Įtampa tarp Ukrainos ir Rusijos, sutelkusios karius prie sienos, Vašingtoną ir Maskvą įtraukė į šaltojo karo laikus primenančią priešpriešą. Pateikiame įvykius, kurie įkaitino situaciją.
Judėjimas
Vašingtonui pranešus apie neįprastą karinių pajėgų judėjimą prie Ukrainos sienos, lapkričio 10 d. NATO įspėjo Maskvą nesiimti „agresyvių veiksmų". Tai įvyko po penkių mėnesių, kai Ukraina apkaltino Rusiją telkiant karius prie jos rytinės sienos ir Kryme, kurį Maskva aneksavo 2014 metais. Smurtas šalies rytuose, kuriuos kontroliuoja Rusijos remiami separatistai, taip pat didėjo. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas apkaltino Vakarus „modernių ginklų tiekimu Kijevui" ir rengiant provokuojančias karines pratybas.
Prognozės
Lapkričio 28 d. Ukraina pareiškė, kad Rusija prie sienos sutelkė beveik 92 tūkst. karių puolimui sausio pabaigoje arba vasario pradžioje. Maskva tą kategoriškai neigė, o po trijų dienų apkaltino Kijevą stiprinant savo kariuomenę ir pareikalavo „teisinių garantijų", kad Ukraina niekada nebus priimta į NATO.
Susitikimas
Gruodžio 7 dieną JAV prezidentas Džo Baidenas (Joe Biden) per virtualų viršūnių susitikimą pagrasino V.Putinui „labai rimtomis ekonominėmis ir kitokiomis sankcijomis", jei šis įsiverš į Ukrainą. Tačiau jis nesutiko siųsti karių į pagalbą Kijevui. V.Putinas dar kartą pareikalavo, kad NATO sustabdytų plėtrą į rytus ir garantuotų, jog Ukrainai nebus leista įstoti į Aljansą.
Padariniai
Gruodžio 16 d. Europos Sąjunga ir NATO Rusiją perspėjo dėl „didelio masto strateginių padarinių, jei bus toliau kėsinamasi į Ukrainos teritorinį vientisumą". Kitą dieną Maskva pateikė savo reikalavimus apriboti JAV įtaką buvusioms Sovietų Sąjungos valstybėms.
Derybos
Gruodžio 28 dieną Vašingtonas ir Maskva paskelbė apie Europos saugumo derybas, o po dviejų dienų Dž.Baidenas perspėjo V.Putiną, kad pažanga priklauso nuo priešpriešos su Ukraina „deeskalavimo". Šių metų sausio 2 d. Dž.Baidenas patikino Ukrainą, kad Vašingtonas ir sąjungininkės „ryžtingai reaguos", jei Rusija puls.
Grėsmė
Po trijų dienų ES užsienio politikos vadovas Chosepas Borelis (Josep Borrell) lankėsi rytinėje fronto linijoje ir pažadėjo visapusišką bloko paramą Ukrainai. Sausio 8 dieną Baltųjų rūmų aukštas pareigūnas pareiškė, kad JAV pasirengusios aptarti su Rusija abiejų šalių raketų sistemas ir karines pratybas. Rusija atmetė bet kokias nuolaidas, o JAV valstybės sekretorius Entonis Blinkenas (Antony Blinken) perspėjo dėl konfrontacijos grėsmės.
Diplomatija
Sausio 10 d. aukščiausi JAV ir Rusijos pareigūnai Ženevoje pradėjo savaitę trukusias įtemptas derybas. Po dviejų dienų per NATO ir Rusijos tarybos posėdį išryškėjo dideli NATO ir Rusijos nesutarimai dėl Ukrainos.
Kibernetika
Sausio 14 d. kibernetinė ataka išjungė svarbiausias Ukrainos vyriausybės svetaines. Kijevas teigia atskleidęs, kad jas galėjo surengti Rusija. Tą pačią dieną JAV pareigūnai paskelbė, kad Rusija rengia operatyvines diversantų pajėgas, kurios turi sukurti dingstį įsiveržti į Ukrainą. Kremlius tą neigia.
Kaimynystėje
Nuo šio pirmadienio į Baltarusiją atvyksta Rusijos kariai dalyvauti skubiai rengiamose karinėse pratybose, kuriomis, pasak Maskvos, siekiama „atremti išorinę agresiją". JAV pareigūnų teigimu, pajėgų kiekis „viršija paprastai reikalingą įprastoms pratyboms". Užvakar Vašingtonas perspėjo, kad „Rusija gali bet kada pradėti Ukrainos puolimą". Tuo metu Maskva reikalauja Vakarų atsako į jos reikalavimus prieš bet kokias derybas E.Blinkeno vizito Ukrainoje išvakarėse. Vakar Vašingtonas paskelbė apie papildomą 200 mln. JAV dolerių paramą Ukrainos gynybai ir saugumui stiprinti.
Vakarų reakcija
JAV valstybės sekretorius E.Blinkenas vakar perspėjo, kad Rusija galimai rengiasi prie Ukrainos sienų pasiųsti dar daugiau karių. „Mūsų žiniomis, esama planų per labai trumpą laiką dar labiau padidinti ten esančias pajėgas, o tai suteiktų prezidentui V.Putinui galimybę taip pat per labai trumpą laiką imtis tolesnių agresyvių veiksmų prieš Ukrainą", - pareiškė Kijeve šiuo metu besilankantis E.Blinkenas. Jis paragino Rusijos prezidentą pasirinkti „taikų kelią", tačiau, pasak E.Blinkeno, jei Rusijos lyderis nepasirinks diplomatijos, JAV savo ruožtu pasirinks „konfrontaciją ir pasekmes Rusijai". E.Blinkenas pridūrė, kad Maskva šiuo metu veikia „neprovokuojama ir be jokios priežasties", veikiausiai siekdama „paminti pagrindinius tarptautinės sistemos principus, būtinus taikai ir saugumui palaikyti". „Jei leisime nebaudžiamai pažeisti šiuos principus, atversime Pandoros skrynią. Šiuos įvykius stebi visas pasaulis", - teigė E.Blinkenas.
Kanados užsienio reikalų ministrė Melani Džoli (Melanie Joly) savo vizito Kijeve metu pareiškė, kad Rusijos dalinių telkimas prie Ukrainos sienų yra nepriimtinas.
„Turime užtikrinti, kad siunčiama žinutė būtų aiški: Rusijos karių telkimas prie Ukrainos sienų yra nepriimtinas, Rusija yra agresorė ir turime užtikrinti, kad stovėtume surėmę pečius su Ukraina, o su visomis šalimis, įskaitant Rusiją, bendradarbiautume naudodamiesi NATO, ESBO ir bet kuriais kitais oficialiais diplomatiniais kanalais", - sakė M.Džoli. - „Bet koks Ukrainos puolimas sulauktų rimtų pasekmių, įskaitant labai griežtas koordinuotas sankcijas. Yra tik vienas kelias: Rusija turi deeskaluoti situaciją ir pradėti prasmingą dialogą."
Lietuviški signalai
Lietuvos krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas, vakar susitikęs su devynių NATO šalių ambasadoriais, aptarė saugumo situaciją bei galimas papildomas priemones regiono gynybos sustiprinimui.
Pasak ministro, blogėjant regiono saugumo situacijai, Lietuva imasi papildomų priemonių nacionaliniu mastu šalies saugumui stiprinti, tačiau sąjungininkų buvimas išlieka esminiu mūsų šalies ir regiono saugumo garantu. „NATO atgrasymas ir gynyba - labai svarbūs. Esame dėkingi sąjungininkams už visą suteikiamą paramą - jų indėlis į mūsų saugumą yra didžiulis. Šiuo metu kviečiame sąjungininkus apsvarstyti galimybę išplėsti dabartines teikiamas pagalbos priemones", - sakė A.Anušauskas. Pristatęs Lietuvos nacionalines priemones saugumui stiprinti, A.Anušauskas įvardino prioritetines sritis, kuriose sąjungininkų parama yra svarbiausia. Viena jų - rotacinių gynybos pajėgumų dislokavimas. Ministras padėkojo Danijai, kuri sausį nusprendė sustiprinti NATO oro policijos misiją Baltijos šalyse, ten nusiųsdama keturis F-16 naikintuvus ir dislokuodama160 karių įgulos fregatą Baltijos jūroje.