siekiais išvesti šalį iš Europos Sąjungos. Kiek tame tiesos ir ko galima tikėtis iš kitų metų parlamento rinkimų?

- Iš D.Tusko pusės - daugiau rinkiminis pareiškimas, negu politinis vertinimas. Akivaizdu, jog šiandien sprendžiamas Europos Sąjungos strategijos klausimas: ar tai bus federacija, ar Tautų Europa, ar tai - kelių integracijos greičių šalių darinys. Taip pat akivaizdu, kad šiandieninė Jaroslavo Kačynskio (Jarosław Kaczyński) ir Andžejaus Dudos (Andrzej Duda) grupė, valdanti Lenkiją, yra Tautų Europos šalininkė, tad bandymas paversti Lenkiją viena iš Europos Federacijos žemių jai nepriimtinas, kaip, beje, ir mums.

- Šiuo metu reitingai rodo, kad opozicija Lenkijoje, nors ir silpnai, bet pirmauja?

- Žinant ekonominius sunkumus ir karą Ukrainoje, kuriame Lenkija dalyvauja labiau, nei bet kuri kita Europos valstybė, tai lengva suprasti. A.Dudos ir J.Kačynskio partija jau ilgai valdžioje, tad kai kam jau spėjo atsibosti. Bet iki rinkimų dar labai daug laiko. Jų rezultatas bus sprendžiamas Ukrainos karo laukuose. Jei ukrainiečiai laimės, laimės ir A.Dudos bei J.Kačynskio vyriausybė. Lenkija tiesiog „atsigulė po Ukraina". Lenkų visuomenės akimis, ši jų vadovų politika turi teikti akivaizdžios naudos Lenkijai ateityje. Iš Ukrainos tikimasi, kad ji bus stipri Lenkijos sąjungininkė - ir politiškai, ir ekonomiškai.

- Tuo metu, kai Europa sprendžia Rusijos konfliktą su Ukraina, Kinija grasina jėga užimti Taivaną. Ar tai reiškia antrą grėsmingą frontą Rytų ir Vakarų kovoje?

- Be jokios abejonės. Akivaizdu, jog Si Dzinpingas (Xi Jinping) turi rimtą palaikymą. Kalbu tiek apie mūsų Užsienio reikalų ministeriją, kuri padarė viską, kad pakištų trečios kadencijos siekiančiam Si Dzinpingui tinkamas galimybes demonstruoti, jog jo šalis pavojuje, tiek apie JAV administraciją. Artėjant Kongreso rinkimams Nensi Pelosi (Nancy Pelosi) vizitas, išleidęs demoną iš butelio, yra naudingas tiek Džo Baideno (Joe Biden), tiek Si Dzinpingo administracijai.

- Kaip aiškinti „Amnesty International" pareiškimus, kad Ukrainos kariai dangstosi savo civiliais kovoje su rusų okupantais?

- Ne kitaip, kaip rusiškos agentūros, apmokėjusios šią „Amnesty International" poziciją, darbu. Kaip suprantate, Ukrainoje yra pilna Rusijos raketomis sugriautų miestų. „Amnesty International" atstovams reikėjo nuvažiuoti į Mariupolį ar į Irpenį - galima vardinti ir vardinti miestų pavadinimus, - jie būtų pamatę civilinius objektus, sugriautus rusiškų raketų ir artilerijos. Deja, šie objektai nėra minimi minėtos organizacijos pareiškime. Dar blogiau: tokiu pareiškimu „Amnesty International", nors ir visuomeninė organizacija, iki šiol gynusi gėjų ir lesbiečių interesus, sako, kad civiliniuose objektuose gali slėptis Ukrainos pajėgos.

- Labai įdomu, nes šiuo metu mūsų viešajame diskurse vyrauja nuomonė, kad būtent dešiniosios organizacijos palaiko V.Putiną, o čia - visiškai kairuoliška organizacija, plėtojantį leftistinį požiūrį į žmogų ir jo teises...

- Nuo tų laikų, kai Vespasianas apmokestino Romos viešuosius tualetus, yra žinoma, kad pinigai nekvepia. Ši situacija nėra susijusi nei su politine kaire, nei su dešine, tai yra tiesiog korupcija.

- Izraelis per karinę operaciją nukovė Palestinos arabų judėjimo „Fatah" karinio sparno lyderį, tiksliau - vieną iš lyderių: Ibrahimą al Nablusį. Ar galima tikėtis, kad Izraelio ir Palestinos santykiai vėl peraugs į atvirą karą, o gal tas karas niekad ir nesiliovė?

- Lyderių nukovimas labai dažnai susijęs su išdavystėmis tų lyderių aplinkoje. Tai gerai žinome Kasemo Suleimanio (Qasem Soleimani) atveju. Jo žūtis buvo naudingesnė Iranui, negu JAV. Iranui K.Suleimanis buvo tas „velnias", kuris trukdė ekonomikos vystymui. Tokia pat situacija dėl šio palestiniečių lyderio. Jo nukovimas naudingesnis jo aplinkai, negu izraeliečiams. Nieko ypatingo neįvyks, o karas vangia forma tęsėsi ir tęsis toliau.

- Uzbekistanas įspėjo savo piliečius nedalyvauti Rusijos kare Ukrainoje. Ne taip seniai Kazachstanas pareiškė prisijungsiantis prie sankcijų Rusijai. Ar tai reiškia, kad Vidurinė Azija galutinai slysta iš Rusijos įtakos erdvės?

- Yra teritorijos, kaip Tadžikistanas, Turkmėnistanas, kurioms tiesiogiai gresia talibų atakos. Šiose teritorijose rusų įtaka išsaugoma, tačiau nestiprėja. Karo Ukrainoje fone galima aiškiai prognozuoti problemas Rusijai ginant šias šalis, kurias reiktų laikyti jos „minkštąja papilve". O Uzbekistanas padarė daugiau - jis įvedė baudžiamąją atsakomybę savo piliečiams už dalyvavimą konfliktuose Ukrainoje.

- Europos Tarybos žmogaus teisių komisarė Dunja Mijatovič pareiškė esanti susirūpinusi dėl pranešimų apie žiaurų Latvijos pasieniečių elgesį su migrantais Baltarusijos pasienyje. Ne taip seniai tokiu elgesiu kaltinta ir Lietuva. Kiek tokie kaltinimai pagrįsti ir kaip vertinti tokias reakcijas?

- Europos Sąjungos pareigūnų, taip pat Vokietijos, Prancūzijos, Italijos pozicijos konflikto su Rusija atveju realizuojama per tokias spaudimo priemones. Ši ponia iš Balkanų atidirbinėja gaunamus „grantus" iš Rusijos. Rusija sėkmingai naudoja deklaratyvią Europos Sąjungos politiką savo interesams ginti.

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
51
F
Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Skaityti komentarus (432)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.

Dienos klausimas

Ar paspirtukininkams šalmai turėtų būti privalomi?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Kokia kalba bendraujančių žmonių padaugėjo jūsų gyvenamojoje aplinkoje?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti

Orų prognozė

Šiandien Rytoj Poryt

+5 +11 C

+6 +11 C

+7 +12 C

+9 +13 C

+12 +19 C

+18 +20 C

0-7 m/s

0-6 m/s

0-5 m/s