respublika.lt

„Nešvari bomba“ - bandymas pagąsdinti europietį

Komentuoja Audrius BUTKEVIČIUS

(601)
Publikuota: 2022 spalio 30 15:00:00, Marius Kundrotas
×
nuotr. 1 nuotr.
Vis dažniau žinioms apie prastas nuotaikas kariuomenėje pasiekiant Kremlių, V.Putinas surengė parodomąją videokonferenciją, per kurią pareikalavo, kad Vyriausybė nedelsdama pagerintų Ukrainoje kariaujančių mobilizuotų karių aprūpinimą. EPA-Eltos nuotr.

Svarbiausius praėjusios savaitės pasaulio politikos įvykius ir reikšmingiausias tendencijas komentuoja Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataras, politikos apžvalgininkas ir saugumo politikos ekspertas Audrius BUTKEVIČIUS.

 

- Rusija, pradėjusi karą prieš Ukrainą, Vakarų Europoje praranda vieną sąjungininką po kito. Atsitraukė Italija, kiek sunkiau - Vokietija, paskutinė, tarsi konvulsijų tampoma - Prancūzija. Bet atsiranda sąjungininkų Vidurio Europoje - Vengrija ir, prezidento lygmeniu, Kroatija. Viena pasisako prieš Europos sankcijas Rusijai, kitos prezidentas grasina veto NATO plėtrai. O jei taip, ką dabar reiškia veto teisė šiuose blokuose: tautinės valstybės apsaugą ar Kremliaus Trojos arklį?

- Nemanau, kad reikia taip sutirštinti spalvas. Nei Prancūzija, nei Vokietija, nei Italija niekada nebuvo artimos Rusijos sąjungininkės. Jų pozicija buvo tipiška europietiška. Tai - politika, kuri buvo vykdoma dešimtmečius. Jai buvo reikalinga Rusija, kaip sudėtinė šios politikos dalis. Pastarosios esmė buvo tokia: kad ir kas vyktų Rusijoje, kad ir ką darytų, ji reikalinga Europos ekonomikai ir su ja reikia žaisti.

Dabar vykstantis procesas, atsisakant Rusiją tebelaikyti europine partnere, labiau stebina savo greičiu, nei kurios nors Vidurio Europos šalies žaidimas šia tema. Vokietija Olafo Šolco (Olaf Scholz) asmenyje greitai keičia savo politiką nuo Angelos Merkel laikų nusiginklavimo į ganėtinai greitą ginklavimosi programą, drauge atsisakydama rusiškos energetikos.

Prancūzija, žinoma, baiminasi dėl savo tradicinės politikos, dėl savo iliuzijų apie hegemoniją Europoje, kuriose būta ir rusiškojo dėmens. Bet šiandien Emanuelis Makronas (Emmanuel Macron) kaip reta greitai juda tolyn nuo Rusijos. O Italija apskritai yra valstybė, kurioje vyriausybės keičiasi maždaug kas 180 dienų. Manyti, kad ji užima ypatingai veiksmingą poziciją, nereikėtų. Dabartinėje vyriausybėje yra tiek Rusijos šalininkų, tiek ir priešininkų, bet bendrai europinei politikai didelės įtakos Italija nedarys.

Kalbant apie Vengriją, čia visiškai nieko naujo. Ieškoti joje ypatingo Rusijos palaikymo taip pat nereikėtų. Vengrija tiesiog leidžia Rusijai demonstruoti, kad ji vis dar turi Europoje sąjungininkų. Bet likęs pasaulis į tai žvelgia kaip į politinės korupcijos atvejį. Kroatijos situacija lygiai tokia pati. Jos prezidentas greitai bus „užlaužtas" ir viskas tuo baigsis.

- Rusija kaltina Ukrainą ketinant panaudoti „nešvarią bombą". Kaip tai reiktų suprasti ir kiek čia fantazijos?

- Ukraina jau buvo kaltinama biologinio ginklo laboratorijų kūrimu, bandymais atakuoti Rusiją užkrėstomis žąsimis. Dabar vyksta tokia pati rusų viešųjų ryšių akcija, nukreipta į karo bijantį europietį, kuriam reikia argumentų, kad nepadėtų Ukrainai. Psichologinė ataka ir nieko daugiau.

Atskiras klausimas, ar Ukraina galėtų panaudoti masinio naikinimo priemones. Technikos specialistų teigimu, sukurti rimtą „nešvarią bombą" Ukrainai būtų labai sunku. Šalyje yra gausus branduolinių atliekų ir šiaip nuodingų medžiagų arsenalas, bet jeigu jį tikrai gali kas nors panaudoti, tai tik pati Rusija - tik jai būtų naudinga humanitarinė katastrofa, verčianti oponentus sėstis prie derybų stalo.

- Rusijos užgrobtose Ukrainos teritorijose randama vis daugiau nužudytų, net nukankintų žmonių kūnų. Tuo tarpu Kinija naikina uigūrus ir tibetiečius, o politiniai disidentai net naudojami organų persodinimui. Kodėl apie Ukrainą kalbame daugiau, nei apie Uigūristaną ar Tibetą? Geografija?

- Ne tiktai geografija, bet ir istorinis, civilizacinis artumas. Pagaliau - bendra grėsmė iš Rusijos. Europa per ilgai buvo užmerkusi akis į tai, ką daro Rusija, kad tiktai gautų iš jos energetinių žaliavų. Rusijai atakavus Ukrainą ši sistema griuvo, europiečiams teko imtis sprendimų agresorės atžvilgiu.

Kinija tarpvalstybiniu lygmeniu nieko panašaus kol kas nedaro. Ji ramiai supirkinėja akcizus nekeldama skandalų, todėl atitinkamai į ją ir žiūrima. Jei Kinija imtųsi veiksmų, nukreiptų prieš europiečių saugumą, tada būtų prisiminti ir uigūrai.

Ukrainiečiai nuo seno siekė būti Europos dalimi, taip jie ir traktuojami. O kalbėti apie uigūrus, kuriuos doras europietis vargiai atskirtų nuo tų pačių kinų, korėjiečių ar vietnamiečių, daug sudėtingiau. Kas kita - JAV, kur kertasi interesai su Kinija, kad ir Ramiojo vandenyno zonoje. Ten kiniško priešo vaizdas - daug aiškesnis. Eksploatuojama ir uigūrų tema. Europiečiai gi po truputį suvokia Rusijos grėsmę, bet iki Kinijos dar nepriėjo.

- Rusijos stačiatikių patriarchas pavadino savo šalį „laisvės sala". Kurioje srityje Rusija laisva - nuomonių, ekonomikos ar moralės srityse?

- Laisva terorizuoti savo pačios visuomenę ir naudoti ją kaip ginklą prieš kaimynus. Tai - vienintelė laisvė, kuria ji disponuoja. Kalbant apie galimybę reikšti savo nuomonę, visi, kurie galėjo reikšti režimui alternatyvias mintis, jau sėdi arba Latvijoje, arba Lietuvoje: verslininkai - Latvijoje, žurnalistai - Lietuvoje. Arba kalėjimuose, kaip Aleksejus Navalnas. Yra ir dar viena svarbi grupė - tai tie, kurie mėto butelius su padegamuoju skysčiu į karinius komisariatus arba nuleidinėja traukinius nuo bėgių.

Kas link ekonominės laisvės, Rusijos vadovybė labai suinteresuota, kad tie verslo subjektai, kurie gali mokėti mokesčius, gyvuotų. Bet net ir aptarnavimo sfera, kuri paprastai stabilizuoja šalies ekonomiką, Rusijoje yra seklumoje, nes daugybė operacijų, kurios buvo vykdomos, nebegali vykti dėl apsunkintų tiekimų.

Ir apie moralę nėra ką kalbėti. Apie ką kalbėti su Rusijos patriarchu, prekiaujančiu „šnapsu"? Pati Rusijos stačiatikių bažnyčia dar nuo Ivano Žiauriojo laikų įgavusi valstybinės propagandinės mašinos pavidalą, nėra verta tokios pagarbos, kad apie ją diskutuotume.

- Apie 30 JAV Atstovų rūmų demokratų paragino prezidentą Džo Baideną (Joe Biden) keisti savo Ukrainos strategijos kursą: pradėti derybas su Vladimiru Putinu, t.y. derėtis dėl Ukrainos per jos pačios galvą. Kas tai - noras greičiau atkurti santykius su Rusija Ukrainos nuolaidų sąskaita?

- Teisybės dėlei pasakykime, kad jie jau atsiėmė šį pareiškimą, teigdami, kad buvo klaidingai suprasti. Kad tai buvo kažkoks senas dokumentas, kuris neturi nieko bendro su šiandienine situacija. Įdomu tai, kad šie žmonės - tai Bernio Sanderso (Bernie Sanders) atsivesta komanda, jie nėra „baideniniai" demokratai. Tai - socialistinis gaivalas, galima rasti sąsajų su „trampistiniais" „MAGA" respublikonais. Čia - vienas tų atvejų, kai radikali kairė suartėja su radikalia dešine. Ydingas ratas užsidaro.

- Pasak naujausių apklausų, Dž.Baideno ir jo linijos populiarumas mažėja, o artėja Kongreso rinkimai. Kokių permainų laukti, jei laimės respublikonai?

- Dž.Baidenas turi geros patirties klastoti rinkimus. Tad ir šiuose rinkimuose gali būti staigmenų. Bet kadangi mus, lietuvius, JAV politikoje pirmiausiai domina Ukrainos klausimas, tai reikia pasakyti, jog daugiau nei 70 proc. JAV piliečių pritaria pagalbai Ukrainai. Tai neleis nei respublikonams, nei demokratams pernelyg nutolti nuo šiandieninės politikos. O šalia šių dviejų grupuočių dar egzistuoja „giluminė valstybė", kuri, nepriklausomai nuo šių grupuočių, siekia JAV kaip pasaulinės galios.

JAV galios pozicija šiai „giluminei valstybei" svarbi tramdant tokius „ponus" kaip Rusija ir Kinija. Dar yra Indija, kurią stengiamasi pamaloninti, suteikiant jai išskirtines pozicijas, leidžiant atsitiesti iš po kolonijinio jungo. Gražus to pavyzdys - Jungtinės Karalystės premjero posto užleidimas Rišiui Sunakui (Rishi Sunak). Tai - tarsi gestas Indijai, išsaugant ją amerikiečių ir britų politinės, psichologinės, moralinės įtakos lauke.

Kalbant apie JAV galimybes tvarkytis su Kinija, tampa aišku, kad tai gali pavykti tik susitvarkius su Rusija. Šiandieninis Vakarų politikos strateginis žaidimas susiveda į tai, kaip kuo labiau susilpninti Rusiją. Mums tai - labai naudinga pozicija.

- R.Sunakas šeimos verslo ryšiais buvo susijęs su Rusija. Ar galima prognozuoti, kad per jį britų politika Ukrainos klausimu keisis?

- Nemanyčiau. Jis susijęs ne tiek su Rusija, kiek su viena iš Rusijos oligarchinių šeimų, kuri pasirodė gana artima V.Putinui. Bet matyti ir pačių Rusijos oligarchų žaidimo kaita. Tipiškas pavyzdys - Romano Abramovičiaus lakstymas tarpininkauti derybose, vaduoti rusų paimtus belaisvius ir taip toliau. Taip siekiama užsitarnauti Vakarų malonę, kad tik pavyktų išvengti įtraukimo į sankcijų sąrašus. Tokie veikėjai, kaip R.Sunakas, vis labiau supranta posakį, kad nėra nei draugų, nei priešų, tik interesai.

- Europos Sąjunga su Tarptautiniu valiutos fondu kalba apie Ukrainos finansinių poreikių padengimą. Kalbama apie artėjančių metų poreikius. Kiek tai realu ir iš kur bus imami pinigai?

- Atsakyti galima, pasinaudojus O.Šolco citata: mes pasirengę padėti Ukrainai net ir tuo atveju, jei tai truktų dešimtmečius. Požiūris į Ukrainą, kaip labai vertingą Europai teritoriją, jau yra suformuotas. Tai yra ir JAV, ir britų interesai, tokius interesus matome ir visoje Europoje. Turėti didžiausią Europos valstybę su gerai išvystytu pramoniniu potencialu ir gerai paruošta visuomene, kuri pajėgi ne tik stabdyti Rusijos agresiją, bet ir plėtoti ekonomiką, siekia visos pagrindinės Europos galios. Taigi, pinigų bus.

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
40
F
Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Skaityti komentarus (601)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.

Dienos klausimas

Ar paspirtukininkams šalmai turėtų būti privalomi?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Kokia kalba bendraujančių žmonių padaugėjo jūsų gyvenamojoje aplinkoje?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti

Orų prognozė

Šiandien Rytoj Poryt

+5 +9 C

+5 +10 C

+7 +10 C

+14 +17 C

+9 +13 C

+12 +18 C

0-7 m/s

0-8 m/s

0-5 m/s