Manipuliacijų karai tęsiasi

„Kinija ir Europa žaidžia didelį valiutos manipuliavimo žaidimą ir pumpuoja pinigus į savo ekonomiką, kad konkuruotų su JAV“, - tviteryje rašė D.Trampas.

Pasak jo, JAV turėtų atsakyti tuo pačiu ir taip pat švelninti pinigų politiką, kad neliktų nuošalyje.

„Mes turėtume susilyginti arba ir toliau būsime kvaileliai, kurie tik sėdi ir mandagiai žiūri, kaip kitos šalys žaidžia savo žaidimėlius - kaip tai darė jau daugelį metų“, - tikino D.Trampas.

Dar birželį Europos centrinio banko vadovui Marijui Dragiui (Mario Draghi) paskelbus apie galimas papildomas ekonomikos skatinimo priemones, D.Trampas netruko sureaguoti ir apkaltinti ES nesąžininga konkurencija su JAV.

„Marijas Dragis ką tik paskelbė apie galimą papildomą skatinimą, o tai privertė euro kursą dolerio atžvilgiu iškart smukti. Taip jie nesąžiningai pasilengvina konkurenciją su JAV. Jiems kartu su Kinija ir kitais pavyko tai daryti metų metus“, - tviteryje tuo metu rašė D.Trampas.

Situaciją komentuoja Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataras, ekonomistas Audrius Rudys:

Valiutų kursai turi įtakos konkurencingumui. Pavyzdžiui, kas atsitinka, kuomet dirbtinai numušama euro vertė dolerio atžvilgiu? Euro vertei sumažėjus, iš Europos į JAV eksportuojamos prekės Amerikos rinkoje atpinga. Tai arba savaime duoda didesnį pelną eksportuotojui, arba jis turi galimybę savo eksportuojamų prekių kainą sumažinti tam, kad jis toliau eurais gautų tą pačią kainą, kadangi jo visi gamybos kaštai matuojami eurais.

Kalbant apie importą, viskas vyksta atvirkščiai - jeigu iš dolerio zonos kažkas importuojama į euro zoną, tokiu atveju Europos viduje prekė pabrangsta, nors tos pačios produkcijos, pagamintos ES, kaina išlieka ta pati. Štai dėl to valstybės, kurios gali vykdyti sąmoningą monetarinę politiką, visą laiką balansuoja tarp tokių sprendimų: ar tikslinga mažinti valiutos vertę kitos valiutos atžvilgiu, ar tikslinga ją didinti?

Teoriškai gali dvi didelės rinkos tarpusavyje susitarti ir tam momentui, kol interesai sutampa, vykdyti bendrą monetarinę politiką. T.y. jeigu JAV interesai bus tokie, kad dolerio vertė turi mažėti, o ES turėtų interesą euro vertę didinti, centriniai bankai galėtų sukoordinuoti savo sprendimus. Tačiau dažnai būna kaip tik priešingai - kad vyksta nuolatiniai prekybos karai ir stengiamasi užimti kuo didesnę dalį kitų valiutinių zonų rinkose. Dabar kaip tik taip ir vyksta. Šiuo metu ekonomikoje yra tokia konjunktūra, kad vyksta intensyvi kova dėl eksporto į kitas rinkas. Todėl tie, kurie gali vykdyti nepriklausomą pinigų politiką, šiuo metu stengiasi savo valiutų svorį mažinti, kad jų gamintojai atsidurtų geresnėje padėtyje, negu importuotojai.